Ką žmogus per draugus gali duoti Kūrėjui? Pirmiausia, visi draugai turi drauge su juo sutikti atlikti šį veiksmą – perduoti save Kūrėjui.
Tai reiškia, kad jie susijungia tarpusavyje ir tampa vienu kli Kūrėjui jausti, kli, kur Jis gali įsivilkti.
Mes virstame nukva, moteriška savybe Kūrėjo, vyriškos savybės, atžvilgiu, ir norime, kad Kūrėjas įsivilktų į mus ir mus valdytų. Esame pasirengę perduoti save davimo savybės valdžiai.
#264986

Iš 2020 m. gegužės 18 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Kas suteikia malonumą Kūrėjui?

Kūrėjas kol kas laukia…

Klausimas: Kas lemia pažangos greitį kabaloje? Ar turime žinoti ir jausti, kaip judame: greitai ar lėtai?
Atsakymas: Kuo labiau priartėsime vienas prie kito ir užmegsime ryšius virš atstumiančių egoistinių jėgų, tuo greičiau žengsime į priekį.
Egoizmas mumyse ir toliau augs ir tolins vieną nuo kito, todėl turime pritraukti Aukštesniąją šviesą ir šioje šviesoje, virš egoizmo, davimo savybėje, kurti naujus tarpusavio ryšius.
Taigi, apačioje mes būsime neapykantos lauke, o aukščiau jo – bendrumo ir meilės lauke. Šie du priešingi laukai kurs Kūrėjo atsiskleidimo jėgą mumyse.
Turime pradėti artėti prie būsenos, kai statome dvi sistemas, du laukus, dvi plokštumas.
Žemutinėje plokštumoje yra mūsų egoistiniai santykiai, norai, viskas, kas susiję su atstūmimu vienas nuo kito, o viršutinėje plokštumoje mes vystome savo santykius kitokiu pavidalu – meilės ir vienijimosi pavidalu.
Tarp šių dviejų plokštumų, teisingai derindami jas vieną virš kitos, mes atskleisime bendrą jų šaltinį – Kūrėją.
Turime tai padaryti. Prie to artėjame.
#259487

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš egoizmo

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Viršelis, už kurio slepiasi Kūrėjas

Klausimas: Kaip susidoroti su pavydo jausmu? Kas tai?
Atsakymas: Žiūrint, kokiame lygmenyje. Jeigu tai gyvūninis pavydas, kai pavydite vieno žmogaus kitam, jausdamas, kad tas atima jus dominančio objekto dėmesį, kurį norėtumėte nukreipti į save, – tai viena. Tai šio pasaulio pavydas, ir su tuo reikia dirbti.
Bet geriau, jei sieksite suvokti Kūrėją, ir tai užgoš visą kitą. Tuomet neturėsite problemų nei su pavydu, nei su kuo nors kitu, nes darbas su Kūrėjui, kai siekiate Jo, ir Jis ima manipuliuoti, norėdamas atvesti tave pas Save, kur kas intensyvesnis savo jausmais, giluma, galimybėmis nei bet kokie žemiški pojūčiai.
#265836

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Kodėl nepaisant visų veiksmų platinime, maksimalaus įsijungimo į dešimtuko darbą, mūsų nepalieka nepasitenkinimo jausmas, ir vis jaučiame, kad per mažai darome dėl dvasingumo, nors pasitelkiame visas galimas priemones? Kodėl Kūrėjas siunčia tokį pojūtį?
Atsakymas: Kūrėjas nepaisant jūsų gerų pastangų ir tikslių, nuoširdžių siekių vis tiek siunčia jums nepasitenkinimo pojūtį. Matyt, Jam reikia, kad jūsų siekis būtų didesnis.
O jūs užmegzkite ryšį su Kūrėju ir paklauskite Jo, nors Jis ir slepiasi. Jis taip ir vadinasi „Besislepiantis“ (Kėl mistatėr)
Štai ir paklauskite Jo: „Ko Tu iš manęs nori? Kaip galiu priartėti prie Tavęs. Parodyk man užuominas.“ Imkite taip su Juo žaisti. Pamatysite, kad išreikšdami savo poreikius, pojūčius, norus, juose pajausite Jo atsakymą.
Nesigėdinkite. Jis labai mėgsta tokius pokalbius. Juk ta aukštesnioji jėga – amorfiška. Ji aplink jus. Kuo labiau žadinate tokius klausimus, pojūčius savyje, tuo greičiau ir subtiliau Jį pajausite.
#260773

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nenutraukti ryšio su Kūrėju

Artimas ryšys su Kūrėju

Dvasinio darbo ypatingumas

Nuolatos pamirštame, kad be Kūrėjo nėra nieko kito. Kūrėjas taip daro tikslingai, Jis vienintelis viską valdo. Jis keičia vaizdus priešais mus ir mes pamirštame, kad visa tai – menamas pasaulis. Jis vadinamas išgalvotu pasauliu, nes nuo mūsų slepia Kūrėją.
Kūrėjas slepiasi už pasaulio, kurį matome aplink. Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta, žmonės ir pats žmogus su savo vidiniu pasauliu – visai tai slepia Kūrėją nuo žmogaus.
Turime nepamiršti to. Čia ir yra problema. Kaip rašo Baal Sulamas, pati didžiausia bausmė žmogui – kai jis atsijungia nuo Kūrėjo, kitaip tariant, Kūrėjas atjungia jį nuo Savęs, juk pats žmogus nieko nedaro.
Todėl visas mūsų darbas – nuolatos prisiminti, kad yra Kūrėjas ir žmogus, ir tarp jų yra šis išgalvoto pasaulio paveikslas. Žmogus neturi ištrinti šio paveikslo, reikia jį susieti su Kūrėju. Kūrėjas sukuria priešais jį visus šiuos pavidalus, o žmogus turi per jėgą juos susieti su Kūrėju. Juk Kūrėjas tai daro tam, kad žmogus visas tas formas iš paslėpties paverstų atskleidimu. Ne daugiau.
Neturime jokio kito darbo. Visame savo gyvenime, visur, kas egzistuoja, reikia tik paslėptį (kai pasaulis nuo manęs slepia Kūrėją) paversti atskleidimu. Ši paslėptis ateina tik iš Kūrėjo, ir aš turiu visus tuos pavidalus susieti su Juo.
Juk negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, o svarbiausia, žmonės, – visi jie lėlės, marionetės, įvairūs pavidalai, kurie neturi valios laisvės mano atžvilgiu, ir jie neturi jokios savarankiškos tikrovės.
Galiausiai jie visi – viršelis, į kurį įvelkamas Kūrėjas, kad būtent per jį atskleisčiau Kūrėją. Jeigu man pavyksta jėga prasiskverbti pro tą viršelį, kaskart jį susiejant su Juo, suprantant, kad tai Jis su manimi žaidžia, ir Jis visa tai daro, tai šis viršelis iš paslėpties virsta atskleidimu.
Turime nuolatos už to laikytis, sustiprinti vieni kitus, kad taip suvoktume tikrovę. Tai mūsų pagrindinis darbas. Ir tuomet pamatysime, kad jau tiesiogiai dirbame su Kūrėju ir visąlaik mėginame atskleisti „Be Jo nėra nieko kito“ ir „Geras ir Kuriantis gėrį“ kiekvienoje kliūtyje, kurią Jis stato tarp Savęs ir mūsų.
Mums reikia nuolatos gyventi su šiuo paveikslu, su tokiu suvokimu, tikrove, kurią taip sau įsivaizduojame. Ir mūsų darbas visuomet turi būti į tai nukreiptas. O pasaulio vaizdai neturi mūsų pavergti ir žaisti su mumis taip, kad sektume paskui juos. Priešingai, visada įsitveriame Kūrėjo, o pasaulio vaizdai tarnauja tam, kad sustiprintų ryšį tarp mūsų ir Jo.
Tai ir asmeninis žmogaus darbas, ir jo darbas per grupę. Asmeninis – parengiamasis darbas, o darbas per grupę – išties palaimintas, ten reikia laidavimo, abipusio palaikymo.
Juk po to, kai žmogus kaskart mėgina už kliūčių atpažinti Kūrėją, jis gauna tokias įvairias, sudėtingas kliūtis, kad tik padedamas grupės įgyja teisingą požiūrį į Kūrėją, esanti jos viduje. Tuomet grupėje jis ima kurti sistemą, atskleidžiančią Kūrėją, kaip veikiantį įvairiomis formomis visas žmogaus savybes ir jausmus, protą ir širdį.
Individo ir grupės atžvilgiu yra skirtumas sakant „Nėra nieko kito tik Jis“. Mažoje pakopoje atskleidimas galimas žmogui asmeniškai, o ant pagrindinių pakopų žmogus jau jaučia, kad jam būtina grupė ir tas prietaisas, per kurį jis atskleidžia Kūrėją visuose pasireiškimuose, t. y. dešimtyje sfirų.
#222932

Iš 2018 m. kovo 2 d. rytinės pamokos „Purimo tema“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko slepiasi Kūrėjas?

Ar keičiasi Kūrėjo pavidalas?

Pasaulis, kuriame „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“

Visas darbas – kaip pakelti save iš žinojimo lygmens į tikėjimą aukščiau žinojimo. Ir tam diena po dienos, o tiksliau, naktis po nakties turėsime kristi į žinojimą, kas mums vadinasi „naktimi“, ir pakilti į tikėjimo aukščiau žinojimo aukštumas, vadinamas „diena“. Juk tikėjimas – tai Kūrėjo Šviesa.
Visi kabalistai rašė apie šį perėjimą nuo žinojimo prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Visais laikais jie rašė tik apie tai: kaip pereiti nuo žmogaus pakopos į Kūrėjo pakopą, kitaip tariant, nuo gyvūninės pakopos į žmogaus.
Žmogui sunku įsisąmoninti šį perėjimą. Reikia suprasti, kad Kūrėjas be egoizmo nesukūrė nieko kito, gyvename jame ir tai vadinama „žinojimo viduje“. Ir nuo šios pakopos turime savo pastangomis, prašymu, malda Kūrėjui pakilti į tikėjimo aukščiau žinojimo pakopą.
Štai ką turime stebėti: kiek esame žinojime ir kiek tikėjime virš žinojimo, kiek pagreitėja dažnumas pereinant iš žinojimo į tikėjimą. Kabalistai sako, kad per penkias minutes pasikeisdavo 400 tokių būsenų: žinojimas – tikėjimas aukščiau žinojimo. Būtent šie pokyčiai formuoja mumyse dvasinį tikrovės suvokimą, nes vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas: žemiau žinojimo, jo viduje ir virš jo.
Kaip šiame pasaulyje gimdamas kūdikis kol kas nesupranta savo tėvų, jaučia juos tik fiziškai ir pripranta prie to, kad jie daro jam gera. Taip ir mes pamažu atskleidžiame tikėjimą aukščiau žinojimo, absoliutų Kūrėjo gėrį, kuris organizavo visą kelią, kuriuo ėjome, visą mūsų istoriją, buvusią ir būsimą. Taip žmogus palaipsniui atsiduria priešais Kūrėją.
Svarbiausia būnant bet kurios būsenos įsivaizduoti, kad ji kilo iš aukštesnės jėgos, be kurios daugiau nieko nėra. Tik Kūrėjas organizuoja visą mano gyvenimą, mano mintis ir norus ir netgi mano požiūrį į Jį šiuo metu, nesvarbu, kad man atrodo, kad pats jį apibrėžiu. Taip teisingai apdorojame visas būsenas žinojimo viduje, duotas Kūrėjo tam, kad virš jo savo pastangomis ir malda pakiltume į tikėjimą aukščiau žinojimo.
Tik apie tai verta kalbėtis ir jaudintis, ir taip išspręsime visas problemas. Nėra didesnio nusikaltimo nei likti žinojime. Kūrėjas meta mus ten, „žudo“, bet tik tam, kad pakiltume aukščiau žinojimo.
Tai turime stengtis atlikti kiekvieną akimirką. Nesvarbu, kad dar nejaučiame, kaip Kūrėjas organizuoja mūsų gyvenimą, tačiau būtent šios mūsų pastangos yra labai brangios Kūrėjui, kaip kad tėvus džiugina kūdikio šypsena daug labiau nei suaugusio vaiko šypsena.
Todėl, net kai mūsų būsena kaip naujagimio, kuris dar tik pradeda reaguoti į Kūrėją, bendrauti su Juo, prašyti, mes tuo jau atnešame Kūrėjui kur kas daugiau malonumo nei įstengsime ateityje. Taip sutvarkyta dvasiniame pasaulyje, kur yra atvirkštinė Šviesų ir kilim tvarka.
#264929

Iš 2020 m. gegužės 19 d. rytinės pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas virš žinojimo = siela

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Iš egoizmo į tiėjimą aukščiau žinojimo

Komentaras: Visos kliūtys ateina iš žmonijos. Kūrėjas nemato vieno žmogaus, nes viskas eina per bendrą sistemą.
Atsakymas: Kūrėjas mato tik bendrą matricą, kurią turi atvesti į visiškos pusiausvyros, sąveikos, globalumo būseną. Todėl per ją Jis veikia kiekvieną žmogų, kad žmonės palaipsniui priartėtų prie šios matricos per kančias arba savo noru ir teisingai susijungtų. Tada bendroje sistemoje atsiskleis Kūrėjas.
Klausimas: Taigi, planetoje gyvena 8 milijardai žmonių. Kūrėjas / Gamta veikia per žmoniją mane, ir aš, priklausomai nuo savo vidinių savybių, gaunu trikdžius, smūgius?
Atsakymas: Žinoma. Priklauso nuo to, kaip jūsų vidinės savybės susilieja su visa matrica.
Klausimas: Taigi, aš galiu būti geras, atlikti keletą gerų veiksmų, bet staiga gauti smūgį, kuris man apskritai nepriklauso, o ateina dėl kito?
Atsakymas: Vis dėlto jis skirtas jums, nors tai priklauso ir nuo aplinkinių.
Klausimas: Ką aš galiu pakeisti? Koks mano veiksmas?
Atsakymas: Judėjimas į priekį ir vienijimosi metodikos platinimas. Jūs pats turite judėti didesnio ryšio su kitais link ir platinti vienijimosi metodiką visiems, tuo pritraukdami Aukštesniąją šviesą, prisidėdami prie visos žmonijos suvienijimo į vieną bendrą visumą.
#260257

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūtys virs pagalba

Už kliūčių įžvelgti Kūrėją

Atvesti visą pasaulį į pusiausvyrą

Priešais mus atsiveria teatras, kurio dalyviais esame. Įsivaizduokite, kad mums reikia įspėti pirmąją pakopą, kurioje šiandien esame, kokia tai scena, ir ką joje daro veikiantys asmenys.
Suprantame, kad šie žmonės – marionetės. O mes nenorime vaidinti šiame spektaklyje, nei pagrindinių, nei antraeilių vaidmenų. Norime pasiekti scenaristo lygmenį, juk jis sugalvojo šią sceną, ar bent jau režisieriaus.
Jeigu mes per režisierių pasieksime scenaristo lygmenį ir atspėsime, kodėl jis viską taip sukūrė, kodėl ši scena tokia, kas čia sieja veikiančius asmenis, herojus, kodėl taip keičiasi scenos, tai nusipelnysime pakilti į kitą pakopą.
Kitoje pakopoje viskas bus visiškai kitaip, bet sumanymas tas pats. Mes vėl įžengsime į tam tikrą pasaulį, kur veikia kitos jėgos, kiti herojai, visiškai kitos aplinkybės, ir nėra nieko panašaus į tai, kas buvo anksčiau.
Kitaip tariant, tai, ką šiandien matome mūsų pasaulyje, daugiau niekur nepasikartos, kaip nepasikartos ir nė viena kita pakopa. Juk kiekvienoje kitoje pakopoje viskas bus nauja.
Taip pamažu, tolygiai išmoksime visas 125 dvasines pakopas, susipažindami su Kūrėjo sumanymu ir iš dalies atskleisdami Jį, Jo emanacijas, metamorfozes, kol pasieksime paskutinę pakopą – visišką Jo sumanymą, Jį patį.
Judėti dvasinėmis pakopomis reiškia pamažu suvokti Kūrėją kaip pagrindinį visos pasaulių sistemos statytoją, scenaristą, režisierių, kuris atlieka visus veiksmus. Visi kiti neturi galimybės nei judėti, nei ką nors daryti viduje ar išorėje. Jis judina kiekvieną atomą, molekulę, kiekvieną mintį, norą, viską sudėlioja į savo vietas.
Kūrėjas ar Šviesa – tai teigiamas jėgų laukas. Pasitelkęs šią jėgą paleidžia globalų teatro spektaklį, kuris išjudinamas būtent tam, kad pakeltų mus į Jo suvokimo lygmenį, o per suvokimą – į panašumą su Juo.
#259413

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Dabar išaugo susidomėjimas kabala. Ar tai reiškia, kad Kūrėjas priartėjo prie mūsų?
Atsakymas: Žinoma. Atėjo metas, kai Kūrėjas priartėja.
Viena vertus, tai nėra geras pojūtis, nes mumyse kyla priešingos egoizmui savybės.
Kita vertus, tai skatina mus ieškoti, kaip tinkamai susiderinti su kylančiomis naujomis savybėmis.
Gamta atsiskleidžia naujame lygmenyje ir turime imti tinkamai su ja kontaktuoti. Tai, žinoma, nėra paprasta. Todėl ir atsiskleidžia kabalos mokslas, aiškinantis, kas su mumis vyksta.
#260034

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Tarpusavyje norime atskleisti Kūrėją – meilės, davimo, vienybės, žinojimo jėgą, kad visi mūsų įspūdžiai širdyje ir prote užsipildytų be galo.
Tai vadinama Kūrėjo atskleidimu: atskleidžiu ne Jį patį, lygiai taip, kaip neatskleidžiu savo draugo, o tik jo savybes, veiksmus, jo santykį su manimi ir iš to suprantu, kas jis toks. Tai reiškia pažinti Kūrėją iš Jo veiksmų.
* * *
Iškelti Kūrėją – reiškia – nepalikti vietos, kur Jo nebūtų. Kūrėjas organizuoja mano mintis, norus, visą mano suvokimą. Visur tik Jis, Jis ir Jis. O kas aš toks? Aš tas, kuris prilimpa prie Jo. Ir net ne pats prilimpu, o tik to noriu, prašau Jo, meldžiu ir Kūrėjas tai atlieka su manimi.
* * *
Visąlaik kreipiuosi į Kūrėją ir turiu pasistengti išgirsti Jo atsakymą tiek, kiek esu prilipęs prie grupės. Grupė perduoda man Kūrėjo atsakymus. Viskas, ką jaučiu grupėje, – tai Kūrėjo atsakymas man, kiekvienoje situacijoje, kas akimirką.
Nors tai gali būti man nemalonu, bet toks Kūrėjo atsakas. Kad ir kaip kreipčiausi į Kūrėją ir apie ką Jo prašyčiau, turiu žiūrėti į draugus ir išvysiu, kad Kūrėjas atsako man kiekvieną sekundę.
#264548

Iš 2020 m. gegužės 11 d. rytinės pamokos