Komentaras. Išaiškintos Belgijos saugumo pajėgų žlugimo priežastys. Pirmoji priežastis – susiskaidymas ir priešiškumas tarp flamandų šiaurėje ir valonų pietuose. Antroji – patologiškas nenoras pripažinti, kokio pobūdžio karą paskelbė laisvajam pasauliui islamo džihadas.
Atsakymas. Taip. Todėl neįvertintas terorizmo pavojus: tai niekur neskelbiama, nerašoma. Valstybė nukreipia žiniasklaidą, nes jau ilgą laiką visose valstybėse jos dirba kartu. Ir tai jau – ne paslaptis. Žiniasklaida dirba tokiu valstybės nurodymu: „Pas mus nėra terorizmo. Yra atskiri teroristai, kuriuos turime išaiškinti ir izoliuoti, bet tai ne ta didžioji masė musulmonų, kuri užpildė mūsų šalis.“
Komentaras. Ši masė praktiškai paskelbė karą Europai.
Atsakymas. „Jokio karo nėra. Tai draugiški ir mums reikalingi žmonės. Tik tarp jų pasitaiko ekstremistų. Mums reikia atsikratyti tik jų, o likusieji – labai geri.“
Komentaras. Pasirodo, yra ir dar viena Belgijos saugumo pajėgų nesėkmė. Ir tai dar kartą patvirtina tai, apie ką Jūs visą laiką kalbate. Izraelio televizijos žurnalistas Jakovas Ayalon interviu su aukšto rango Belgijos socialistinės partijos politiku paprašė pakomentuoti terorizmo išpuolius Belgijoje. Ir šis, net natsakinėdamas į klausimus, pareiškė, kad teroro banga nusirito per Europą dėl Izraelio, kuris okupavo teritoriją ir nevykdo Palestinos valstybės sukūrimo plano, kaltės.
Atsakymas. Taip. Jie kalba apie žydus labai paprastai: „Jūs darote iš Artimųjų Rytų siaubingą parako statinę, jūs sėjate čia badą ir kančias. Žmonės bėga iš čia kaip išprotėję. Žiūrėkite, ką jūs padarėte Irake ir Sirijoje…“
Komentaras. Bet kuo mes, žydai, kalti? Kur logika?
Atsakymas. Ne, jūs, tik jūs kalti. Jūsų Masadas specialiai tai surengė, kad jie mus užplūstų su savo teisėtu pykčiu. Ir kai nelaimingi gyventojai bėga iš šių vietų, mes privalome juos priimti ir kentėti dėl jūsų agresijos.
Klausimas. O kaip gi „Islamo valstybė“, kuri pjauna musulmonus?
Atsakymas. „Jokių „Islamo valstybių“ nėra! Yra keletas bepročių ir priežastis ne milijonai pabėgėlių. Tai vyksta tik todėl, kad jūs sėjate kančias Artimuosiuose Rytuose. Savo gudriais žydiškais metodais kasatės po visomis kaimyninėmis valstybėmis. Ir nežinia, kaip iš tiesų veikiate jas savo politiniais, ekonominiais ir ypač psichologiniais metodais. Žmonės tiesiog nežino, kaip nuo jūsų pabėgti.“
Klausimas. Tai jūs vis dėlto įsitikinę, kad šie vieniši balsai virs vienu Europos balsu prieš Izraelį?
Atsakymas. Žinoma. Hitleris buvo vienas. Pažiūrėk, ką jis padarė.
Dirva jau paruošta. Ji tik laukia, kad į ją nukristų sėkla, ir tada visas pasaulis atsisuks prieš Izraelį! Tai mūsų ateitis, jeigu neatsitokėsime ir nepradėsime kviesti Aukštesniąją jėgą, kuri kuria visas šias aplinkybes, kad pradėtume dirbti į priešingą, teigiamą, pusę. Visa tai daro Kūrėjas. Tai jo veiksmai. Kūrėjo ranka – visur. Nėra nieko, išskyrus jį.
Mes kalti, kad dvi jėgos, kurios egzistuoja pasaulyje – teigiama ir neigiama – nėra pusiausvyros. Todėl visa tai vyksta.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Smūgis Briuselio veidmainystėms

Pabėgėlių srautas Europoje

Žmogaus išsitaisymo procesas prasidėjo

Pranešimas (šaltinis). Mokslininkai, pasitelkę pavienes šviesos daleles, parodė, kad fotonas gali surasti kanalą, kad sąveikautų pats su savimi – su vyresniu savimi. Jų kvantinio eksperimento tikslas buvo sumodeliuoti, kaip kvantinės dalelės keliauja laiku.
Kelionių laiku sunkumas – tas, kad egzistuoja „uždaros, į laiką panašios kreivės“ – materialios dalelės linija erdvėje ir laike, kuri yra uždara ir tai leidžia dalelei grįžti į pradinį tašką.
Remdamiesi A. Einšteino reliatyvumo teorija, šios kreivės gali iškreipti erdvę, kad iškreiptų laiką į save, o tai leidžia keliauti laiku.
Komentaras. Jeigu manysime, kad viskas teka laiku, tai kelionės laiko ašimi neįmanomos. O jeigu manysime taip, kaip mano kabala, kad viskas egzistuoja kaip vienas pasaulio paveikslas, tai praeitį-dabartį-ateitį galima ištraukti iš egzistuojančios vienos ir vienintelės pasaulio būsenos, tuomet laiko nebelieka, jis tėra vienas iš subjektyvaus tikrovės suvokimo, jautimo parametrų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išeiti už laiko ribų

Pakilti virš laiko

Pagreitintas laiko pulsas

Tyrimas. 51 % Amerikos jaunimo nusistatę prieš kapitalizmą, 33 % palaiko socializmą. Jaunimas nusivylęs susiklosčiusia situacija šalyje. Tik pagyvenę žmonės palaiko kapitalizmą.
Komentaras. Kabala kalba apie tai, kad po kapitalizmo kita visuomenine santvarka bus arba nacizmas, arba socializmas, tai priklauso tik nuo to, kokią vienijimosi metodiką kaip pagrindą pasirinks visuomenė – fašizmą ar kabalą.
Pirmąsyk istorijoje žmonijos vystymosi kelias įsišakoja į kančių kelią (beito) ir šviesos kelią (achišena), į ilgą ir trumpą, tačiau jie abu veda į galutinę žmonijos būseną, į komunizmą – į visuotinę vienybę ir Kūrėjo atskleidimą susivienijus.

Klausimas. Kodėl pasaulyje egzistuoja vyras ir moteris?
Atsakymas. Visos kūrinijos dvasinė šaknis sudaryta iš vyriškos jėgos (davimo jėga) ir moteriškos jėgos (gavimo jėga). Vyriška jėga mūsų pasaulyje tapatinama su Kūrėjo jėga, o moteriška – su kūrinio jėga. Bet, iš principo, tai tėra simboliai, ne daugiau.
Jeigu nagrinėsime vyrą ir moterį kaip dvasinių šaknų „šakas“ mūsų pasaulyje, tai būtent materialiame pasaulyje vyksta jų realizacija, ir čia jie visiškai lygiateisiai.
Netgi sakyčiau, jog moteris atlieka daug didesnę pagal svarbą užduotį nei vyras. Ji tapatinama su kūrinija, todėl per ją praeina viskas: gimimas ir vaikų auklėjimas, namų, šeimos židinio saugojimas. Ji nurodo vyrui, ką reikia daryti, juk svarbiausia – vis dėlto gyvavimas mūsų pasaulyje.
Tas pats ir kabaloje, juk mūsų pasaulio materijos sandara tokia pati, kaip dvasinės sistemos, tik būtina suprasti ryšį tarp šių paralelių pasaulių. Išeitų, kad moteriškoji jėga – nustelbianti ir lemianti. Kabaloje priklausomai nuo noro išsitaisymo, kūrinys, esantis ant vienos ar kitos pakopos, kyla arba leidžiasi.
Kad ir ką sakytume, moteris, iš vienos pusės, pradėjo pasaulį nuo to, kad pabudino Adomą pirmai nuodėmei – pasinėrimui į egoizmą. Bet, iš kitos pusės, ji ir taiso pasaulį per save: gimdo, auklėja ir stumia jį į priekį.
Ji kelia pasaulį į aukštesniąją būseną, bet vyrų padedama! Ir tuo pat metu juos valdydama. Todėl, nors vyras ir atrodo mums vyraujantis, šeimos galva, bet iš tikrųjų viską lemia moters gebėjimas reguliuoti jo veiksmus.
Kabaloje tai labai tiksli, subtili dermė tarp vyriškos ir moteriškos jėgos – dešinės ir kairės. Galiausiai ten, kur jie veikia kartu, atsiranda vidurinioji jėga. Tad turime rasti tinkamą tarpusavio sąveiką, tokią, kai moteriškoji jėga subalansuoja vyriškąją, vyriškoji – moteriškąją, ir jos abi veikia darniai.

Iš 2016 m. kovo 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo priešybės į tobulumą

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Moteris

Klausimas. Sakėte, kad žmogus gali veikti tikrovę savo ketinimo galia. Kaip tai atlikti?
Atsakymas. To reikia mokytis. Pirmiausia reikia užmegzti ryšį su aukštesniąja Jėga ir kartu su Ja pasistengti pakeisti gyvenimą.
Reikia studijuoti kabalos mokslą, norint sužinoti, kaip realizuoti mūsų ketinimus, kad už ketinimų būtų jėgos, formuojančios šiuos ketinimus, ir remdamasis ketinimu žmogus ims jausti gyvenąs naujoje tikrovėje. Ir tada ši tikrovė jį mokys.
Jis tarsi turi gimti naujoje tikrovėje, ir tuomet pajaus, koks naujas pasaulis priešais jį atsiveria. Visa tai – ketinimo mokymasis. Visas kabalos mokslas, įėjimas į aukštesnįjį pasaulį ir visas mūsų darbas jame – tėra ketinimai.
Klausimas. Kaip supratau, ketinimas – tai itin galinga jėga…
Atsakymas. Ketinimas – tai viskas. Antraip nugyvensi savo amželį kaip gyvūnas, mirsi kaip gyvūnas ir nieko neliks. Nori išpešti naudos iš savo gyvenimo – prašom! Ir gyvenime, ir už jo ribų turi valdyti savo ketinimus. O norint sužinoti, kaip tai daryti, reikia mokytis kabalos.

Iš 2016 m. vasario 18 d. pokalbos „Naujasis gyvenimas“, Nr. 695 laida

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Keiti ketinimą – keiti likimą!

Veiksmas ir ketinimas

Klausimas. Kada žmogui atsiranda siela: gimstant ar pastojus?
Atsakymas. Žmogaus siela atsiranda dvasiškai pastojus, kai jis ima realizuoti savo rešimo (dvasinius genus).
Pirmasis žmogaus pakilimas virš savo egoizmo ir įsijungimas į aukštesnįjį pasaulį vadinamas įsijungimo į dvasinį pasaulį tašku. Tuomet aukštesnysis pasaulis tampa „gimda“, o jo sielos šaknis (rešimo) – „sėkla“, kuri įsitvirtina aukštesniajame pasaulyje ir prasideda sielos gimimo procesas.
Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra tėtis, mama ir t.t.?
Atsakymas. Viskas, kas mums mūsų pasaulyje atrodo, kaip mus supantys objektai: tėtis, mama, žmonės, – iš tikrųjų tėra aukštesniųjų jėgų mumyse piešiama, nes dvasiniame pasaulyje viskas egzistuoja kaip jėgos, o čia pasireiškia kaip objektai.

Iš 2016 m. vasario 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dar kartą apie sielą

Kaip siela susijusi su kūnu?

Klausimas, kuris kyla visiems

Klausimas. Kaip galima įsivaizduoti, kad žmogui atsikleidė Aukštesnysis pasaulis, Kūrėjas?
Atsakymas. Nuo gimimo būdami gyvūninės raidos lygmenyje mūsų pasaulyje, visa, kas mus supa, jaučiame savo egoistinėmis savybėmis – ir tai, kas vaizduojama jose vadiname mūsų arba šiuo pasauliu.
Tačiau, jeigu įstengsime, taikydami kabalos metodiką, sukurti savyje altruistines savybes (meilę žmonėms), tai jose atskleisime papildomą pasaulį.
Jame visa tai, ką jaučiame mūsų pasaulyje, atsispindės kaip jėgos, valdančios mūsų pasaulio objektus. Tokiu būdu atskleidžiame sistemą, kaip valdyti mūsų pasaulį. Ji vadinama aukštesniuoju pasauliu, o visa valdymo sistema vadinama Kūrėju.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam mums dvasiniai pasauliai?

Ar galima aprašyti dvasinį pasaulį?

Dvasinių pakopų pajutimas

Nuomonė. Tautų religijos kuria kultūrą, o kultūra kuria civilizaciją. Kai miršta tikėjimas, miršta ir kultūra, civilizacija, tautos ima nykti. Tokia tad naujausia Vakarų istorija. XXI a. kitos tautos ir kultūros apsigyvens Europoje.
Žmonėms liovusis tikėjus Dievu, jie nepraranda tikėjimo apskritai, tačiau tiki pasaulietinėmis religijomis – marksizmu, fašizmu, nacizmu – dievais, kuriems XX a. nepasisekė.
Nūnai vakarietis ieško naujų religijų – egalitarizmo, demokratijos, kapitalizmo, feminizmo. Šios naujos religijos taip pat suteikia gyvenimui tikslą, tačiau ir jos nepakeičia to tikėjimo, kurį sukūrė Vakarai, mat už jų laikymąsi mainais nežada amžinojo gyvenimo. Islamas tai žada…
Komentaras. Tačiau aukščiau už amžino gyvenimo pažadą yra galimybė pasiekti amžinybę šiame pasaulyje, ir kabalos mokslas nežada, o siūlo, nes tai metodika, leidžianti atskleisti Kūrėją kūriniams šiame pasaulyje.

Nuomonė. Draugystė internete negali būti tvirta, nes žmogaus emocijų nepakeisi simboliais, tačiau bendravimas tinkluose turi teisę gyvuoti kaip vienas iš ryšio būdų.
Draugystė internete, ypač, kai pašnekovai nepažįstami asmeniškai, pavojinga savo nuasmeninimu.
Toks bendravimas magina tikrą gyvenimą pakeisti virtualiu. Pašnekovas nebesuvokiamas kaip gyvas žmogus, ir virsta simbolių rinkiniu.
Kaip žaisdami kompiuterinius žaidimus nebijome šaudyti ir žudyti, taip ir internete nebijome taukšti niekų, sakyti nemalonius žodžius, kurių asmeniškai niekada neištartume pašnekovui.
Bendraujant internetu nėra džiaugsmo, liūdesio, geros ir blogos nuotaikos, pykčių ir susitaikymų. Bendraudami su žmogumi ir nematydami jo ar apskritai jo nepažindami, nesidomite jo asmeniniu gyvenimu. Dažniausiai susirašinėjama „Labas, kaip sekasi?“ lygmeniu. Tačiau tai viena iš šiuolaikinio bendravimo formų. Socialiniuose tinkluose, kaip ir gyvenime, santykiai gali būti tikri, gali būti ir dirbtiniai.
Siekis socialiniuose tinkluose susidraugauti su kuo daugiau draugų primena varžybas. Tai neturi nieko bendro su draugyste ar paprastu bendravimu. Kelis iš tokių žmonių tikrai pažįsti, keliems esi pasirengęs padėti, ir keli iš jų pagelbės tau sunkiu metu?
Bendraujant su tikrais draugais vis dėlto naudojamasi telefonu, o ne internetu. Balsas – tai artimesnis kontaktas nei susirašinėjimas internete. Iš socialinių tinklų pašalinus savo paskyrą galima patikrinti, kas tikras draugas, o kas virtualus.
Bendravimo internetu specifika – galimybė išsikalbėti, tai ne draugystė, o pakeleivių bendravimas. Žmonės gali būti atviri, žinodami, kad niekada kits kito neišvys.
Komentaras. Mes praeiname laikotarpį, kai savo egoistinę prigimtį įsisąmoniname kaip blogį, kad galėtume visiškai jos atsisakyti, ėmę jos nekęsti. Visa mūsų ir visuomenės raida vyksta tik tam, kad pakiltume į kitą pakopą – kur mus sieja abipusio ryšiai, kur jaučiamas aukštesnis pasaulis ir jo programa – Kūrėjas.
Bendravimo tinkle sklaida leidžia greičiau įsisąmoninti būtinybę jausti kits kitą betarpiškai, be pastangų, it vieną kūną.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Širdžių apnuoginimas

Cukerbergo kalėjimas

Komentaras. 2011 m. norvegas Andersas Breivikas užmušė 77 žmones, savo poelgį paaiškindamas tuo, kad norėjo supurtyti norvegų visuomenę, kad ji susimąstytų apie savo kraujo grynumą.
Jį nuteisė 21 metus kalėti. Iš jų 5 metus jis jau atsėdėjo kameroje, kurioje yra 3 kambariai: kabinetas, miegamasis ir treniruoklių salė. Per tą laikotarpį jis suspėjo įstoti į Oslo universitetą, išsirūpino sau geresnį maitinimą.
Dabar jis padavė į teismą valstybę, pareikšdamas, kad sėdi nežmoniškomis sąlygomis: jam duodama atšalusi kava, pasenęs žaidimų priedėlis, bet svarbiausia – pas jį neįleidžiami gerbėjai ir neleidžiama kurti nacionalistų partijos.
Ir jis laimėjo teisme. Teismas nusprendė, kad pagal Europos konvencijos trečiąjį straipsnį apie žmogaus teises jo pretenzijos yra teisingos. Jam bus sumokėta už teismo išlaidas 40 tūkstančių dolerių. Visa tai – protu nesuvokiama.
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Šiandien pasaulis vadovaujasi tokiomis taisyklėmis ir įstatymais, kad jį sunku suprasti.
Tai vienas iš šiandieninio pasaulio išsigimimų. Pagal Toros įstatymus apskritai nėra tokios sąvokos kaip kalėjimas. Žmogus turi gyventi laisvėje, o jei jis kelia pavojų visuomenei, jį reikia užmušti. Mirtis ir yra jo išsitaisymas.
Bet visur turi būti tiksliai laikomasi gamtos dėsnio. Žmogus, kuris sąmoningai užmuša kitą žmogų ir gali tai pakartoti, baustinas mirtimi.
Klausimas. Ar tai mums grįžta bumerangu?
Atsakymas. Ne! Žmonija iš to nieko nesimoko. Juk svarbu ne kažkaip pataisyti įstatymą, o pasiekti būseną, kai atskleisi sau visą žmonijos vystymąsi, visą savo prigimtį, požiūrį į pasaulį ir gyvenimą, kaip blogį.
Kai tave prispaus būtinybė išnaikinti blogąją savo prigimtį, bet nežinosi, kaip, – tai natūraliai suvoksi, kad egzistuoja mokslas, kuris tai tyrinėja ir suteikia galimybę pakilti aukščiau žmogiškosios prigimties.
Štai tada žmonės supras, kad kabala kalba būtent apie tai. Šiandien jie negirdi.
Tokių kaip Andersas Breivikas yra daug. Todėl kalėjimai toliau pildysis. Nieko nepadarysi: jei valstybė iškreiptai suvokia demokratiją, už tai teks mokėti. Norvegai rodo visam pasauliui, koks beribis žmogaus nemokšiškumas.

Iš 2016 m. balandžio 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Daugėja mirties bausmių

ES – kančių keliu į laimę

Vienas sprendimas visoms problemoms