Klausimas. Kas, anot kabalos, yra „žydai“?
Atsakymas. Žmonės, kurie nori susijungti, kurie siekia tarpusavyje įgyti meilę, o per ją meilę Kūrėjui, vadinami „žydais“ (hebrajiškai „jėhudim“ iš žodžio „jėhud“ – vienybė)
Kita žodžio „žydas“ („ivriim“) reikšmė kildinama iš žodžio „ėvėr“ (perėjimas), t. y. perėję ribą tarp mūsų pasaulio į aukštesnįjį pasaulį.
Klausimas. Kabalistinės pasaulinės grupės nariai turi didžiulį siekį pereiti nuo meilės sau prie meilės artimui. Ar juos galima vadinti žydais („jėhudim“)?
Atsakymas. Pagal kryptį – žinoma. Juk nuo pradžių žydai – tai senovės babiloniečiai susirinkę iš septyniasdešimties Babilono tautų, kurie nusprendė pakilti virš savo egoizmo ir tapti viena grupe, viena visuma.
Klausimas. Vadinasi, kai visas pasaulis ims judėti šia kryptimi, žmones bus galima vadinti „jėhudim“?
Atsakymas. Taip. Taip ir pasakyta: „Ir nusities Izraelio Žemė per visą pasaulį.“
#233077

Iš 2018 m. kovo 15 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Pradininkų karta

Tora kalba apie visus

Klausimas iš Facebook. „Pamilk savo artimą, kaip pats save“ – tai liečia tik žydus? Žydui kabaloje svarbu mylėti visus pasaulio žmones, pavyzdžiui, ukrainiečius, rusus ar tik žydus?
Atsakymas. Tora kalba apie visą pasaulėdarą. Kaip pasakyta: „Mano namai taps maldos namais visoms pasaulio tautoms“.
Klausimas. Jūs Torą vadinate pasauline knyga?
Atsakymas. Žinoma. Tai pasaulinė knyga ir tai pasaulinė religija, kuri senovės Babilone buvo duota visai žmonijai tokia forma, kokia tada egzistavo. Tačiau ją priėmė tik maža žmonių grupė – keletas tūkstančių žmonių iš viso Babilono, kurie prisijungė prie Abraomo. Todėl galima sakyti, kad ji yra skirta ne tik žydams, o visiems.
„Pamilk artimą“ – tai pagrindinis Toros įstatymas. Tačiau iš pradžių jį turi realizuoti Abraomo grupės sekėjai, o vėliau šią idėją perims visas pasaulis. Jis neturi kitos išeities, nes gamtoje viskas susiję ir mes vis tiek privalėsime tokiu būdu veikti tarpusavyje – pasiekti gerą tarpusavio supratimą.
Klausimas. Ką turi pamilti studijuojantysis kabalos mokslą? Kas tas „artimas“?
Atsakymas. Artimas – galiausiai tai visi. Tačiau ši idėja pradedama įgyvendinti nuo mažos grupės, kuri vis labiau plėsis.
Ir nesvarbu kokia tautybė. Juk žydas – tai ne tautybė, o grupė, surinkta iš visų Senovės Babilone pagal šį dėsnį gyvenančių tautelių. Tai ideologija.
Todėl šiandien, jei žmogus, tarkim prancūzas pagal tautybę, prisijungią prie žydų tautos, kaip jis gali pasikeisti? Jis tampa žydu dvasiniu požiūriu. „Jėhudi“ – iš žodžio vienybė („chibur“, „ichud“). „Israel“ reiškia „tiesiai į Kūrėją“. Pagal šį siekį žmogus ir vadinamas „jėhudi“. Jam pakanka priimti šį dėsnį. Daugiau nieko nereikia.
#219118

Iš 2017 m. lapkričio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tora kalba apie visus

Mylėti – užpildyti artimo norus

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Klausimas iš „Facebook“. Kodėl jūs nuolatos iškeliate žydus virš kitų tautų?
Atsakymas. Aš neturiu omenyje žydų kaip tautybės. „Žydas“ („ivri“ iš žodžio „maavar“) yra tas, kuris pereina iš mūsų pasaulio į Aukštesnįjį pasaulį. Žydas („jėhudi“ iš žodžio „ichud“ – vienybė) – žmogus, kuris siekia vienybės. „Izraeliui“ („Isra-El“) priklauso tas, kurio kryptis (tikslas) – tiesiai pas Kūrėją.
Todėl turiu omenyje ne tautybę. Žydai neturi tautybės. Tai ypatinga, vienintelė pasaulyje tauta, kuri genetiškai nėra kilusi iš vienų tėvų kaip visos likusios.
Žydai – tai skirtingų senovės tautybių atstovai, kurie prieš tris su puse tūkstančio metų gyveno Mesopotamijoje, Senovės Babilone. Abraomas surinko iš jų savo grupę, kurią ėmė mokyti kabalos. Taip susikūrė tauta, kurią jis pavadino „Izraeliu“, o tai verčiama „tiesiai pas Kūrėją“, t. y. grupė žmonių, kuri siekia pažinti Kūrėją.
Klausimas. Vadinasi, jūs galite turėti pretenzijų tik šiai grupei, kuri nenori grįžti į savo pradinę būseną, vadinamą „grupe, sekusia Abraomą“?
Atsakymas. Žinoma. Aš neaukštinu šios grupės, o priešingai – norėčiau gerai ją papurtyti, kad pabustų ir pagaliau suprastų, kad jiems tenka grandiozinis uždavinys, ir nesipūstų, nes neva „mes jau išpildėme priesakus ir kūrimo programą, kuri mums buvo skirta“.
Jie turi parodyti tikros vienybės pavyzdį visai žmonijai ir tapti „šviesa kitiems“. Tada pasaulio tautos liausis juos niekinusios ir nekentusios. Jos supras, kad ši grupė žmonių, vadinama „žydų tauta“, atlieka savo funkciją, artindama visą pasaulį prie geriausios būsenos.
Komentaras. Iš esmės, visus nervina ir piktina viena frazė – „Dievo išrinktoji tauta“.
Atsakymas. Bet ji išrinkta tik tam, kad atliktų tam tikrą užduotį! Ir ne daugiau.
Ir jei šiandien bet kuris prancūzas, ispanas, vokietis, totorius, anglas ir t. t. panorės tapti žydu, tai – prašom, jis gali juo tapti. Jam tereikia pripažinti, kad siekia Kūrėjo. Štai ir viskas. Tad pagalvokite: ar jums to reikia?
Siekti Kūrėjo reiškia būti panašiam į Jį, kitaip tariant, kiekvieną kartą įgyti vis stipresnę davimo ir meilės artimui savybę.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pradininkų tauta

Sistema, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Jei mūsų prigimtis egoistinė, tai ir mūsų vienybė egoistinė, o tai ir yra nacistinis, fašistinis režimas, nūnai šmėžuojantis horizonte.
Ir jis materializuosis, kaip tai kažkada nutiko Vokietijoje, nes tuo metu, beveik prieš šimtą metų, ji buvo labiausiai išsivysčiusi pasaulio šalis. O šiandien toks likimas laukia daugelio šalių.
Juk „fašio“ reiškia susijungimą, o gamta įpareigoja mus susivienyti. Ir mes galime pasirinkti, kokia forma vienytis: egoistine, vedančia į fašizmą, ar altruistine, kas vadinama paskutiniąja karta, kurią siūlo kabalos mokslas. Prieš mus tik šios dvi alternatyvos, todėl esame sankryžoje, kurią mato tik kabalistai.
Visi likusieji nemato šių dviejų kelių, jie mato tik vieną: nacistinį režimą, kuris dabar gimsta bei vystosi ir galų gale apims visą pasaulį. Fašizmas suskirstys visas rases pagal jų svarbumo lygį: baltaodžius, geltonodžius, raudonodžius, juodaodžius..
Be to, fašistai stipriai nekenčia žydų, mat šie turi priešingą vienijimosi metodiką ir fašistai tai nesąmoningai supranta, jaučia.
Beje, tai jaučia apskritai visa žmonija, todėl vedama nacizmo norės išnaikinti žydus pasaulyje. Taip jau ne kartą buvo istorijoje ir kaskart kartojasi, nes mes, žydai, nerealizuojame išsitaisymo metodikos, kurią siūlo kabalos mokslas.
Mūsų laikais kabalos mokslas nebėra slepiamas būtent tam, kad tinkamai susivienytume. Todėl mūsų karta vėl atsiduria sankryžoje: arba realizuojame šį mokslą ir judame pirmyn geruoju keliu, arba einame egoistiniu keliu, t.y. fašistiniu, ir pirmiausia tai įvyks JAV.
Viena vertus, skirtingai nuo Europos, tai viena šalis, kita vertus, joje gyvena daug tautų. Be jokių abejonių baltieji anglosaksai, vokiečiai, kurių labai daug Amerikoje, norės padaryti savo tvarką.
Ir greičiausiai ims spausti ne juodaodžius, raudonodžius ar geltonodžius, o žydus, juk būtent jie sukaupė pagrindinį kapitalą ir daro įtaką Amerikos visuomenei. Ir tikriausiai tai bus atlikta svetimomis rankomis, pavyzdžiui, afroamerikiečių.
Ir Europoje pagal Amerikos pavyzdį greitai atgims fašizmas, tarsi ir nebuvo visų šių metų. Staiga išvysime, kaip iš visų urvų išlenda nacistai su fašistinėmis vėliavomis, su visa buvusia simbolika, tarsi žmonijai ištrynė visą karčią patirtį ir sugrįžo 70-80 metų atgal.
Tik Izraelio tauta, kuri yra altruistinės vienijimosi metodikos nešėja, gali ją realizuoti ir apmokyti visą žmoniją, paaiškindama, kad kitas kelias veda į niekur. Viskas priklauso nuo Izraelio tautos. Ji neturi kito pasirinkimo: arba platinti visame pasaulyje kabalos mokslą, tinkamo vienijimosi metodiką, arba vėl keliauti į dujų kameras.

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 900

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl grįžta nacizmas? I dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Kodėl mes nekenčiame?

Raidos dėsnis veda mus prie vis didesnio tarpusavio ryšio, kuris reikalauja turėti gerus tarpusavio santykius. Tačiau kuo daugiau ryšio sistemų kuriame, tuo labiau viskas vyksta priešingai: diplomatiniai žaidimai, karai, santykių nutraukimas.
Iš vienos pusės, atsižvelgiant į gamtos raidą, visada sieksime susivienyti, juk to reikalauja pažangios technologijos ir šiuolaikinis gyvenimas. Nuo ryšių mažose grupėse, kurie egzistavo prieš tūkstančius metų tarp urvinių žmonių, perėjome prie visiško susiskaldymo, o dabar vėl turime vienytis naujame lygmenyje.
Žmonija siekia vienybės, bando ją kurti. To pavyzdys – Europos Sąjunga, įvairios tarptautinės organizacijos ir sąjungos. Bet tai nepavyksta – jos visos pasmerktos žlugti, susipriešinti dar labiau nei iki susivienydamos. Juk jie nesugeba realizuoti dėsnio „mylėk savo artimą kaip save patį“.
Norint įgyvendinti savo svajones ir iš tiesų tapti vieninga Europa, trūksta bent jau mažo tautų suartėjimo, bendros dvasios, traukos. Tarp visų tautų savaime egzistuoja neapykanta, atstūmimas, atitolimas. Todėl turime sukurti tarpusavio trauką, tačiau to padaryti neįmanoma. Juk vienijimosi metodika gali ateiti tik iš Izraelio.
O jei Izraelis neaprūpins vienijimosi metodika, tuomet Europoje vėl išaugs didžiulis antisemitizmas. Visa „vieninga Europa“, visos trys dešimtys valstybių, bus kaip nacių Vokietija prieš aštuoniasdešimt metų. Tokia pati ateitis laukia Šiaurės ir Pietų Amerikos.
Visi tam pasiruošę. Atėjo laikas, kad Izraelis parodytų susivienijimo metodiką. Jei to nedarome, tuomet pasaulio tautos vėl instinktyviai mus kaltins.
Antisemitizmas gimė prie Sinajaus kalno. Mozė nusileido su egoizmo ištaisymo metodika, kartu su tuo, paraleliai į pasaulio tautas nusileido neapykanta žydams. Būtina naudoti Torą tam, kad būtų ištaisyta neapykanta, kurią jie gauna iš viršaus, iš Kūrėjo.
Izraelio tauta yra viduryje tarp Toros ir pasaulio tautų, ir turi jas sujungti. Ir jei nevykdysime šios misijos, tai mus įpareigos iš viršaus ir iš apačios.
Todėl nereikėtų galvoti, kad Izraelio valstybė buvo sukurta kaip prieglobstis žydams. Žinoma, tai yra prieglobstis, tačiau klausimas: Kam? Dėl ko gyventi? Šis klausimas apie mūsų gyvenimo prasmę turėtų pažadinti mumyse norą rasti teisingą atsakymą. Gyvename, kad realizuotume dėsnį „mylėk savo artimą kaip save patį“ ir taptume šviesa kitoms tautoms, kitaip tariant, kad to išmokytume visą pasaulį.

Iš 2018 m. vasario 7 d. pamokos „Izraelio tautos misija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pradininkų tauta

Faraono sutikimas

Egoizmas nebesislepia

Klausimas. Kodėl naciai manė, kad žydų filosofija ir tradicijos, paremtos artimo meile ir pagalba, – tai iškreiptos vertybės, naikinančios žmoniją ir prieštaraujančios gamtai?
Atsakymas. Šios vertybės iš tikrųjų prieštarauja žmogaus prigimčiai, juk žydai ėjo prieš gamtą – aukščiau jos. O Nimrodas ir senieji romėnai ėjo išvien su gamta, vėliau šis požiūris iš Romos atklydo į Vokietiją.
Klausimas. Bet jei būtume vadovavęsi tik egoizmu, būtume nusiritę į didžiulį blogį ir nepakeliamai sunkų gyvenimą?
Atsakymas. Egoistai savo gyvenimą reguliuoja įstatymais. Gyvenimas Vokietijoje iki pastarojo meto masinio pabėgėlių antplūdžio buvo labai aiškus ir sklandus. Vokiečiams būdinga laikytis įstatymų, gerbti valdžios institucijas, piliečio pareigas visuomenei. Beje, Senovės Romoje buvo taip pat. Tuo metu ten gyveno visai kitokia tauta, valstybė buvo nepanaši į dabartinę Italiją.
Klausimas. Nacistai tvirtina, kad iš visų gamtos sukurtų rasių baltoji, tiksliau – arijų rasė, yra pati aukščiausia, todėl turi valdyti visas kitas. Visus silpnus, ligotus asmenis reikia pašalinti iš žmonijos, kad jos kūnas taptų sveikesnis. O kokia žydiškos koncepcijos, kuri priešinga nacistinei, esmė?
Atsakymas. Pagal žydišką koncepciją visus trūkumus ištaiso meilė, kiekvienas papildo visus kitus. Žmonių visuomenėje turi būti ir ligotų, ir silpnų, ir mes privalome rūpintis visais.
Klausimas. Bet kodėl taip reikia elgtis, juk to nematome gamtoje, gyvūnų pasaulyje, kuo ir rėmėsi nacistų filosofija?
Atsakymas. Aišku, kad gyvūnai taip nesielgia. Bet žmonių visuomenė turi būti laipteliu aukščiau gyvūnų prigimties – ant vienijimosi nepaisant skirtumų pakopos.
Klausimas. Toks požiūris žmoniją susilpnina ar sustiprina?
Atsakymas. Iš egoizmo pozicijos nacistinis požiūris labai racionalus, atrodytų, kad jis gali žmonijoje egzistuoti. Tačiau gamta turi bendrąją programą: viską, žmoniją taip pat, sujungti į uždarą, apskritą sistemą, kurioje visi papildytų vieni kitus.
Išeitų, kad žmonija turi pakilti virš neapykantos į meilės pakopą. O tada iš šito aukščio paveiksime visus gamtos dėsnius: negyvasis, augalijos ir gyvūnijos pasauliai prisijungs prie žmogaus ir egzistuos pagal meilės, o ne egoizmo, dėsnį.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 901

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką fašistai nekentė žydų? I dalis

Neapykanta žydams išsitaisymo procese

Išsklaidyti katastrofos šešėlį, II dalis

Klausimas. JAV ir Europoje atgimsta nacizmas ir verčia mus vėl ieškoti atsakymo, kaip tai galėjo įvykti istorijoje, kaip to išvengti ateityje. Hitlerio teigimu, pagrindinis mūšis vyko tarp vokiečių ir žydų.
Jis tarsi taip bijojo žydų, jog pasakė, jeigu liksiąs nors vienas žydas, net negavęs žydiško išsilavinimo ir nelankęs sinagogos, kad ir vaikas, vis tiek jo sieloje bus kažkas tokio, dėl ko jį reikėtų sunaikinti.
Atsižvelgiant į tai, kad nacizmo problema mūsų laikais tampa itin aktuali, verta išsiaiškinti, kodėl būtent žydai atsirado šios teorijos taikinyje?
Atsakymas. Žmogaus prigimties pagrindas yra egoizmas. Tiesą sakant, pirmasis fašistas buvo senovės Babilono karalius Nimrodas, kuris kovojo su Abraomu, pirmuoju žydu. Nuo to laiko prasidėjo ši kova, atsirado du skirtingi keliai.
Tie, kas buvo su Nimrodu, vadovavosi egoizmu ir vystėsi pagal jį. Kurį laiką jiems pavyko kartu sugyventi Babilone, o kai tai tapo neįmanoma, jie išsiskirstė po visą pasaulį.
O maža Abraomo grupė buvo surinkta pagal kitą prigimtį, kitą metodiką: susivienijimą ne dėl egoizmo, o dėl meilės, uždengiančios visus nusikaltimus. Ši metodika priešinga egoizmui, juk turiu mylėti kiekvieną, kas nori ir gali su manimi susijungti remiantis abipusiu nusileidimu.
Šios dvi grupės visą laiką egzistavo lygiagrečiai. Abraomo grupė išgyveno Egipto tremtį ir galiausiai atėjo į Izraelio žemę, kur virto maža žydų tauta. O Nimrodo grupė, visi likusieji Babilono gyventojai, anuomet plėtėsi ir apsigyveno visame Žemės rutulyje.
Jie buvo priešingi vieni kitiems. Šis susipriešinimas pasireiškė Pirmosios ir Antrosios Šventyklų laikais, nors pasaulio tautos, ypač graikai, ateidavo pas žydus mokytis. Vėliau šis susipriešinimas tarp dviejų požiūrių labai sustiprėjo.
Nimrodo metodika buvo egoistinė ir mokė vienytis pagal žmogiškojo egoizmo dėsnius. Iš Nimrodo ji vėliau perėjo į Senovės Romą. Remiantis šia metodika kiekvienas egzistuoja ir naudojasi savo egoizmu, kad klestėtų gyvenime.
Tačiau yra valstybė, socialinė tvarka, įstatymai, kurie juos jungia virš egoizmo. Ne meilė juos jungia aukščiau egoizmo, kaip Abraomo metodikoje, o jėgos rėžimas, neleidžiantis žudyti vieniems kitų.
Abraomo metodika mokė jungtis virš egoizmo. Nežiūrint į tai, kad egoizmas mūsų prigimtyje, stengiamės mažiau dėmesio kreipti į savo egoistinius polinkius. Tada santykiai tarp žmonių bus kuriami meilės pagrindu.
Taip kilo šis susipriešinimas: iš vienos pusės – Senovės Romos ir Senovės Graikijos filosofija, iš kitos pusės – kabalos mokslo, tikrosios Toros dėsniai.

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 901 laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Izraelio valstybė – vieta Kūrėjui atskleisti

Hitlerio gimimo dieną

Neapykanta žydams išsitaisymo procese

Klausimas iš „Facebook“. Nuolat kalbate, kad auklėjimas išspręs visas žmogaus ir pasaulio problemas. Apie tai jau kalbama daug dešimtmečių. Nežiūrint į tai, kad daugybė organizacijų užsiima auklėjimu, gyvenimas teka pagal savo dėsnius.
Atsakymas. Gyvenimas teka pagal egoizmo dėsnį. Reikia padaryti, kad jis tekėtų pagal altruizmo dėsnį: davimo, meilės, jungimosi. To nedaro niekas, ir niekas padaryti negali.
Vienintelis, kuris pasiekė laimėjimų šioje srityje prieš tris su puse tūkstančio metų, – Abraomas, kuomet pašaukė iš Babilono visus, kurie norėjo sumažinti ten įsiplieskusią įtampą dėl humanitarinės, bendražmogiškos, visuomeninės krizės. Iš prisijungusių prie jo žmonių sukūrė grupę, kurią pavadino ,,Izraeliu“, arba žydų tauta.
Abraomas tapo naujos auklėjimo sistemos pradininku. Nuo to laiko grupė jau egzistuoja tris su puse tūkstančio metų, ir negali išsiskirti ir niekur pradingti. Ji priešpastatyta visam likusiam pasauliui – tiems babiloniečiams, kurie išsiskirstė po visą pasaulį, ir jie mato, kad tai – kažkas ypatingo.
Reikia paimti tą metodiką ir pasiūlyti visam pasauliui, nes pasaulis jau suvokė, kad jam nėra kur dėtis, svarbiausia – susijungimas, kitaip žmonės suės vienas kitą.
Klausimas. Kuomet kalbate apie grupę, kuri egzistuoja ir žino šitą metodiką, turite mintyje visą žydų tautą?
Atsakymas. Ne! Nuo to laiko žydai prarado šią metodiką, išskyrus kabalistus, kurie iš kartos į kartą perduoda ir įsisavina ją kaip asmeninę patirtį. Jeigu jie vadovausis šia auklėjimo sistema ir ją perduos žmonijai, tuomet sulauks geros pabaigos – visiško susijungimo.
Klausimas. Manote, kad žmonės tai išgirs?
Atsakymas. Jeigu neišgirs, tai kils labai rimtų karų, kurie atneš tokių kančių, kad žmonės bus priversti išgirsti. Tačiau išmintingas mato šias kančias iš toli ir jų nepatiria.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės plana, I dalis

Neįmanoma, bet būtina

Nelaukiant kritinės ribos

Jeigu žmogus gali rinktis ir nesirenka, tai atveda prie katastrofos. Juk iš Kūrėjo visada ateina teigiamas poveikis, kad pakeltų mus į kitą pakopą. O jeigu nenorime kilti į tą pakopą, kur mus kviečia Kūrėjas, tai jaučiame tas pačias būsenas priešinga forma.
Jeigu Europos žydai būtų paklausę Baal Sulamo perspėjimų trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje… Jis kvietė žydus palikti Lenkiją ir kuo skubiau vykti į Izraelio žemę, mat greit prasidės sunaikinimas ir iš trijų milijonų Lenkijos žydų neliks nė vieno. Bet niekas neklausė jo balso.
Jie galėjo rinktis, tačiau nepasinaudojo tuo, ir mes visi žinome, kas nutiko vėliau, pamename iki šiandien.
Vėliau Baal Sulamas mėgino kalbėtis su Izraelio valstybės vadovais, įtikinėjo juos dėl tinkamo ugdymo, kad šioje žemėje būtų sukurta dvasinė Izraelio valstybė. Juk taip turi nutikti, po to kai gavome teisę sugrįžti į šią žemę.
Nūnai Izraeliui kaip valstybei septyniasdešimt metų, bet iki šiol ji netapo tokia, kokia turėtų būti. Tokiu atveju, be abejonės, tai geruoju nesibaigs, nes patys paverčiame kitus savo priešais savo elgesiu kūrimo tikslo atžvilgiu. O juk būtent čia ir yra mūsų vienintelis laisvas pasirinkimas, nuo kurio viskas priklauso.

Iš 2018 m. sausio 15 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Knygą Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Cunamis tavo sielos gelmėse

Sprendimas – tarp mūsų

Naujas laikas, nauji dėsniai

Klausimas. Romėnams sugriovus Antrąją Šventyklą, kam reikėjo išbarstyti visus žydus tarp kitų tautų? Kokia dvasinė prasmė?
Atsakymas. Žydų išsklaidymo dvasinė prasmė ta, kad, kaip pasakyta „Knygoje Zohar“, jie turi ištirpti kitose tautose. Kalbama ne apie fizinį, bet apie dvasinį, mentalinį prasiskverbimą: savo kultūra, savo požiūriu į viską.
Žydai – tai ne tauta, o visų tautų atstovai, gyvenę Senajame Babilone. Jie, surinkti Abraomo, iš viso sudarė 5% babiloniečių. Likę 95% Senojo Babilono gyventojai pasklido po visą Žemės rutulį.
Dabar, po to, kai žydai patyrė didžiules kančias būdami egiptiečių ir babiloniečių nelaisvėje, po to, kai sugriautos Pirmoji ir Antroji Šventyklos, ir po 2000 metų tremties, baigėsi jų maišymasis su pasaulio tautomis, kuomet jų „rešimot“ (dvasiniai informaciniai genai) visiškai ištirpo kitose tautose. Todėl kabalos mokslas jau atsiskleidžia kaip metodika visai žmonijai taisyti.
Ji pasiekiama visiems žmonėms, kuriems kyla klausimas apie gyvenimo prasmę. Ir nėra jokio skirtumo, kokia žmogaus tautybė.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Vienybės raktas

Žydų paskirtis