Klausimas: Kaip dabartinė pandemija paveiks mūsų vystymąsi? Ar ji skatina žmogaus laisvą valią? Mes matome, kad ji tarsi atima iš jo pasirinkimą, juk elgiamės pagal išorines aplinkybes. Kur gi čia yra laisvė?
Atsakymas: Mes ir neturėjome laisvo pasirinkimo, juo niekada nesivadovavome ir veikėme tik dėl savo egoizmo. Priimdami vienokius ar kitokius apribojimus, kuriuos mums primetė aplinka, mes veikėme tik varomi mūsų egoizmo, kad pripildytume ir patenkintume jį kiekvieną akimirką.
Komentaras: Anksčiau buvo nors laisvės pasirinkimo iliuzija.
Atsakymas: Tiesa, iliuzija dingo. Bet būtent dėl to, kad jos nėra, mes gavome galimybę pasiekti tikrą laisvą pasirinkimą. Tai yra pakilimas aukščiau mūsų egoizmo, kuris sukausto mūsų rankas, kojas ir neleidžia jokiu būdu būti laisviems. Kitaip tariant, laisvas pasirinkimas – tai, visų pirma, laisvė nuo savo egoistinės prigimties, kuri mums suteikta iš aukščiau.
Klausimas: Kodėl daugelyje šaltinių yra rašoma, kad valios laisvė slypi teisingos aplinkos pasirinkime?
Atsakymas: O tai jau yra įrankis. Jei aš manau, kad privalau išsilaisvinti iš mane spaudžiančio egoizmo, tai ieškau, kokiomis priemonėmis galiu tai pasiekti. Pasirodo, kad tai galima padaryti tik sukūrus tinkamą aplinką, kuri teisingai veiktų mane.
Klausimas: Bet kurioje egoistinėje visuomenėje gavimas iš jos man teikia malonumą, o davimas visuomenei sukelia nepasitenkinimą. Aš nenoriu jai duoti arba noriu duoti tiek, kiek iš jos gaunu. Bet staiga visuomenėje pradeda keistis vertybės, ir man sako, kad duoti – tai gerai. Ir aš pradedu dirbti tarsi prieš savo egoizmą. Tai ir yra laisvas pasirinkimas, apie kurį jūs sakote?
Atsakymas: Laisvės pasirinkimas, tai mano sąlytis su teisinga aplinka, kurioje davimo savybė laikoma aukščiausia, dominuojančia gavimo savybės atžvilgiu.
Tada, įsijungdamas į šią visuomenę kaip mažas vaikas, užmerkęs akis, pasiduodamas jai, aš galiu pakeisti savyje šiuos du lygius, kad davimo savybė man būtų svarbesnė, geresnė, didingesnė, lyginant su gavimo savybe.
Klausimas: Vadinasi, viena vertus, aš einu prieš tikruosius savo polinkius gauti. Kita vertus, visuomenė man suteikia tam tikras vertybes, kurios man sako, kad verta jai duoti. Ir šis konfliktas pateikia man tam tikrą veiksmų spektrą, kur aš laisvas rinktis?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
#268221

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Virusai sustojo į eilę

Valios laisvės beieškant, III dalis

Komentaras: Gatvėje pakalbintas paprastas žmogus turbūt nežinos nei išminčių, nei tikriausiai karaliaus Saliamono vardų. Tačiau Styvas Džobsas jam bus žinomas. Tai – „Apple“ įkūrėjas, žmogus, daug nuveikęs mūsų pasauliui. Norėčiau, kad kabalisto požiūriu paaiškintumėte keletą jo citatų.
Citata: „Manau, kad žmogaus savybes lemia jo aplinka, o ne paveldimumas“.
Atsakymas: Visiškai teisingai. Paveldimumas yra atspirties taškas. Bet iš esmės viską lemia aplinka.
Klausimas: Vadinasi, aplinka gali pakeisti paveldimumą?
Atsakymas: Nematau nieko neigiamo paveldimume, net jei jis blogas. Aplinka formuoja žmogų. Ji paima žmogų tarsi į spaustuvus ir apdoroja jį, kaip tekinimo staklėse. Gaunamas visiškai naujas produktas.
Klausimas: Vadinasi, nesu laisvas?
Atsakymas: Ne. Niekaip! Yra pradinės savybės, tačiau aplinka žino, kaip su jomis dirbti ir daro iš žmogaus tai, ko reikia.
Klausimas: Ar aš ieškau aplinkos, ar aplinka mane randa?
Atsakymas: Iš esmės nei tu, nei aplinka, tai nulemta iš viršaus, aukštesniojo tikslo.
Komentaras: „Vengti klaidų reiškia gyventi nepilnavertį gyvenimą“.
Atsakymas: Iš esmės, visas mūsų gyvenimas susideda tik iš klaidų, ir kai kiekviename žingsnyje suvokiame šias klaidas, einame teisingai.
Klausimas: Vadinasi, mes po kiekvieno žingsnio ką nors pataisome ir vis tiek klystame?
Atsakymas: Žinoma. Mes vien tik klystame! Bet nuo pat pradžių kiekviename žingsnyje atskleidžiame savo blogąją prigimtį ir kiekviename žingsnyje bandome ją ištaisyti.
Klausimas: Ar būtent todėl, kad mūsų prigimtis egoistinė, kiekvienas mūsų žingsnis – klaida?
Atsakymas: Kiekvienas mūsų žingsnis iš anksto yra klaida, tačiau nuo mūsų priklauso, kaip ją paversti pilnaverte, t. y., suklysti taip, kad išmoktume.
Komentaras: „Jūsų laikas yra ribotas, nešvaistykite jo gyvendami kažkieno kito gyvenimą“.
Atsakymas: Tai teisinga. Surasti save, savo liniją ir eiti tik ja, niekada nepasiduoti kitų nuomonei, filosofijai, idėjoms – tai labai svarbus žmogaus uždavinys. Bet manau, kad tai skirta tik vienetams. Kad neperimtum kitų žmonių idėjų ir jomis nesivadovautum, tam reikia daug patirties.
Patirti – tai analizuoti, apdoroti savyje, spręsti, bijoti, keltis, kilti, kristi. Vadinasi, tai turi būti žmogus, visą laiką reikalaujantis iš gyvenimo vidinės prasmės.
Komentaras: Styvas Džobsas vadovavosi tokiu posakiu: „Niekada negali žinoti, ko ieškai, kol to nesurandi“.
Atsakymas: Tikrai taip. Ir tik radęs iš tikrųjų suprasi, ko ieškojai. Jei iš anksto žinotume, ko ieškoti, tai net nereikėtų to ieškoti.
Klausimas: O kabalistas ieško? Ar jis turi ko ieškoti?
Atsakymas: Kabalistas ieško tik vieno dalyko – šuolio į Kūrėją. O kas nutiks, nesvarbu. Svarbiausia – priartėti. Ir tai yra vienintelė jo užduotis.
Komentaras: O kai taip nutinka, paaiškėja, kad jis viską suprato visiškai kitaip?
Atsakymas: Žinoma! Tai nesvarbu, jam apskritai visai nekyla šis klausimas! Jis neužsako sau ateities – koks nori būti ir kaip jaustis. Ne! Tik priartėti prie Kūrėjo.
#270229

Iš 2020 m. gegužės 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas: Žmogaus pagrindas yra DNR, tai yra mūsų genai, kurie lemia viską: mūsų fiziologiją, visokius polinkius ir netgi, kaip dabar sakoma, politines pažiūras. Ar sutinkate su tuo?
Atsakymas: Koks skirtumas, ar mūsų polinkius lemia genai, ar kitos dalelės, bangos, elementai? Žinoma, mums yra priskirtos savybės, kurios mus veda ir dėl kurių mes skiriame žmonių charakterius, skirtingą jų požiūrį į gyvenimą ir kt., vadinkite tai genais.
Komentaras: Mūsų genai gali pasireikšti kaip savybės, kurias galima ir negalima pakeisti. Pavyzdžiui, jei vaikas gimsta egoistų šeimoje, kur vyrauja pinigų kultas, tai iš principo jis neturi šansų užaugti altruistu.
Atsakymas: Ne, aš su tuo nesutinku. Gamtoje matome ir priešingas savybes. Mūsų mokytojas Baal Sulamas rašo, kad labai dažnai pastebima inversija. Mes žinome, kad revoliucionieriai gimė Rusijos bajorų šeimose. Tai amžina tėvų ir vaikų problema, kai vaikai eina prieš savo tėvus. Taigi, būtent tėvų savybės gali pasireikšti atvirkščiai vaikams.
Klausimas: Ar manote, kad charakterio bruožus galima pakeisti? Tarkime, žmogus turi polinkį į šykštumą.
Atsakymas: Nereikia nieko keisti. Manau, kad to nereikėtų daryti, nes duomenys, kuriuos turime savyje, yra vadinamos pirmosios devynios sfiros kiekviename žmoguje, kiekviename parcufe, kiekvienoje sieloje. Mes tiesiog turime išmokti jas teisingai naudoti.
#267594

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris – veikti kitų labui

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Tiltelis tarp meilės ir neapykantos

Klausimas: Kas yra likimas ir kas yra karma? Ar yra skirtumas tarp šių sąvokų?
Atsakymas: Aš nežinau, kas yra likimas ir kaip kas nors įsivaizduoja karmą. Galiu pasakyti tik viena: žmogus turi savo kelią ir juo eidamas gali jį pakeisti. Nežinau, kaip tai vadinti – „karma“ ar „likimas“, bet visi tai turi.
Šis kelias prasideda nuo to, kad žmoguje viskas užkoduota. Kaip sėklos laše yra visa informacija apie būsimą žmogų, lygiai taip pat yra dvasinis sėklos lašas, kuris lemia žemiško, dvasinio žmogaus vystymąsi mumyse, ir pagal tai viskas vyksta. Ar tai galima pakeisti? Galima. Kabalos mokslas yra metodas pakeisti savo likimą (karmą, jei norite).
Komentaras: Daugelis įsitikinę: aš gimiau su tam tikru likimu, turiu jį priimti, plaukti pasroviui.
Atsakymas: Ne, tai – netiesa. Mes galime pakeisti savo likimą ir save. Kabalos mokslas suteikia žmogui galimybę pritraukti aukštesnes jėgas, kurios gali jį pakeisti.
Kyla klausimas: scenarijus, pagal kurį tai galima padaryti, irgi buvo užrašytas nuo pat pradžios mūsų likime? Apskritai, taip. Vienintelis skirtumas yra tas, kad galiu eiti geruoju ar bloguoju.
Aš galiu padaryti iš savęs žmogų, kuris jau yra numatytas mano informaciniame įraše, be to, greitai, lengvai, arba turėsiu tai daryti priešingu būdu. Tai reiškia, kad aš galiu paspartinti savo vystymąsi, tačiau bet kokiu atveju turėsiu pasiekti galutinį tikslą, kuris jau yra manyje.
#267824

Iš 2020 m. liepos 14 d. TV programos „Pokalbiai su Michaeliu Laitmanu. Daša Gorod, psichologas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar likimas nulemtas?

Valios laisvės paieškos, I dalis

Pakeisti likimą

Klausimas: Mus veikia daugybė duomenų. Pirma, genai ir savybės, būdingos mums iš prigimties, nesikeičia. Antra, mus veikia visuomenė. Trečia, egzistuoja išorinis poveikis, toks kaip pandemija, ekonominė krizė arba tam tikri gamtos kataklizmai, kurie gali paveikti vystymąsi vienokia ar kitokia linkme. Sakykime, jei žmogus turi polinkį į šykštumą, bet jis gyvena šalyje su aukštu pragyvenimo lygiu, tai ši savybė jam nepasireiškia. Bet ekstremaliu atveju ji gali pasireikšti. Visi šie faktoriai vienu metu veikia žmogų?
Atsakymas: Ne, to negalima pasakyti. Jie visada veikia, bet kiekvienas iš jų skirtingu laipsniu. Tai priklauso ne tik nuo žmogaus, o nuo visuomenės ir nuo istorinio laikotarpio, kuriame jis gyvena. Tai globali, aš net sakyčiau, pasaulinė programa. Todėl mums labai sunku pasakyti ką nors apibrėžto: kas nuo ko priklauso ir kada.
Klausimas: Kuris iš šių faktorių labiausiai veikia žmogaus vystymąsi?
Atsakymas: Ir tai sunku pasakyti: žiūrint, kokiu laiku, kokioje vietoje.
Klausimas: Kas labiau veikia: genai ar visuomenė?
Atsakymas: Genai. Išeiti iš jų valdžios nėra paprasta. Esmė ta, kad labai įvairialypė visuomenė gali veikti mus skirtingai. Kartu yra ir konkrečių atsitiktinumo jėgos atvejų. Tai labai sunku apskaičiuoti ir aprašyti. Baal Sulamas straipsnyje „Valios laisvė“ taip pat aprašo pakankamai bendrais bruožais, juk egzistuoja labai daug faktorių, kurie mus veikia.
#268137

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Informacinis įrašas, nulemiantis viską

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Klausimas: Mes matome gamtoje, kaip atomai jungiasi į molekules, molekulės – į sudėtingesnes medžiagas. Šis vienijimosi procesas mums yra aiškus. Augalai jungdamiesi gali sukelti lietų. Skruzdėlės organizuojasi į kolonijas ir taip toliau. O kaip žmonija? Mes žvelgiame į negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir nematome pavyzdžio, kaip turime sukurti mūsų visuomenę. Mums nepavyksta.
Atsakymas: Kodėl ne? Kuo žmogus skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos? Tuo, kad jis turi valios laisvę. Jis gali elgtis kaip gamtos integrali dalis ir gali elgtis priešingai.
Komentaras: Bet skruzdėlės bendrauja tarpusavyje instinktyviai.
Atsakymas: O mes turime veikti ne instinktyviai, o sąmoningai. Aš turiu sąmoningai atsiriboti nuo savo egoistinių impulsų, kad nepakenkčiau gamtai, neišeiti iš integralaus paveikslo rėmų.
Klausimas: Ar turi žmogus kažkokį ypatingą vaidmenį?
Atsakymas: Taip. Kai siekiame panašumo su gamta, mes pradedame ją suprasti, jausti. Mes tampame integraliai neatsiejami su ja ir palaipsniui pradedame matyti jos vidinę prasmę, vystymosi programą.
Mes esame įjungti į šią programą, bet nenorime jos laikytis. Norime viską daryti pagal savo egoistinę programą. Tuo esame prieštaroje su gamta.
Klausimas: Jei mes, žmonės, pradėsime artėti vienas prie kito, į ką pavirs žmonija? Kokia įvyks transformacija?
Atsakymas: Visų pirma, kad suartėtume, mums reikia pakilti kiekvienam aukščiau menkaverčio, asmeninio egoizmo. Mes turime jį nužeminti, valdyti jį. Tokiu būdu būsime savo žmogiškos prigimties valdymo lygmenyje, pakilsime aukščiau jos.
Susijungdami mes sukuriame sistemą, panašią į negyvąjį, augalinį ir gyvūninį lygmenį. Tada mes sukursime gamtos lygmenį, vadinamą „Žmogus“. Tai vieninga sistema, kaip negyvoji, augalinė ir gyvūninė, turinti vieną protą, vienus jausmus, vienas savybes, kurios susijungia, papildydamos viena kitą.
Kurdami šią sistemą suprasime, kad joje egzistuoja vienas protas, kurį suvoksime kaip gimstantį būtent tarp mūsų – egoistų. Taip pajausime aukštesnįjį gamtos valdymą, Aukštesnįjį pasaulį.
#265206

Iš 2020 m. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam gamta sukūrė žmogų?

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Klausimas: Minėjote, kad galima atlikti statistinį eksperimentą: paimti 1000 žmonių, kurie gyvena egoistiškai: „aš sau, tu sau“ arba, atvirkščiai, kažką slopina, dominuoja, ir paimti kitus 1000 žmonių, kurie taikosi vienas prie kito, bando užmegzti ryšį, aiškinasi, kas yra artimo meilė, kaip nedaryti kitam to, ko pats nenori. Teigėte, kad tie, kurie siekia meilės artimui, pasirodytų daug sveikesni, nelinkę į depresiją. Ar yra tokia tiesioginė priklausomybė?
Atsakymas: Nėra taip paprasta. Priešingu atveju gamta būtų mus sukūrusi siekiančius meilės, ir viskas! Būtume lyg mechaniniai žaislai, kurie linkčiotų vienas kitam kaip kiniškos lėlytės.
Komentaras: Norisi tokio logiško ryšio: jei gerai elgiuosi, tai esu sveikesnis.
Atsakymas: Tada visi gerai elgtųsi iš egoistinių paskatų. Esmė ta, kad norint sukurti žmogų panašų į Kūrėją, reikia jį sukurti priešingą Kūrėjui, ir kad žmogus padarytų save panašų į Kūrėją savo pastangomis. Klausimas, kaip tai padaryti.
Jei iš karto padarysi žmogų kaip Kūrėją, tai jis bus lėlė, kopija, kurią padarei ir išmetei. Niekas žmoguje nebus jo paties. Bet jeigu žmogus yra priešingas Kūrėjui ir pradeda pats kurti panašumą į Jį, tai jis taps Žmogumi, t. y. savarankiškai kovos už panašumą, nes yra sukurtas priešingas. Be to, šis priešingumas išliks jame kaip aiškus egoistinis pagrindas.
Klausimas: Kas yra „Kūrėjas“?
Atsakymas: Tai antiegoistinė davimo, meilės savybė. Ir žmogus prašys jos iš Kūrėjo.
Klausimas: Tai yra, jis norės tapti mylinčiu ir duodančiu, kaip Kūrėjas?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Iš kur tokiame, kuris iš prigimties tik gauna, kiltų toks noras?
Atsakymas: Kūrėjas sukelia šį norą. Jis daro žmogų iš egoizmo – savybės, priešingos sau, ir duoda jam lašelį savo savybės. Taigi, žmogus susideda iš dviejų dalių, pradų, todėl jis patiria tokias priešingas būsenas, tiesiog plėšomas į skirtingas puses viduje, kiekvienas savaip.
Jei jis pasiekia tokią būseną, kai iš tikrųjų nori tapti panašus į Kūrėją, jis turi to paprašyti iš Kūrėjo. Ar galite įsivaizduoti, koks tai darbas? – Rasti savyje jėgų ir noro tapti panašiam į Kūrėją, tai yra priešingam sau ir paprašyti, kad Kūrėjas tai padarytų. Tada Kūrėjas palaipsniui, nuosekliai, žingsnis po žingsnio atlieka reikiamus ištaisymus. Žmogus pamažu vis labiau panašėja į Kūrėją. Šis procesas nėra lengvas, jis laužo žmogų, jį persuka, kad taptų Žmogumi – Adomu – panašiu į Kūrėją.
Klausimas: Jūs sakote, kad dabar laikas, kai žmogus pats pradeda siekti šios permainos, vis labiau pradeda jausti Kūrėjo tašką savyje. Kas dar be kančios verčia jį dabar atkreipti dėmesį į šį tašką?
Atsakymas: Kai šis taškas pradeda veikti žmoguje, klausimų nelieka, kyla pojūtis, kad tiesiog taip reikia, kad tai yra tiesa, kad tai yra giliausia mintis, pasaulio pagrindas. Tai – Kūrėjo taškas. Ši savybė yra iš aukštesnio lygmens.
Komentaras: Kūrėjas pats sukuria žmogų kaip gaunantįjį, pats įterpia savo tašką, pats vėliau jį įjungia ir pats tada veda pas save?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: Tada nuolat kyla tas pats klausimas: „Ar aš neturiu laisvos valios?”
Atsakymas: Turi. Tu esi ir tu to nori. Esi liudytojas, bendrininkas, partneris.
Klausimas: Kokia mano užduotis?
Atsakymas: Vis dėlto panorėti, kad Kūrėjas tai padarytų.
Klausimas: Ar paprastas žmogus jus supras?
Atsakymas: Supras. Jis supras, kad ilgiau tokios būsenos gyventi neįmanoma. Jis supras, kad negali savęs pakęsti.
#267441

Iš 2020 m. gegužės 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam Kūrėjui reikia manęs?

Kaip blogąjį valdytoją pakeisti geru

Ar aš laisvas?

Klausimas: Sakoma, kad mano aplinka šiandien – tai rytdienos aš. Ar sutinkate su tokiu tvirtinimu?
Atsakymas: Žinoma. Matome, kaip aplinka veikia mus.
Žmogus gimsta visiškai mažas, bejėgis, laukinis gyvūnas. Pamažu, veikiamas tėvų, o paskui vis platesnio rato, jis praeina ugdomąsias institucijas, mokyklą, kiemą, gatvę ir t. t.
Jis žiūri daugybę laidų per televizorių, kompiuterį, ir galiausiai tampa toks, kokį jį matome visuomenėje. Jeigu jis negautų šio poveikio iš supančios aplinkos, visai nebūtų tinkamas gyventi mūsų pasaulyje.
#268641

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Pasirinkimo laisvė, II dalis

Sprendimas – tinkama aplinka

Klausimas: Galima sakyti, kad dvasinė raida kadaise pastūmėjo M. Lomonosovą, gimusį žvejo šeimoje, pėsčiomis nueiti į Maskvą. Tarkime, žmonės neturi tokio pabudimo, tokio siekio, bet jie klausosi mūsų laidos. Nuo ko jie galėtų pradėti? Kas jiems padėtų įsijungti?
Atsakymas: Jei juose yra toks informacinis įrašas, tai jie turi įsijungti ir įsijungs, o jei ne – ne. Tai likimas.
Klausimas: Sakoma, kad 50 % savo likimo tikrai galima pakeisti, o 50 % įvykių reikia tiesiog priimti. Neteigiu, kad tai teisinga, tačiau išeitų, kad viską, kas vyksta gyvenime, galima pakeisti?
Atsakymas: Ne. Jūs galite būti tik tokia, kokia informacija yra užrašyta jūsų pradinėje būsenoje. Ten slypi visi jūsų žingsneliai, kuriuos turite žengti pakeliui į savo galutinę, absoliučią būseną. Tačiau galite pagreitinti šį kelią, paversti jį patogesniu, ir svarbiausia – patys užbėgti jam už akių. Galite mėgautis tuo, kad jį realizuojate.
Toks gyvenimo kelio realizavimas, kai iš savęs kuriate ateities žmogų – didžiulis malonumas. Jis suteikia jums pripildymą, kūrybiškumą. Bet apskritai vis tiek einate keliu ir realizuojate tą informacinį įrašą, kuris nuo pat pradžių buvo jumyse.
#268035

Iš 2020 m. liepos 14 d. TV laidos „Pokalbiai. M. Laitman ir Daša Gorod“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima pakeisti likimą?

Valios laisvės paieškos, I dalis

Ar likimas nulemtas?

Klausimas: Ar supratimą apie gėrį ir blogį, tiesą ir sąžiningumą, meilę ir nepakykantą formuoja visuomenė?
Atsakymas: Šias sampratas formuoja supanti aplinka. Bet kai jos patenka į dirvą, viskas priklauso nuo to, kokia tai dirva, į kurią subertos supančios aplinkos sėklos.
Čia jau atsižvelgiama į dar daug įvairių duomenų. Tai tėvų ir netgi senelių savybės, šeimos ir šiuolaikinės visuomenės savybės bei tarpusavio sąveika tarp jų.
Jei gimiau tam tikriems tėvams, užaugau tam tikroje aplinkoje, tai būtinai reikia atsižvelgti, kokioje visuomenėje buvau ugdomas – vakarų, rytų, religinėje ir pan., kitaip tariant, asmenybę formuoja daugybė įvairiausių veiksnių, kuriuos gaunu, netgi to neįsisąmonindamas. Bet visa tai mane veikia.
#267786

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažinti pačius save

Žmogus ir jo aplinka

Apie valios laivę