Pateikti rugsėjis, 2017 mėn. įrašai.


Kabalisto rūpesčiai

Dvasinis darbas

Klausimas. Sako, kad kabalistas visiškai negalvoja apie save. Ką reiškia negalvoti apie save?
Atsakymas. Kabalistas galvoja apie save daugiau už kitus, nes priskiria save visam pasauliui. Laikydamas save neatskiriama pasaulėdaros dalimi, jis galvoja apie visa žmoniją. Jis turi didžiulius norus, didžiulius ketinimus, didžiulius reikalavimus.
Visa tai stipriai pasireiškia jame, bet ne egoistiškai kaip kad mūsų pasaulyje. Todėl jo rūpesčių daugiau nei bet kurio kito žmogaus.
Jis galvoja apie tai, kaip atvesti visas sielas į vieną sistemą, į vieną formą. Tai yra jo nuolatinis vidinis darbas. Tačiau išoriškai to nematysi. Jį gali pajausti tik kiti kabalistai.

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Pajusti gyvenimą!

Slaptosios kabalisto praktikos

Komentarų nėra

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kabala, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip pagal kabalą paaiškinti rudenines šventes – Roš haŠana (Naujieji metai), Jom Kipur (Teismo diena), Sukot?
Atsakymas: Visa mūsų problema – kaip iš sudužusių dalelių surinkti draugėn sistemą, vadinamą Adam.
Buvo sistema, viena siela, vienas mechanizmas, vienas noras, o paskui šis noras sudužo į daugybė dalių. Ir mums reikia surinkti visus tuos norus į vieną bendrą norą, koks jis buvo iki sudūžtant. Tai mūsų užduotis.
Vadinasi, žmogus, kuris dirbo ar nedirbo, dėjo ar nedėjo tam tikrų pastangų visus metus turi pasitikrinti. Tam skiriama savaitė prieš Naujuosius metus, kai visą savaitę turime galvoti apie tai, kaip praleidom šiuos metus, ar sukūrėme tinkamus pagrindus tam, kad žmonija susijungtų kartu draugystėje, meilėje, papildydami kits kitą.
Šis patikrinimas, ko dar nepadariau, vadinasi „slichot“, išvertus iš hebrajų k. – „atsiprašymai“. Nieko nereikia atsiprašyti, tik savęs: kur apsirikau, nepakankamai daviau, nusukau sverdamas ir t. t. žmonių tarpusavio ryšio atžvilgiu. Tikrinu save, ar turėjau galimybes: kokias ir kaip jas realizavau.
Po to prasideda Naujieji metai. Naujieji metai reiškia, kad pradedu naują kalendoriaus ratą nuo tam tikros dienos. Ši diena vadinasi Adomo gimimo diena, kitaip tariant, mūsų švenčiami Naujieji metai (pagal hebrajų tradiciją) – Adomo gimimo diena.
Ką reiškia gimimo? Buvo toks žmogus ir jis staiga nušvito: jam atsiskleidė paveikslas, kaip valdomas mūsų pasaulis ir būtinybė suvienyti žmones tarpusavyje. Visa tai jis aprašė knygoje „Slaptasis angelas“ (Raziel haMalach). Jo mokiniai pratęsė šį pasiekimą. Ir taip iki mūsų laikų.
Todėl švenčiame dieną, kai mūsų pasaulyje atsirado pirmasis žmogus, atskleidęs šią žmonių tarpusavio sistemą: kaip jie turi būti vieni su kitais susiję, kaip jie turi išsitaisyti, susivienyti.
Nusprendus, kad šitaip veiksime, po Naujųjų metų ateina dešimt dienų iki Teismo dienos, kai tiksliai tikriname save, visas dešimt mūsų sielos sfiras kasdien tam tikrą sfirą, ir imame matyti, kiek vis dėlto nebaigėme dirbti iki galo, ir kiek turime išsitaisyti.
Paskui prasideda para, vadinama Teismo Diena. Turime įvertinti savo poelgius neapykantos vieni kitiems ir atstūmimo vieni nuo kitų atžvilgiu, turime vieni kitų prašyti atleidimo. Mes iš tikrųjų turime suartėti, kad tie atleidimai nebūtų formalūs, kad jie išeitų iš tyros širdies.
Teismo diena – tai diena, kai stengiamės prasiskverbti į visus mūsų egoizmo užkampius, į visas slaptas vietas, ištraukti jį iš ten ir prisiekti sau, kad visi jį ištaisysime ir pasieksime mūsų abipusio vienybės.
Po to yra penkios dienos, atitinkančios penkias sfiras: Kėtėr, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut. Ir prasideda Sukot šventė.
Sukot – tai laikas, kai pradedame gauti taisymus iš supančios Šviesos (or makif), šviečiančios mums per stogą, kurį statome iš žalių augalų šakų.
Mes sėdime palapinėje (hebrajiškai suka), kol ši Šviesa visiškai mus paveiks – per Hėsėd, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Hod, Jėsod, Malchut. Kasdien švenčiame kiekvienos mūsų sielos sfiros ištaisymą veikiant šiai supančiai Šviesai.
Kai visiškai ištaisėme savo sielą, ji gali gauti Šviesą, todėl ta diena vadinama Toros švente, t. y. Šviesos švente. Taip baigiame visą rudeninių švenčių ciklą.
Mokomės, kaip turime elgtis, kaip sudaryta mūsų siela, kokius ištaisymus ji praeina kas akimirką. Tam skirta daug literatūros. Ir visa tai aprašyta per tikslius fizikinius mūsų vidinio pasaulio dėsnius.

Iš 2016 m. rugsėjo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės šventės

Į naujus metus, į naują pasaulį!

Komentarų nėra

Kabalistinės šventės

Izraelis ir pasaulio tautos, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманVisos Izraelio tautos šventės ateina iš kabalos ir simbolizuoja skirtingus mūsų dvasinio vystymosi etapus.
Kildamas dvasinių pasaulių laiptais (nuo visiškos atskirties nuo Kūrėjo iki visiško suartėjimo ir suartėjimo su Juo), žmogus praeina daugybė tam tikrų pakopų, tarp kurių yra ir itin ypatingos pakopos, vadinamos šventėmis ar geromis dienomis (hebrajiškai jom tov).
Pesach šventė, kuri mūsų pasaulyje švenčiama kaip išsilaisvinimas iš Egipto vergystės, atspindi pirmąją dvasinę pakopą – išėjimą iš egoizmo, išsilaisvinimą iš jo, pakilimą virš jo.
Paskui seka Toros dovanojimo pakopa, kurią perteikia Šavuot šventė.
Plokščių sudaužymą, t. y. laikiną grįžimą į Egiptą (kritimą į egoizmą) simbolizuoja Tiša bėAv. Dabar ši diena – gedulo diena, bet ateityje taps ypatinga džiaugsmo diena.
Po Tiša bėAv seka Roš haŠana (Naujieji metai) – itin rimtas posūkis, kai atliekamas naujas dvasinis išsitaisymas.
Praėjus dešimt dienų po Naujųjų metų ateina Išpirkimo Diena (Jom Kipur), kai tikrinamos visos žmogaus būsenos, ir paskui atskleidžiami ir ištaisomi visi jo nusižengimai.
Po Jom Kipur žmogus pradeda gauti ypatingą taisančią Šviesą, vadinamą Sukot Šviesą – or makif (supančią šviesą), grąžinančią į Šaltinį.
Per septynias Sukot dienas žmogus pasiekia būseną, vadinamą Simhat ToraToros džiaugsmas, juk ta šviesa, kuri jį veikė ir bendrai jį ištaisė, leidžia suartėti su Kūrėju.
Kita šventė – Hanuka, tai šviesos šventė, jos šviesa pakelia mus virš egoizmo, išlaisvina iš jo. Kildamas virš ego, žmogus jaučia, kaip išeina į laisvę. Tačiau tai dar ne visiškas ištaisymas.
Visiškas ištaisymas ateina tada, kai visiškai pakeičiame savo egoizmą į davimo ir meilės būseną. Tai vyksta per Purimą.
Taip žmogus pereina visą švenčių ciklą, simbolizuojančių Izraelio tautos istoriją. Tikiuosi, kad artimiausiu metu galiausiai pasieksime Purimą – visišką išsitaisymą ir tuo pasibaigs mūsų žemiška saga – žmogaus buvimo šiame pasaulyje istorija.

Iš 2014 m. spalio 22 d. TV programos „Trumpos istorijos“ II d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pesachas (žydų Velykos)

Šviesioji Purimo šventė

Linkiu visiems laisvės ir meilės!

Komentarų nėra

Nuo ko prasideda valios laisvė

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip galima kalbėti apie valios laisvę, jei esame nesąmoningi savo ego, kurį valdo Kūrėjas, vergais? Ar pirmąsyk atvertęs kabalistinę knygą įgyju valios laisvę?
Atsakymas: Kuomet mus atveda į kabalą, dar neturime jokios valios laisvės. Valios laisvė atsiskleidžia po keletos studijavimo metų, kai gaunate galimybę suvokti aukštesniąją Šviesą, pritraukti ją sau, būti dviejose linijose (kairėje ir dešinėje), valdyti jas, kaip vežėjas dviem vadelėm valdo arklį. Štai tada įgyjate tikrąją valios laisvę.
Ji pasireiškia vidurinėje Tifėrėt dalyje, vidurinėje linijoje. Norėdamas pasiekti valios laisvę, studijuojantis kabalą žmogus turi keletą metų gerai su savimi padirbėti.

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės paieškos, I d.
Valios laisvės paieškos, II d.
Valios laisvės beieškant, III d.


Komentarų nėra

Kaip veikia Šviesa?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokius pojūčius mums sukelia veikianti Šviesa?
Atsakymas: Veikianti Šviesa mumyse kelia davimo savybės, ryšio su kitais, su Kūrėju (o tai vienas ir tas pats) svarbą, kitaip tariant, išeiname iš savo prigimties į aukštesniąją prigimtį, ji grįsta principu „ne manyje“, kad liaučiausi užsidaręs savyje ir „išeičiau iš savęs“ į išorę.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Į naujus metus, į naują pasaulį!

Dvasinis darbas, Šventės
каббалист Михаэль ЛайтманMieli Draugai!
Stovime ant Naujųjų metų slenksčio (š. m. rugsėjo 20 d. pagal hebrajų kalendorių prasidėjo 5778 metai – vert. past.), prieš Jom Kipur, Sukot, Sichat Tora – didžias šventes. Jos visos – itin ypatingos, gilios, plačios kabalistinės sąvokos. Jos atskleidžia mums įėjimą į dvasinį pasaulį.
Siūlau Jums išnaudoti šį ypatingą metų laiką ir traktuojant šias šventes kaip žmogaus raidos naują pakopą, pajausti, suvokti mus supantį pasaulį, mus valdančias sistemas – apie ką ir kalbą kabalos mokslas, ir iš tikrųjų ateinant Naujiems metams praregėti naujame pasaulyje.
Kviečiu Jus!
Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 09 20)

Twitter, Šventės

Mylėti – žinoti, kaip suteikti kitam tai, ko jam trūksta, o jis gali duoti man tai, kas būtina man. Tai integralus visos žmonijos mechanizmas.
Mūsų pasaulis – tai kinas. Reikia liautis jį sukus savyje! Pasaulio pabaiga – kai žmogus liaujasi neteisingai jį suvokęs.
Elul (atgailos) mėnuo – kai žmogus nori būti tinkamai su kitais susijęs ir daryti tai, ko reikia jiems!
Principas „viskas sau“ leidžia jausti „šį pasaulį“ . Jei mano „aš“ nukreiptas į davimą, tai šiame siekyje jaučiu dvasinį pasaulį.
Naujieji metai – tai naujas įsisąmoninimas: tikrasis Aš – tai visi kiti. O tai, kas anksčiau buvo manuoju Aš, tėra didžiausias mano priešas – egoizmas!

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 09 19)

Twitter
каббалист Михаэль Лайтман ТвиттерŠiandien Naujieji Metai, teismo metas: ar žmogus siekia vienybės, t. y. siekia ištaisyti savo sielą “Adam”, – taip jis pateisina savo paskirtį.
Komentarų nėra

Kaip dėkoti Kūrėjui?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip dėkoti Kūrėjui už gera ir už bloga? Ar tai įmanoma?
Atsakymas: Tokios būsenos reikia nusipelnyti. Už gera dėkoti nemokame, neturėdami su Kūrėju jokio ryšio. Už ką gi dėkoti?
Kūrėjas tai sistema, o ne į žmogų panaši sudaiktinta būtybė, kaip Jį sau įsivaizduojame. Ši sistema apima visą pasaulėdarą, kuri mūsų atžvilgiu aukštesnė.
Sakome, kad kiekvienas iš mūsų pats kuria Kūrėją. Ir čia kalbama tik apie ta, kas atsiskleidžia mums, ką galime sukurti iš savo ištaisytų savybių, o kas iš tiesų yra aukščiau – nežinome.
Klausimas: Kitaip tariant, Kūrėjas nejaučia mūsų kančių?
Atsakymas:
Ne, nes jaučiame kančias savo egoizme, kuris visiškai Jam priešingas.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Knygos „Zohar“ struktūra

Knyga „Zohar“

Klausimas. Kaip sudaryta knyga „Zohar“?
Atsakymas. Knygoje „Zohar“ dalių daug, tarp jų ir įvadas. Pati knyga „Zohar“ suskirstyta į dalis kaip Tora. Ji – komentarai Torai.
Tora apibūdina visas įmanomas visų aukštesniųjų, dvasinių pasaulių būsenas.
„Knyga Zohar“ aprašo lygiai tą patį, tik ji artimesnė kabalistų komentarams. Ji tai atskleidžia žmogui.
Tora nėra skirta ta, kad atvertų žmogui dvasinį pasaulį, tai tiesiog dvasinių būsenų įrašai, o knyga „Zohar“ padeda atskleisti dvasinį pasaulį.
Tora – tai knyga, pasakojanti apie visas mūsų pasaulio valdymo gelmes, kitaip tariant apie aukštesnįjį pasaulį su visomis jo detalėmis. O „Zohar“ – tai komentaras, aiškinantis mums, kas pasakyta Toroje, tačiau alegoriškai. Tad ją suprasti gali tik kabalistas.
Tačiau ji vis dėlto artimesnė žmogui, jos padedami pradedami įsisąmoninti, apie ką gi kalbama Toroje.
„Įvadas į Knygą Zohar“ – tai visas tomas apie pagrindines mūsų pasaulį valdančias sistemas. Ten surinkti straipsniai, kurie aprašo tam tikrą valdymo sistemą, tam tikrą mūsų pasaulio valdymo kampą, bloką.
„Knygoje Zohar“ yra atskiri straipsniai tokie kaip „Idra Zuta“, „Idra Raba“, kurie įtraukti į knygos skirsnius, nes dar labiau gilinasi į sistemą.
Kaip ir mūsų pasaulyje. Sakykime, nagrinėju automobilio sandarą, o tiksliau maitinimo sistemą. Šiame skyriuje atskirai nagrinėju karbiuratorių, atskirai tiriu, kaip paruošti variklio degimo mišinį ir t.t. Kitaip tariant, tam tikros sistemos darbas suskirstytas į blokus.
Taip ir „Knygos Zohar“ straipsniuose: Idra Raba, Idra Zuta, Safra de Cnijuta ir kituose.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsklaidyti mitai apie kabalos mokslą

Raktai nuo knygos Zohar

Zohar – tai pasakojimas apie bendros sielos gyvenimą

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai