Pateikti įrašai su bendravimas žyme.


Apie gyvenimą su lėlėmis, totalią vienatvę ir darboholizmą

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Japonijoje žmonės darbui skiria labai daug laiko. Ir vyksta tam tikras pasikeitimas: žmonės įsigyja partnerius-lėles.
Vienas po žmonos mirties pradėjo kolekcionuoti lėles, kurios imituoja žmogų. Kitas atšalo nuo savo žmonos ir dabar turi lėlę. Kitaip tariant, vyksta žmonių pakeitimas lėlėmis. Jie lėlėmis rūpinasi, prausia ir taip toliau.
Be to, šis polinkis būdingas ir vyrams, ir moterims. Moterys taip pat įsigyja sau lėlių, gyvena su jomis, bendrauja. Kai kurios užsideda lėlių kaukes, kad būtų idealios gražuolės. Visiškas absurdas!
Atsakymas. Žmogus nekenčia savo išvaizdos, nori jos atsikratyti, pereiti į jausmų pasaulį, vidinį, o ne į išorinį bendravimą – ne tarp kūnų, o į aukštesnį lygmenį. Jis jaučia, kad pasaulyje jis yra nereikalingas ir nežino, ko reikalauti iš kitų. Todėl ir vyksta dirbtinis pakeitimas.
Ką galima pasakyti apie tai?
Mes esame pereinamajame laikotarpyje – ir ne tik „nelaimingi“ japonai, bet ir visi kiti. Aš nemanau, kad ateis lėlių era ir jos pakeis vyrus, žmonas, vaikus ar naminius gyvūnus. Visa tai – ne daugiau nei žaidimai. Iš tikrųjų, negali būti jokio pakaitalo.
Aš tikiuosi, kad dabartinė didžioji krizė kaip cunamis nušluos visą supuvusią industriją, įskaitant visa, kas nereikalinga, ką žmogus išranda ir gamina. Liks tai, kas būtiniausia.
O visa kita – dvasiniam pakilimui! O tai įmanoma tik per teisingą bendravimą tarp žmonių, kai tarp jų kyla ta būsena, kuri vadinama „dvasia“. Ir tada žmonės pakyla kartu šioje dvasioje: aš negaliu be tavęs, tu negali be manęs.
Kalbame ne apie vyrus ir moteris, o apskritai – apie visus! Toks savanoriškas vienas kito papildymas palaipsniui kelia mus vis aukščiau. Tai yra dvasinis liftas. Tą mes turime pasiekti.
Kabala mus to moko. Tikiu, kad tai išspręs visas problemas. Taip ir bus.
O plastikiniai pakaitalai tėra laikini žaislai. Būtent todėl, kad mes nerandame, kaip teisingai tarpusavyje susiderinti, susijungti.
Klausimas. Tyrinėtojai sako, kad žmones valdo baimė, noras būti saugiems. Kaip įveikti šią baimę?
Atsakymas. Jie taip pat to neras ir vienas kitame.
O suras, jei teisingai susijungs tarpusavyje ir šiame junginyje staiga atskleis Aukštesniąją jėgą, kuri juos sukūrė, laiko ir nuo kurios jie visiškai priklauso. Ir tada baimė praeis.
Kokia gali būti baimė, jei esi susijęs su Aukštesniąja jėga, kuri lemia viską: kokiu būdu tu gimei, egzistuoji ir numirsi, kokiose būsenose būsi apskritai? Kai turi kontaktą su Aukštesniąja jėga, jokios baimės nėra.
#231728

Iš 2018 m. liepos 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Naujas jungimosi būdas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Šiais laikais žmonės vis mažiau bendrauja. Jie įsikniaubia į savo mobiliuosius, kompiuterius, permetinėja vieni kitiems ženkliukus.
Atsakymas. Tai sukuria bendravimo iliuziją: kažkas tau parašė, kažkam tu atrašei, kažką perskaitei, kažkas atrašė, – ir viskas, pabendravome.
Klausimas. Koks tuomet yra bendravimas, apie kurį kalba kabalistai?
Atsakymas. Kabalistinis bendravimas susideda iš kelių dalykų.
Pirmiausiai, bendraudami tarpusavyje kalbame apie tai, kaip galima sureguliuoti savo jausmus, kad jie derėtų tarpusavyje ir pradėtume vienas kitą suprasti. Tai vyksta ne tik per raštą, garsą ir informacijos nešiklius, ne tik per jausminius kanalus tarpusavyje, – stengiamės prieiti prie to, kad patektume ant vienos dvasinės bangos, kuria užpildyta visa kūrinija.
Stengiamės pagauti tokią bendrą dvasinę bangą, kai galėsime ją pajusti visi kartu, žinoma, kiekvienas savaip. Lygiai taip tą pačią melodiją kiekvienas girdime ir jaučiame savaip, tačiau pajuntame turį kažką bendra.
Bendrumas – ta melodija, kuri išeina iš vieno šaltinio ir sujudina mumyse, galbūt, šiek tiek skirtingas savybes, tačiau jos adekvačios šaltinio atžvilgiu, ir jame susitinkame.
Mes išliekame skirtingi, tačiau jaučiame tuos skirtumus. Svarbiausia, kuomet kiekvienas susijungia su šaltiniu, jis sujungia mus tarpusavyje, jame mes lygūs. Kitaip negalime bendrauti vienas su kitu, ir staiga suprantame, kad pajėgiame palaikyti ryšį tik per mobiliuosius.
Dėl to kabalistinis bendravimas yra visiškai kitoks – jis vyksta be žodžių. Mes nesiunčiame pranešimų, o stengiamės pakilti į vieną bangą, atskleisti Kūrėjo lauką ir jame būti.
Klausimas. Kas verčia mus taip bendrauti? Mes matome, kad žmonija bendrauti nenori.
Atsakymas. Iš tiesų, žmogus visai nenori bendrauti su kitais. Nebent tai jį ramina ir pripildo. Iš principo, jam bendravimo nereikia.
Tačiau kabaloje – visiškai kitaip, nes bendraudami pasiekiame savo vidinį, dvasinį, gyvenimą. Atskleidžiame amžiną nesibaigiančią būseną, kuri visą laiką kyla aukštyn, įtraukdama viską, kas egzistuoja, ko paprastas žmogus nejaučia.
Kai pradedame suprasti, ką mums paruošė kabala, tai pribloškia. Tuomet nustojame naudotis įvairiomis techninėmis priemonėmis tarpusavio ryšiams kurti ir stengiamės susijungdami tarpusavyje į dešimtuką pasiekti kontaktą mintyse ir jausmuose. Šis ryšys apima visą dabartį, praeitį, ateitį – su mumis, su visa žmonija. Tai visiškai kitas jungimo būdas.
#220569

Komentarų nėra

Jei nepakenčiu seminarų

Dvasinis darbas, Seminaras, Vienijimosi metodika

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuo paaiškinti tai, kad nepakenčiu seminarų, man nepatinka toks bendravimo, mokymosi būdas?
Atsakymas. Puikiai jus suprantu. Tęskite, kiek galite, ir pamažu viskas ateis.
Yra žmonių, kuriems itin sunku sėdėti seminaruose, sunku suartėti su kitais. Reikia metų ar net dešimtmečių, kol žmogus supranta, kodėl seminarai būtini. Ir vis tiek kaskart ateiti į juos jam bus sunku.
Aš asmeniškai pagal savo prigimtį – visiškas vienišius. Uždarykite mane, sakykim, kalėjime, tik duokite visa, kad būtina, – kompiuterį, knygas, net durų galite neužverti – niekur neišeisiu. Mano prigimtis laikys mane viduje.
Yra žmonių, kurie itin mėgsta kompaniją, negali sėdėti namuose, jiems reikia sukiotis gatvėje, bendrauti su kitais. Tokiems žmonėms patinka seminarai, jie iš jų gauna didelį malonumą.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: nekritikuoti ir nesiginčyti

Seminaras: savo reakcijų analizė

Žingsnis po žingsnio

Komentarų nėra

Žmogus – būtybė visuomeniška

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Ar galima apsieiti be jokių santykių su kitais žmonėmis? Kam reikia į visa tai įsivelti? Nuo tų santykių vieni nemalonumai!
Atsakymas. Aš jus puikiai suprantu, bet tikrai neįmanoma pragyventi be tarpusavio santykių. Mes privalome susipažinti, mes priklausome nuo kitų žmonių, mes mėgstame bendrauti, mums įdomi mūsų nuomonė apie kitus ir kitų nuomonė apie mus.
Mūsų netenkina žiniasklaidos informacija ir bendravimas tik per ją, mus domina, kas vyksta su kitais žmonėmis.
Mes – visuomeniškas gamtos produktas. Todėl neturime kitos išeities, kaip tik būti  socialiomis būtybėmis, kokias mus sukūrė gamta, ir nebėgti kažkur į tundrą ar taigą ir tapti atsiskyrėliais.
Mes privalome save ištaisyti. O bėgimas nuo žmonijos nieko neduos, tuo save pasmerktume menkai, apgailėtinai, visiškai nemaloniai būsenai.
Yra žmonių, kurie perka namus saloje, ten gyvena ir nieko nenori žinoti. Kartais aplanko kaimyną, bendrauja daugiausiai su viena, dviem šeimomis, ir viskas. Aišku, tai priklauso nuo žmogaus charakterio.
Ir jei šioje kartoje dar yra tokių žmonių, kitoje jų nebebus. Nepaisant to, kad sunku bendrauti, vis tiek karta po kartos artėjame vienas prie kito. Todėl turime sukurti tinkamus ryšius. Apie tai kalba kabalos mokslas.

Iš 2016 m.  gegužės 1 d.  pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti ir būti mylimam

„Kiemas“ visai žmonijai

Planeta kaip vienas kambarys

Komentarų nėra