Klausimas. Pagal savo genetiką šiuolaikiniai žydai, kadaise išėję iš Babilono, ir Irane bei Irake gyvenantys žmonės yra genetiškai identiški. Kodėl?
Atsakymas. Mat jie visi išėjo iš Senojo Babilono. Tai žmonės, kurie tam tikru istoriniu etapu priėmė vienybės, vieno Dievo idėją ir todėl tokie liko.
Negalvoju, kad apskritai reikia tuo užsiimti, nes rūšiuoti žmonės – visiškai nevertas užsiėmimas. Juk nūnai artėjame prie galutinio rūšiavimo metodo, kai kiekvienas žmogus apibūdins save pagal savo siekį atskleisti Kūrėją susivienijus su kitais. Apie tai rašoma kabalistiniuose šaltiniuose.
Jei esi pasirengęs vienytis su kitais, kad pasiektum Kūrėją, tai vadiniesi „jėhudi“ (judėjas), nuo žodžio „ichud“ (vienybė).
#256426

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi Kūrėjo siekimo tašką?

Abraomo atradimas

Israel misija kūrinijoje

Klausimas. Baal Sulamas rašo: „Tora buvo duota Izraelio tautai tobulėjimui, tačiau Izraelio tauta čia atlieka perdavėjo vaidmenį“.
Jei kalbėsime apie dvasines savybes, tai „Israel“ – noras suvokti Kūrėją gali kilti bet kuriam žmogui: afrikiečiui, rusui, amerikiečiui ir t.t. Ir tame pačiame žmoguje yra noras, vadinamas „pasaulio tautomis“.
Lygiai taip ir su žydais: gali būti dvasingumo siekis, o gali ir nebūti. Tačiau kodėl Gamta vis tiek reikalauja iš jų būti aukštesniosios jėgos perdavėjais?
Atsakymas. Mūsų pasaulis – tai aukštesniosios sistemos atspindys. Todėl kiekvienas gimęs tame žmonių būryje, kuris išėjo iš Babilono (jis taip ir vadinasi „didelis susibūrimas“), turi tašką širdyje.
Jei žmogus Babilono išeivis, tai jis tikriausiai turi tą tašką, tik jį reikia pažadinti.
Bet kadangi per daug šimtmečių Izraelio tauta buvo pavergiama skirtingų genčių, žydai buvo priklausomi nuo daugelio ir su daugeliu susimaišė. Išeitų, kad pasaulio tautose yra daug žmonių, kurie turi žydų užuomazgas, o žyduose kitų pasaulio tautų užuomazgos. Vyko ideologinis ir fizinis maišymasis.
#256406

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ pabudimas

Israel misija kūrinijoje

Kabalistinės grupės tikslas III dalis

Klausimas. Kodėl žydai itin negatyviai žiūri į kabalistus? Tarp jų daugybė nesutarimų.
Atsakymas. Mat žydai – tai pati egoistiškiausia tauta pasaulyje. Taip aiškina kabalos mokslas. Jie nepakenčia nieko, kas kalba apie jų pareigas.
O kabala įpareigoja juos tarpusavyje suartėti, kad tarpusavio ryšyje taptų Šviesos laidininkais, per tai bus galima tarsi šviesti kitoms tautoms ir paaiškinti, kokia jų paskirtis.
Žydų paskirtis – būtent atskleisti kabalos žinias visoms pasaulio tautoms. Apie tai parašyta Senajame testamente. Tačiau žydai nenori to girdėti. Todėl ir kyla problema tarp paprastų žydų ir kabalistų.
Kabalistus visuomet, visais laikais vaikė, nes jie kalbėjo žydams apie būtinybę atskleisti kabalos mokslą visoms pasaulio tautoms, kad tos suprastų, kad žmonijos vystymosis tikslas – suartėti vieni su kitais ir suartėjus atskleisti Kūrėją.
O žydai, kaip didžiausi egoistai, žinoma, viską neigia, niekas to nenori. Todėl kyla prieštaravimai, kuriuos itin gerai jaučiame čia, Izraelyje, savo atžvilgiu taip pat.
#256096

Iš 2019 m. spalio 27 d. pamokos rusų k.

Klausimas iš Facebook. Ar Izraelis būtų toks, koks yra šiandien, jei ne antisemitai, jei ne holokaustas?
Atsakymas. Jei ne antisemitai ir ne holokaustas niekas iš žydų nebūtų atvykęs į Izraelį. Jie būtų ramiai pasklidę po visą pasaulį ir su malonumu pamirštų, kad jie žydai, nes po sudužimo ir kritimo į egoizmą jie visiškai nenori būti ypatinga grupė.
Tik dėl antisemitizmo, tik dėl pasaulyje egzistuojančios neapykantos žydams (nes patys to nežinodami jie nešioja savyje davimo ir meilės artimui savybės užuomazgą), būtent dėl egoistinio pasaulio neapykantos ir kilo Izraelis.
Tas antisemitizmas, neapykanta ir palaiko jo tolimesnį egzistavimą, ir net sakyčiau, augimą. Juk kuo labiau spaudžia žydus, tuo labiau jie sukasi.
#250415

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Klausimas. Antisemitai nuolat koneveikia žydus, rėkauja tulžingus šūkius, žydai nuo to kenčia. O japonai skaito antisemitinę literatūrą ir žavisi žydais. Jie teigia: „Jeigu žydai iš tikrųjų kontroliuoja visą pasaulį, tai galima iš jų to pasimokyti“. Ar tai gera tendencija?
Atsakymas. Apskritai, japonai į tai žvelgia dalykiškai. Labai teisingai. Jei pasaulis taip vertina žydus, kad laiko juos dėl visko kaltais, vadinasi, jie turi didelę jėgą ir galimybę, aš irgi norėčiau ją turėti.
Klausimas. Ko trūksta kitoms tautoms ir antisemitiškai nusiteikusiems piliečiams, kad jie taip pat dalykiškai reaguotų?
Atsakymas. Ne, to negali būti. Taip reaguoja tik japonai, bet irgi trumpam.
Antisemitizmas kyla ne dėl to, kad žydai sėkmingi, turtingi, protingi ir pan. Galbūt tik iš dalies, bet antisemitizmo šaknys kitur.
Jis kyla iš vidaus. Tai grynai biologinis, genų reiškinys. Jis yra mūsų dvasiniuose genuose. Kitaip nekęstų tik turtingųjų žydų, o vargšų – ne, o pastarųjų dauguma.
Reikalas tas, kad neapykantai nereikia pateisinimo. Ji kyla iš nenusakomų gelmių – iš ten, kur prasideda mūsų pasaulio, visatos egoistinė prigimtis.
Praktiškai antisemitizmo šaknys buvo dar prieš mūsų visatos atsiradimą, t. y. egoizmas, kurio pagrindu sukurta visa gamta, nekenčia savo priešingybės. O žydai turi šitą tašką. Jie to nežino, bet turi tašką, priešingą mūsų pasaulio prigimčiai.
Todėl plinta tokios teorijos, kad žydai – ateiviai iš kitos planetos, kad jie visiškai kitokie. Tarkime, kad yra aštuoni milijardai žmonių ir iš jų dešimt milijonų, maždaug 0,1%, kitokių. Tai iš tikrųjų tiesa.
Komentaras. Vienas profesorius savo paskaitoje apie asimiliuotus žydus pasakė, kad tai žmonės, kurie nenori pripažinti savo vidinio žydo.
Atsakymas. Taip, žinoma. Bet argi tai gali padėti?
Klausimas. O kas yra vidinis žydas? Taškas, apie kurį kalbate?
Atsakymas. Tai taškas, kuris gali išvesti žmogų už mūsų pasaulio ribų, pakelti jį į davimo, meilės, visiško, tikro altruizmo lygmenį. Tai iš tikrųjų žydiškas taškas, kadaise jis buvo iš tikrųjų gyvas, klestintis ir ryškus, kol užgeso. Dabar turime jį atgaivinti.
Klausimas. Dažnai sakote, kad žydų tauta – septyniasdešimties tautų, išėjusių iš Babilono, atstovai. Ar galima teigti, kad šitose septyniasdešimtyje tautų, t. y. kitose tautose, taip pat yra šis vidinis taškas, vadinamas „žydu“, kurio jie savyje nekenčia, o tai pasireiškia neapykanta kitiems?
Atsakymas. Šis taškas giliai paslėptas, bet yra kiekviename.
Kadaise buvome visi kartu vienoje integralioje būsenoje, sistemoje. Po to ši sistema subyrėjo, pasklido kaip žvaigždės ir kiti kosminiai kūnai po susidūrimo. Taip išėjo, kad šis taškas įkrito mums į vidų.
Yra tokių žmonių, kuriuose jis truputį dar gyvuoja. Juos domina sukūrimo priežastis, tikslas. Yra žmonių, kuriuose tai menkiau jaučiama. Juos traukia menai, mokslai ir t. t. Kituose žmonėse jis dar mažiau gyvybingas. Juos traukia tik paprastas, praktiškas, įprastas žmogaus gyvenimas. Kai kurie žmonės jo beveik neturi. Tai jau patys primityviausi žmonės.
Dėl to žmonės gimsta tam tikroje aplinkoje, atitinkamoje planetos vietoje. Viskas kyla iš šio vidinio taško, iš jo santykio su Kūrimo tikslu, sugrįžimu į bendrąją integraliąją būseną.
Visų kartų žydai – tai tie, kurių trauka bendrajai integraliajai būsenai didesnė, nei visų kitų. Tokie žmonės gimsta vadinamaisiais žydais.
Vidinis taškas yra jų vystymosi šaknis, jis ir sužadina visas kitas savybes. Taigi, jie gali būti apsukrūs, verslūs, protingi, veržlūs. Arba gali būti romantiškesni, meniškesni, kūrybingesni ir t. t.
Vadinasi, šis taškas nulemia visas kitas žmogaus savybes. Žinoma, kiekvienam kitaip. Jis suformuoja labai gyvenimišką, aiškų poreikį: kam, dėl ko gyvenu, ko šiame gyvenime noriu pasiekti? Tai jaučia didžioji žydų dauguma.
Klausimas. Kodėl šio taško „dėl ko gyvenu?“, šio vidinio žydo savyje niekas nemėgsta? Nei žydai, nei nežydai.
Atsakymas. Išskyrus kabalistus. Tie, kurie ugdo šį tašką ir mano, kad jis jiems netrukdo, o atvirkščiai, vilioja į kitas erdves, kitus matavimus, tie šį tašką plečia ir nuolat augina.
Klausimas. Kodėl kiti žmonės jo nekenčia? Kodėl negalima jo išrauti arba tiesiog pamiršti?
Atsakymas. Jo iš žmogaus negalima išrauti, jis viduje. Net persodinus organus, to taško nerastum, nes jis – dvasinis. Jo nėra materijoje, nes ši – tik nešėja.
Tai ypatingas informacinis įrašas, kuris egzistuoja kartu su žmogumi. Žmogus miršta, o informacija lieka ir patenka į kitą pasaulį, kitą gyvenimą.
Klausimas. Kaip šią neapykantą paversti meile žydams?
Atsakymas. Pamilti savyje žydą – reiškia suprasti, dėl ko šis informacinis įrašas yra manyje, koks jo tikslas.
Kai žmonės supras mūsų aiškinimus: ką reiškia siekti Aukštesniojo pasaulio, kitos pakopos, kokią dovaną gaus iš savo vidinio taško, – tada jie ims jį branginti ir ugdyti.
Tada didžiausi antisemitai ir visi kiti, įvairiai nusiteikę žydų atžvilgiu (ir žydai, ir ne žydai), suvoks, kad gali pakilti virš savo gyvūninio gyvenimo.
Klausimas. Iš esmės, tai – labai geras taškas. Dėl to žydai protingi, veržlūs, kūrybingi, romantiški, bet vis tiek jo nemėgsta. Kaip žydams pamėgti šį tašką?
Atsakymas. Reikia jiems paaiškinti, koks tai taškas, kur jis kviečia, ką žada, kaip jo padedami gali ko nors pasiekti. Tai labai rimtas klausimas.
Nes greta šio taško, lygiagrečiai jam, egzistuoja visas mūsų egoizmas, kuris visai nenori būti susietas su žydais, judaizmu, su tuo tašku, siekiančiu sukūrimo tikslo – priešingo egoizmui. Tai absoliučiai priešinga! Todėl mes nė už ką to nenorime, rankomis ir kojomis spiriamės nuo to.
Klausimas. Kalbame, kad viskas ateina iš aukščiau.
Atsakymas. Neabejotina.
Klausimas. Kaip susitarti su Aukštesniąja jėga, kad ji paleisdama egoizmą ir sužadindama tašką širdyje, kaip nors viską sujungtų?
Atsakymas. Tarp jūsų labai išplito klaidinga nuomonė apie Aukštesniąją jėgą.
Aukštesnioji jėga – tai gamta, kuri nekinta, su ja neįmanoma susitarti, kaip ir su bet kokio fiziniu dėsniu. Todėl, kaip besistengtumėte pajungti gamtą (juk susitarti, tai – pajungti ją sau), jums nepavyks, turėsite paklusti jos dėsniams. Tik griežtai laikydamiesi gamtos dėsnių galėsite atskleisti vadinamąjį tašką širdyje, žydišką tašką ir išvystyti jį taip, kad galėtumėte įsisavinti Aukštesnįjį pasaulį, kitą matavimą. Tai galima padaryti, bet ne susitariant su Aukštesniąja jėga, o ją tyrinėjant ir realizuojant savyje jos savybes.
Klausimas. Kaip įveikti vidinį žmogaus pasipriešinimą, nenorą paklusti šiai gamtos jėgai?
Atsakymas. Pasipriešinimas vadinasi „mūsų egoizmas“. O egoizmui įveikti yra metodika: galima taip juo pasinaudoti, kad jis netgi padėtų, nesipriešintų šio aukštesniojo dvasinio taško įsisavinimui.
Klausimas. Pateikite trumpą formulę – kaip egoizmas padeda, ką reikia padaryti, kad jis padėtų žydų tautai?
Atsakymas. Egoizmas padeda visaip. Tik reikia sukurti teisingą mažą bendruomenę, geriausia iš dešimties žmonių, kuri padėtų įsisavinti šį egoizmą kiekvienam iš dešimties taip, kad veikdami kartu, jį paverstų priešinga savybe – altruizmu.
Tada šioje bendroje altruistinėje savybėje jie pajus kitą gamtos lygmenį – altruistinį, davimo ir meilės savybę. Ir jie pamatys, kad ten susitelkę visų jų taškai, kurie juos traukė kūrimo, gyvenimo tikslo link.
Viskas priklauso nuo to, kaip žmonės sujungia savo mažus norus ir jų padedami įsisavina kitą, aukštesnę erdvę.
Klausimas. Kas atsitiks antisemitams, kai pamatys besivienijančius žydus?
Atsakymas. Jie su malonumu patys tame dalyvaus. Būtent patys didžiausi priešininkai ir nekentėjai turi daugiau galimybių įsisavinti šią metodiką ir patekti į kitą matavimą, negu abejingieji.
#248146

Iš 2019 m. vasario 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Kaip pagal žydų kalendorių skirstomos dienos?
Atsakymas. 24 valandos per parą, taip pat keturi metų laikai ir keturi žydiški naujieji metai, turintys slenkantį grafiką. Tas pats grafikas egzistuoja tarp dienos ir nakties: vasarą dienos ilgesnės, naktys trumpesnės, o žiemą – atvirkščiai.
Pagal žydų kalendorių, valanda yra ne 60 minučių, kurių kiekvienoje yra 60 sekundžių, bet sąlyginis vienetas. Jis nėra pastovus, bet priklauso nuo laiko.
Pagal įprastą kalendorių manoma, kad nuo saulėlydžio iki saulėtekio praeina 12 valandų, nuo saulėtekio iki kito saulėlydžio taip pat 12 valandų. Tačiau, atsižvelgiant į šviesą nuo saulėtekio iki saulėlydžio gali praeiti 20 valandų, o naktis (tamsa) truks tik 4 valandas.
Tokiu atveju dienos ir nakties valandos yra visiškai skirtingos. Tai šiek tiek panašu į saulės laikrodį, kuriame ne tolygus ciferblatas, o sudarytas pagal logaritminę skalę.
Kadangi dienos ir nakties ilgis keičiasi kasdien, tai reiškia, kad kasdien keičiasi ir nakties bei dienos valandų trukmė. Tai priklauso tik nuo parcufo Zeir Anpin pasaulyje Acilut, kuris praktiškai vadovauja šiems veiksmams, nes aukščiausia Šviesa, praeidama per jį į Malchut (o Malchut – tai mes), lemia viską.
Jei aiškiai žinotume, kaip tai veikia, jaustume šią sistemą, didžiulę astronominę mašiną, kuri mus supa ir taip mus veikia. Tuomet pradėtume siekti jos vidinių parametrų: ką reiškia daugiau ar mažiau Šviesos, šilčiau ar šalčiau? Jei gyventume ir dirbtume tokiomis valandomis, tai būtų visiškai kitoks gyvenimas.
Kita vertus, kaip galima egzistuoti šioje mechanikoje? Kam ji mums reikalinga? Kodėl ji turi taip mus veikti? Jei pasikeistume ir gyventume pagal ją, kaip jaustume gamtą ir pačius save? Tai įdomu. Kitaip tariant, jaustume ją priklausomai nuo jos poveikio mums. Aplinkinis pasaulis, erdvė, žvaigždės – viskas šviestų kitaip.
#243038

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Sakėte, kad norint, jog žmogus taptų aristokratas reikia ugdyti daugybę kartų.
Atsakymas. Dabar tai jau nebe taip. Šiandien žmonės turi daug laisvo laiko, kurį galima skirti mokymuisi. Keletas kartų, kai žmonės daug ir ilgai mokysis, užaugins visiškai kitokius žmones.
Kodėl žydai laikomi protingais? Iš tikrųjų jie nė kiek neprotingesni už kitus, tačiau jie kelis tūkstantmečius skatino Toros ir Talmudo mokymąsi.
Ne buvo nė vieno vaiko, kuris nesimokė rašto, nemokėjo skaityti ir rašyti, ar nesimokė šių knygų. Jose išdėstyti teisminiai dėsniai, įvairiausios problemos, kurias reikia spręsti. Tai ir pasitarnavo jiems kaip intelektuali treniruotė.
Esu tikras, kad po 100-200 metų išvysime, kad žmonija taps kitokia. Tai, ką viena tauta praėjo per 2000-3000 metų, kiti praeis per du šimtmečius.
#248673

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.

Komentaras. Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame arabų moterys muša IDF pareigūną, o jis niekaip neatsako. Aš žiūriu į šį vaizdo įrašą ir jaučiu, kad mes iš tiesų nieko negalime padaryti.
Atsakymas. Kodėl? Jei ji pakelia ranką – ir tu pakelk. Ji užsimoja lazda – ir tu užsimok.
Klausimas. Net šitaip?
Atsakymas. Taip! Naudok ašarines dujas. O kaip gi?! Kaip galima nieko nedaryti?! Kodėl? Todėl, kad ji moteris? Tai ne moteris, o piktas žvėris, kurį reikia sutramdyti. Pasyvus elgesys tik blogina situaciją. Ši tauta supranta tik jėgą, o ne kalbas!
Klausimas. Jūs taip rūsčiai kalbate?
Atsakymas. Rūsčiai, nes taip ir yra. Tai dėl mūsų ir jų gerovės, kai laikysimės atokiai ir bet koks suartėjimas vyks tik su ginklu rankoje. Negali būti jokių džentelmeniškų santykių. Viskas išplaukia iš gamtos, turi būti tinkamas požiūris į šią tautą ištaisymo požiūriu! Mūsų ištaisymo.
Tik tada tapsime tikrai broliškomis tautomis. Ir niekaip kitaip. Su kitomis tautomis to nebus.
Klausimas. Jūs sakote: „Mes tapsime broliais, jei su jais elgsimės labai griežtai“?
Atsakymas. Taip. Ir jie supranta tokią kalbą. Ir patys taip elgiasi vienas su kitu. Tarp jų, tarp jų šeimų, lygiai tokie patys santykiai – tik iš jėgos pozicijos.
Klausimas. Taigi jūs sakote: „Jei šaudo – šaudyk, muša – mušk“?
Atsakymas. Taip. Ir jei gali, būk pirmas. Pasakyta Toroje: „Jei tave puola priešas, aplenk jį ir nužudyk“.
Klausimas. Ar kabalos mokslo požiūriu tai turi dvasinę šaknį?
Atsakymas. Tai tikslaus ištaisymo dvasinė šaknis: tu nepuoli kitų, o jei kiti puola tave – sustabdyk juos.
Klausimas. Kokia dvasinė žydų ir arabų tautų šaknis?
Atsakymas. Tai labai artimos tautos, tik jų malchut skirtingos.
Malchut – tai moteris, Abraomo žmona. Iš vienos pusės – Sara, iš kitos pusės – Agar. Taip kad, nieko čia nepakeisi. Tautos pagrindas kitas, ir tai gali ištaisyti tik Aukštesnioji šviesa. Reikia pritraukti Abraomo šviesą, kuri ją ištaisys. Jie nesąmoningai to laukia. Todėl nuo mūsų neatstos. Jie mus persekios ir darys bet ką, kur mes – ten ir jie.
Klausimas. Ką reiškia bandymas izraeliečius nušluoti nuo žemės?
Atsakymas. Priversti izraeliečius užsiimti jais, kol mes juos visiškai ištaisysime.
Klausimas. Tačiau pirmiausia mes patys turime išsitaisyti? Ir tuo pačiu ištaisysim juos?
Atsakymas. Taip. Pirmiausiai mes, po to jie. O vėliau – ir visas pasaulis.
Jie neleis mums ramiai gyventi šioje žemėje tol, kol mes neužsiimsime ištaisymu.
Aš matau jų labai rimtus, teisingus veiksmus. Per juos Kūrėjas mus nukreipia į teisingą kelią.
Mums reikia tai suprasti. Ir nesvarbu, kad aš siūlau naudoti ašarines dujas, ar sutramdyti arabę, kuri muša pareigūną. Reikia suprasti, iš kur visa tai kyla ir kartu su sutramdymu sukurti galimybę išsitaisyti, mums ir mūsų pusbroliams.
Klausimas. Kas yra mūsų išsitaisymas?
Atsakymas. „Pamilti savo artimą, kaip save“. Pasieksime tai – visiems bus gerai, nepasieksime – mums bus blogai.
#240542

Iš 2019 m. sausio 22 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Kiekviena tauta turi natūralų, „biologinį“ pagrindą, paveldėtą iš bendrų protėvių, iš tos mažos grupės, kuri davė jai pradžią. Tačiau Izraelio tauta, skirtingai nei kitos, kilo ne iš etninių protėvių. Jis buvo surinktas iš Senovės Babilone gyvenusių pačių įvairiausių genčių ir tautų atstovų.
Žmonės atsiliepė į Abraomo kvietimą ir jų susijungimas nebuvo grįstas bendru etnosu, kiekvienai kitai tautai suteikiančiam savitą charakterį ir požiūrį į gyvenimą – skiriamuosius bruožus, kuriuos galime matyti ir šiandien.
Žydus jungia tik viena – dvasinis ryšys, kylantis ne iš šio pasaulio. Kitaip tariant, meilės artimui kaip sau principas, kurio Abraomas mokė savo sekėjus ir iš jų subūrė tautą. Ją jis pavadino „Israel“ tauta, tai reiškia, „tiesiai pas aukščiausiąjį“, pas Kūrėją (jašar kėl). Tik Aukščiausiojo pagalba leidžia tautai susivienyti.
Jeigu šioje tautoje nėra aukštesniosios jėgos, tai ji jau ne „Israel“, ir apskritai, ne tauta, o tiesiog žmonių susibūrimas. Juk jie nesiekia Kūrėjo, jų ir grupe nepavadinsi.
Nepaisant ilgos istorijos, ši situacija išlieka ir šiandien: neturėdama pagrindo žydų tauta primena „riešutus maiše“. Kol yra „maišas“ (t. y. priešai, nekenčiantys), išorinis spaudimas suspaudžia „riešutus“ vieną prie kito, ir jie, kad išsigelbėtų, kažkaip laikosi draugėj. Bet jeigu išorinis spaudimas susilpnėja, „riešutai“ pabyra į visas puses pro skyles maiše.
Per tūkstantmečius žydai įėmė į save visų tautų dalis, savybes – ir kaip kad anksčiau turi susivienyti, kad taip parodytų visam pasauliui geros, teisingos vienybės pavyzdį. Kitos tautos yra senovės babiloniečių palikuoniai, nėję paskui Abraomą.
O Abraomo sekėjai gavo vienybės metodiką ir turi ją realizuoti, o paskui visus to išmokyti. Prie to mus veda evoliucija, žmonijos raida.
Jei jau mumyse slypi Kūrėjo siekis, tai ir esame Israel tauta, nepriklausomai nuo to, kas parašyta gimimo liudijime. Būtent mes turime parodyti visoms tautos šią metodiką ir išmokyti juos – dėl to pasaulis išsitaisys.
O kol kas, kol neatliekame savo paskirties, įvairiausios problemos, neaplenkiant augančio antisemitizmo, spaus mus ir stums to link.

* * *
Izraelio tauta Toroje vadinama „žiauriausia“, „užsispyrusia“. Esmė ta, kad iš aukščiau esame pašaukti taisytis, o iš apačios tam priešinamės. Taip ir turi būti. Tai visai ne vaikiškas beprasmis užsispyrimas – tai lemia Gamtos jėgų balansas. Priešais mus kylančios kliūtys visuomet atitinka mūsų gebėjimus.
Štai kodėl mūsų „nepalaužia“ sunkiausi išbandymai. Kas mums kokia nors intifada, jei praėjusiame amžiuje Holokausto aukos net prieš sulipdamos į vagonus, tikėjo, kad juos veža į „poilsio namus“. Jie jau matė valdžios ir apsaugos santykį, bet iki galo stvėrėsi už iliuzijos. Štai tokia užsklanda, per kurią žmogus neįstengia įsisąmoninti, paaiškinti sau to, kas vyksta.
Tad tas „užsispyrimas“ – paslėptis iš aukščiau. Ir pakeisti jį gali tik mūsų žinia, kabalos mokslo platinimas. Juk tai ne šiaip žinios, tai vidinė, dvasinė jėga, kuri iš aukščiau per mus gali sklisti po pasaulį. Žmonėms nešame ne žodžius, o dvasines kibirkštis, ir tik jos veiks.
#237330

Iš 2018 m. lapkričio 29 d. rytinės pamokos, pagal Baal Sulam laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Abraomo atradimas

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Visos šiuolaikinio pasaulio problemos – dėl neteisingo žmonių tarpusavio ryšio. Mes nepajėgiame ištaisyti to ryšio, nes kiekviename yra tik egoistinė norų forma. Mes negalime iš tikrųjų suartėti vieni su kitais.
Pasaulyje tėra viena maža grupė, kurioje be egoistinio noro, tarpsta noro duoti kibirkštis. Ši grupė neša savyje programą, vienijimosi metodiką – tačiau jos ne platina, neduoda žmonijai teisingo vienijimosi pavyzdžio.
Ir todėl žmonija diena iš dienos vis aiškiau įsisąmonina – ši grupė kenkia. Juk jei turi ką nors naudingo, ir tai slepi, nerealizuoji to, – vadinasi, kenki.
Bergždžia stovėti nuošalyje ir nustebusiems klausti: „Ko iš mūsų norite? Mes nekalti…“ Jei turi globalų sprendimą ir jo neįgyvendini, tai kenki kitiems.
Todėl antisemitizmas laikui bėgant išauga iki tokių mastų, kad jausime jį nuolatos. Jis skambės per visas pasaulines naujienas. Izraeliečiai negalės išvykti į užsienį. Kitos šalys nutrauks su mumis ryšius, net jei jie naudingi, ir boikotuos Izraelį ir visą žydų tautą.
Tikėsimės, kad tauta dar anksčiau supras, kas vyksta, kad mums pavyks iki jos prisibelsti.
Juk pirmiausia tai mūsų darbas, ir todėl esame kalčiausi iš visų. Kaip rašo Baal Sulamas, nelaimė nukauna geriausius tautoje – tuos, kas savo rankose turi taisymosi metodiką.
Todėl neapykantą savo atžvilgiu pajausime ir Izraelyje, ir iš pasaulio pusės. Mums reikia kuo greičiau platinti šią metodiką, būtiną sukurti pavyzdinę tarptautinę grupę, kad visiems nutiestume kelią į gerą ateitį.
Kitaip pasaulis pasiners į religinę neapykantą ir karus – tai sukels tokį negatyvą Izraelio, Israelio atžvilgiu, kurio žodžiais neperteiksi…
#235196

Iš 2018 m. spalio 18 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulam straipsnį „Meilė kūriniams ir meilė Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio širdis

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Kodėl šis laikas toks ypatingas?