Kuo daugiau savo minčių ir norų reikia pervesti virš ribos, kad susietume juos su Kūrėju, priliptume prie aukštesniosios jėgos. Ir tai galima atlikti per dešimtuką, kuris veikia kaip jungiantis adapteris, padedantis prilipti prie Kūrėjo.
Jeigu tinkamai organizuojame dešimtuką, tai per jį įžvelgsime aukštesniąją jėgą, įstengsime už jos įsitverti ir vis labiau prisitaikyti prie jos. Kitaip tariant, nukreipti vis daugiau norų, minčių į mūsų vienybę ir taip priartėsime prie Kūrėjo.

#274509

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – Kūrėjo smuikas

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Smuikas su dešimt stygų

Klausimas: Kodėl dvasinis pasaulis vadinamas aukštesniuoju?
Atsakymas: Mes jį vadiname aukštesniuoju, nes jis egzistuoja virš mūsų savybių. Mūsų savybės – tai gavimo savybės, todėl esame labai priklausomi nuo savo egoistinių norų ir jų išsipildymo. O Aukštesnysis pasaulis – tai savybės, kylančios iš noro duoti, užpildyti, pamilti, prisotinti kitus. Ir kadangi jos kokybiškai nepriklausomos, laisvos, todėl vadinamos aukštesniosiomis. Tokios savybės yra arčiau Kūrėjo, kuris yra davimas ir meilė. Todėl viską, kas yra arčiau Jo, mes apibūdiname kaip „virš mūsų“, t. y. arčiau pirmapradžio šaltinio.
Klausimas: Kalbėdami apie Aukštesnįjį pasaulį, dažnai jį vadiname dvasiniu. Ką reiškia žodis „dvasinis“?
Atsakymas: Aukštesnysis pasaulis vadinamas dvasiniu, nes jis nėra materialus.
Klausimas: Ar yra skirtumas tarp terminų „dvasinis pasaulis“ ir „Aukštesnysis pasaulis“?
Atsakymas: Ne, tai yra bendrieji, nepatikslinti pavadinimai.
Klausimas: Kas yra dvasinis atskleidimas?
Atsakymas: Gamtos atskleidimas davimo savybėje, lygus Kūrėjui, vadinamas dvasiniu.
#264544

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas: Jei negalime trukdyti gamtai, tai tegul ji daro, ką panorėjusi? Reikia tai priimti, susitaikyti?
Atsakymas: Pirma, nereikia savęs priešpriešinti gamtai, nes tai – visiškai nelogiška, neprotinga. Gamta – tai visas kosmosas. Tai tokie vidiniai lygmenys, kurių visiškai nepažįstu. Kas aš toks? – Tiesiog gamtos Kūrinys. Vabalėlis prieš visatą! Net nesuvokiu, su kuo susiduriu. Kodėl turiu mąstyti kaip mažas vaikas, bandantis kovoti su vėjo malūnais? Kam reikalingas šis donkichotiškas elgesys? Mes tiesiog turime suprasti, kad esame didžiulėje, daugiapakopėje sistemoje, tačiau nežinome, kur, su kuo ir kaip. Todėl tobulėdami turėtume stengtis automatiškai į ją integruotis.
Jei būtume negyvoji, augalinė ar gyvūninė gamtos dalis, automatiškai būtume joje. Kadangi mes priklausome „žmogaus“ lygmeniui, tai be to, kad priklausome gamtai, turime ir tokį elementą kaip egoizmas: „Aš noriu būti ypatingas!“ Tuo žmogus skiriasi nuo gyvūnų. Taigi, dėl savo egoizmo jis iškrenta iš gamtos ir dėl to kenčia.
Tačiau egoizmas mumyse nuolat auga, verčia būti priešais vienas kitam ir aplinkinei negyvajai, augalinei, gyvūninei gamtai. Apskritai, tai yra mūsų blogis, mūsų problema, kuri taip ir vadinasi – žmogaus blogio pradas.
Jis buvo sukurtas tam, kad suvoktume blogį ir ištaisytume jį į gėrį. Tada galėsime suprasti visą gamtos gilumą, kaip esame su ja visapusiškai susisieti, ir dalyvauti visuose jos veiksmuose.
Todėl egoizmas mums duotas ne tam, kad priešgyniautume gamtai ir priešpriešintumės jai, o tam, kad būtent jos padedami susilietume į viena; pajustume, kaip mes nuo gamtos atitolę, priartėtume prie jos ir tinkamai su ja sąveikautume. Tada žmogus tikrai taps lygiavertis visai gamtai, kuri vadinama Kūrėju. Nes gamta ir yra Kūrėjas.
#265435

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Viename energetiniame lauke

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Deginančios mintys

Iš kur mumyse kyla toks didžiulis noras mėgautis? Kūrėjas sukūrė tik mažą norą, vieną mažą tašką. O toliau noras mėgautis auga ir pučiasi, nes Kūrėjas atsiskleidžia mums, o mūsų noras mėgautis trokšta Kūrėjo. Mes tiesiog nejaučiame, kad taip vyksta.
Mūsų noras vis labiau auga. Kūrėjas įsivelka į visus kūrinius, į skirtingus objektus ir mes visa tai norime gauti, kol pasiekiame tašką, kai esame pasirengę praryti visą visatą. Tačiau pakeliui gauname ištaisymus ir pamažu atsisakome malonumų, kol neprilyginame savęs Kūrėjui.
Taip iš Kūrėjo palengva gauname didžiulį norą mėgautis ir drauge palaipsniui įgyjame norą duoti. O turėdami du tokius norus, galime tapti panašūs į Kūrėją, naudodami norą mėgautis davimui.
Visa tai ateina mums iš aukščiau, o iš pradžių turime tik vieną tašką – mūsų atsiskyrimo nuo Kūrėjo tašką. Tik šito mums ir reikia. Jeigu yra toks atsiskyrimo taškas, tada visa kita ateis iš paties Kūrėjo.
Norą mėgautis gauname iš Kūrėjo, norą duoti taip pat gauname iš Jo. Viskas ateina iš Kūrėjo, išskyrus vienintelį mūsų atsiribojimo nuo Jo tašką, kuris yra mūsų pamatas. Šis taškas nėra Kūrėjuje, todėl iš šio mažo smėlio grūdelio statoma visa kūrinija.
Todėl Jis vadinamas Kūrėju (,,ateik ir pamatyk“ ), nes sukūrė kažką, ko anksčiau nebuvo. Tačiau visa kita yra pridedama iš Jo: ir šviesa, ir tamsa, kaip sakoma: ,,Sukūręs šviesą ir sukūręs tamsą“.
#266268

2020 m. birželio 12 d. iš pamokos tema ,,Kūrinijos sumanymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrinys – tai noras gyventi

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Noras, duotas iš aukščiau

Klausimas: Kai žmogus kyla virš egoizmo, jis mato, kad egoizmo nėra?
Atsakymas: Priešingai. Žmogus mato egoizmą ir kaip virš jo kyla.
Be egoizmo niekaip! Jis niekur nedingsta! Mes tiesiog subalansuojame jį su gera gamtos jėga – Kūrėju.
Kūrėjas sukūrė priešingą Sau jėgą – egoizmą. O norint subalansuoti ego, mums reikia atskleisti Kūrėją, pritraukti Jį.
Ir tuomet egzistuosime tarp egoizmo ir Kūrėjo. Išvysime pasaulį nuo krašto iki krašto, mums viskas bus absoliučiai aišku. Ir viskas bus gera, subalansuota, nuostabu.
#267955

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes negalime subalansuoti savęs?

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Kaip diena iš dienos artėjame prie teisingo tikrovės suvokimo, jeigu vidiniai pojūčiai ir įspūdžiai to, kas vyksta aplink, kasdien vis labiau priartėja prie visiškos griūties?
Aš į tai žvelgiu ne kaip į griūtį, o kaip į dvasinį darbą, atliekamą Kūrėjo. Jis mums duoda galimybę susimąstyti, kas esame, kokia mūsų būsena. Ir nors dar kol kas nepakreipėme savo minčių tinkama linkme, bet tai, jog visas žemės rutulys galvoja, kas bus ir kas nutiks, – jau taisymas. Pamažu Kūrėjas ištaisys mus.
Kol kas nesutinkame su tuo, bet Jis ir tai ištaisys.
#267547

Iš 2020 m. liepos 9 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrimo pabaiga

Nauja istorija, suderinta su gamtos programa

Ką taisyti?

Klausimas: Jei žmogus taps bebaimis, kur tai nuves?
Atsakymas: Kabaloje bebaimiu netapsi. Priešingai, žmogus vis stipriau bijos, nes vis labiau atskleis, kiek priklauso nuo Kūrėjo.
Bet tai jau ne baimė, kaip kūdikio, o baimė, kylanti iš vis didesnio tarpusavio kontakto, kai jie veikia drauge: Kūrėjas ir žmogus.
#266199

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kabalistai bebaimiai?

Pateisinti Kūrėjo veiksmus

Baimė gimdo maldą, o meilė – dėkingumą

Klausimas: Jei aš matau, kad neturiu jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo, ką turiu daryti?
Atsakymas: Prašyti, kad turėtum jėgų.
Komentaras: Taip, bet ne visada gaunu atsakymą. Juk tai – taip pat sistema.
Atsakymas: Nesvarbu. Visą laiką prašyti.
Klausimas: Išnagrinėkime konkrečią situaciją: draugas atneša man voką, kuriame vietoj 1000 dolerių įdėta vienas. Ką man daryti? Prašyti, kad man grąžintų 999 dolerius? Ar kitaip?
Atsakymas: Tai – tavo reikalas.
Klausimas: Aišku, jei aš paprašysiu Kūrėjo ir gausiu jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo, tada viskas pagal planą. O jei ne?
Atsakymas: Kol negausi atsakymo iš Kūrėjo, nieko nebus.
Klausimas: Vadinasi, viskas veikia taip: kol Kūrėjas nesuteiks man jėgų, tol aš negalėsiu to priimti?
Atsakymas: O kas tau grąžino vieną dolerį?
Klausimas: Jei nėra nieko išskyrus Jį, tai – Kūrėjas. Vadinasi, iš esmės, šis žaidimas su Kūrėju? Bet juk tai dar reikia pamatyti.
Atsakymas: Jei pamatysi, dings visas efektas. Pamatyti – tai jau žinojimas, o ne tikėjimas aukščiau žinojimo.
Klausimas: Iš tikrųjų, tai jau tikėjimas žinojime. Kitaip tariant, aš tyčia nenoriu to matyti?
Atsakymas: Žinoma.
Komentaras: Taip, bet mes juk neužsiimame tokiais pratimais.
Atsakymas: Kiekvienas tiek, kiek jam yra suteikiama iš aukščiau.
Klausimas: Labai sunku dienos bėgyje atrasti, kad turi tokių galimybių. Aš paėmiau konkretų pavyzdį, kuris daugmaž aiškus. Bet kai tu esi pamokoje, ten nėra panašių situacijų. Po mokslų tu eini į darbą. Kur ieškoti tokių pratimų?
Atsakymas: Labai svarbus platinimas. Jei žmogus platina šias žinias bet kokiame lygyje, tai sutampa su jo dvasiniu darbu. Juo pasirūpins Kūrėjas.
Svarbiausia – kad žmogus platina Kūrėjo vardą pasaulyje, tikrą požiūrį į Jį.
Klausimas: Kaip tai susiję su mano dvasine būsena? Sakykime, kad po poros valandų aš skaitysiu paskaitą. Žinoma, aš papasakosiu studentams, kas yra Kūrėjas, norų vystymosi istoriją ir t.t.
Atsakymas: Jei tu jiems pasakoji iš visos širdies, kad skleistum Kūrėjo vardą pasaulyje, tai sutampa su tavo asmeniniu dvasiniu darbu. O juo pasirūpins Kūrėjas. Tu pasirūpinsi Juo, o Jis – tavimi.
#263534

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Klausimas: Kūrėjas – tai uždara, vadinasi, ribota sistema?
Atsakymas: Taip. Kūrėjas ar gamta – tai uždara, apribota sistema, kurią taip jaučiame savo egoizme, savo nore.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus pats apriboja gamtą/Kūrėją?
Atsakymas: Savaime suprantama. Pats augdamas leidžiu augti gamtai ir vis labiau atsiskleisti iki tam tikrų ribų. O kokios jos – išvysime vėliau. Praktiškai tai begalinė riba, bet ji jaučiama kaip turinti ribas. Toks pats save neigiantis apibrėžimas.
#267034

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – tobula altruistinė sistema

Viršelis, už kurio slepiasi Kūrėjas

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Ką žmogus per draugus gali duoti Kūrėjui? Pirmiausia, visi draugai turi drauge su juo sutikti atlikti šį veiksmą – perduoti save Kūrėjui.
Tai reiškia, kad jie susijungia tarpusavyje ir tampa vienu kli Kūrėjui jausti, kli, kur Jis gali įsivilkti.
Mes virstame nukva, moteriška savybe Kūrėjo, vyriškos savybės, atžvilgiu, ir norime, kad Kūrėjas įsivilktų į mus ir mus valdytų. Esame pasirengę perduoti save davimo savybės valdžiai.
#264986

Iš 2020 m. gegužės 18 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Kas suteikia malonumą Kūrėjui?

Kūrėjas kol kas laukia…