Klausimas: Į ką verta sutelkti mintis, kai pasaulyje tiek neapibrėžtumo, net kalbant apie darbą ir šeimą?
Atsakymas: Pirmiausia reikia išmokti užsidirbti iš to, kas būtina tau ir žmonėms. Galbūt tai nebus toks aukštas darbas, tačiau būsi reikalingas žmonėms. Jiems reikės tavo darbo rezultato.
Visų antra, mums reikia šeimos, namų, darbo, kad aprūpintum šeimą. O be to, kas gyvybiškai būtina, turime galvoti vien apie dvasinį vystymąsi: kaip pajausti pasaulį tokį, koks jis iš tikrųjų yra, o ne išdarkytą mūsų egoistinių savybių. Ir tuomet jis taps visiškai kitoks.
#267040

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Baal Sulam „Kabalos mokslo esmė“: „Žemesniajame pasaulyje nėra nė vienos tikrovės detalės, kuri neturėtų atspindžio aukštesniajame pasaulyje, kuris panašus į jį it du vandens lašai. Tai vadinama „šaknimi ir šaka“.
Štai ką turėjo omenyje išminčiai, rašydami, kad „nėra nė vienos žolelės apačioje, kuri neturėtų jai liepiančio augti prižiūrėtojo iš aukščiau.
Kitaip tariant, šaknis vadinama „likimu“, priverčia ją augti kokybiškai ir kiekybiškai bei įgyti savybes kaip antspaudo atspaudas. Tai šaknies ir šakos dėsnis, veikiantis kiekviename pasaulyje visais tikrovės pasireiškimais jai aukštesnio pasaulio atžvilgiu.“

Mūsų pasaulis – aukštesniojo pasaulio projekcija. Visos detalės, esančios žemesniajame pasaulyje yra aukštesniajame ir atvirkščiai. Aukštesniojo pasaulio detalės vadinamos šaknimis, o žemesniojo – šakomis. Šaknys viršuje yra aukštesnės ir pirminės žemesniojo pasaulio atžvilgiu, nes kuria jį. Kiek viršuje šaknų, tiek šakų bus apačioje.
Visi pasauliai neatsiejamai susiję vieni su kitais, ir visa, kas yra viršuje, bet kuri detalė sklinda į apačią: negyvoji, augalinė, gyvūninė, žmogus. Kadangi aukštesniajame pasaulyje nėra kalbos, tai kabalistai pasitelkė šio žemesniojo pasaulio kalbą ir jo žodžiais įvardijo tas jėgas, kurios atitinka juos aukštesniajame pasaulyje.
Aukštesniajame pasaulyje nėra nieko be davimo ir meilės jėgos, bet įvairiais pavidalais. Šių jėgų pasireiškimą mūsų pasaulyje įvardijančius pavadinimus vadiname dvasinėmis šaknimis. Iš to kilo kabalos mokslas, kabalos kalba.
Kabalistai skolinasi šio pasaulio žodžius ir susieja juos su šaknimis. Todėl jie gali aprašyti bet kokią aukštesniojo pasaulio šaknį, juk ten be turinčių projekciją mūsų pasaulyje šaknų daugiau nieko nėra. Taip susidaro kabalos kalba.
Aukštesnįjį pasaulį suvokiantys kabalistai mato jo ryšį su žemesniuoju pasaliu, o iš mūsų pasaulio pavadinimo iškart supranta, apie ką kalbama dvasiniame pasaulyje. Pagal šį principą jie parašė savo knygas. O žmonės, nesuprantantys šio kodo, nežinantys, kad šio pasaulio žodžiais aprašomas aukštesnysis pasaulis, mano, kad kalbama apie žemesnįjį pasaulį.
Jie mato pažįstamus žodžius, tačiau nežino, kad šie apibūdina aukštesniuosius reiškinius dvasiniame pasaulyje. Ir todėl kabalos atžvilgiu kyla didžiulė painiava žmonėms, su ja neturintiems jokio ryšio. Jiems atrodo, kad jie supranta kabalą, juk visi moka skaityti. Tačiau jie nesupranta, kokius reiškinius, jėgas, savybes perteikia perskaityti žodžiais, ir todėl itin painiojasi.
Dėl šios priežasties kabalos kalba atvira tik kabalistams, žmonėms, atskleidžiantiems dvasinį pasaulį ir tuo pat metu gyvenantiems šiame pasaulyje. Tik jie supranta kabalistines knygas.
#181240

Iš 2016 m. kovo 14 d. pamokos pagal rinktines ištraukas iš Baal Sulamo veikalų

Komentaras. Yra teorija, kaip dirba žmogaus protas. Jis gauna informaciją bangų pavidalu, paskui perveda šias bangas į daleles ir tarsi matome aplink save materiją. O iš tiesų tai tiesiog bangos, energija.
Atsakymas. Tai netgi ne dalelės. O ir bangų, praktiškai nėra. Pagal kabalą, yra tik noras ir Šviesa, kuri užpildo tą norą. Visi mūsų pasaulio vaizdai bet kokiuose lygmenyse susideda iš šių dviejų komponentų: noro ir jo užpildymo. Taip ir gyvename.
Komentaras. Vadinasi galime padaryti išvadą, kad 1) ne žmoguje tikrovės nėra – taip sako kabala; 2) Tikrovė neturi savo formos; 3) žmogus pats kuria tikrovę.
Atsakymas. Visiškai teisingai.
Klausimas. Išeitų, kad kiekvienas iš mūsų kuria tikrovę?
Atsakymas. Nežinau, ar kiekvienas iš mūsų, nes be savęs nieko nematau. Net jeigu matau tave ir kitus žmones čia ir apskritai pasaulyje – visa tai atsiskleidžia manyje.
Klausimas. Tačiau kaip viskas susiję su manimi, su mano gyvenimu?
Atsakymas. Tai tikrovė. Jei išeisi iš egoistinio savęs, šiek tiek pakilsi virš savęs, tai imsi jausti, kad tavo pasaulio suvokimas būtent taip sutvarkytas. Todėl keisdamas save, keiti supantį pasaulį. Juk jis yra mūsų vidinių pokyčių, mūsų vidinių būsenų pasekmė, o pats sau jis nesikeičia.
Klausimas. Ką reiškia, kad „neegzistuojų jūsų atžvilgiu“? Juk sėdžiu čia. Jūs mane matote.
Atsakymas. Dabar jautiesi egzistuojąs tam tikrame materialiame pavidale. Taip tavo vidinių savybių rinkinys piešia tau tavo būseną.
#246873

Iš 2018 m. lapkričio 26 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Fantazijos ir tikrovė

Kas mato teisingą tikrovę

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Klausimas. Per visą istoriją pasaulyje buvo daug įvairių epidemijų protrūkių, bet niekada nesusidūrėme su tuo, kas vyksta šiandien. Ką jūs, kaip kabalistas, matote ypatingo dabartinėje pandemijoje?
Atsakymas. Dabartinė pandemija ypatinga tuo, kad žmonių reakcija visiškai kitokia nei kadaise. Anksčiau tai mūsų nejaudino: pamanyk, paukščių gripas, kiaulių gripas. Žmogus serga gripu ir tegu.
Kiekvienais metais nuo įvairių virusų pasaulyje miršta pora milijonų žmonių. Tai kas? Nieko baisaus. Epidemija praeina – tęsiame gyvenamą. Gimdome, auginame vaikus, senstame, mirštame – nuo gripo, ne nuo gripo – nesvarbu.
Ir staiga šalyje susirgo 400 žmonių, ir visas pasaulis atsistojo ant pirštų galiukų, nežinodamas, ką daryti.
Manau, kad tai ne dėl gripo ar koronaviruso, o dėl to, kad žmonijoje įvyko tam tikras vidinės realybės perkainojimas. Ir nors to nejaučiame, bet būtent tai verčia mus kitaip vertinti tokius reiškinius.
Pagalvokite patys: jei pažiūrėsite į Žemę iš šalies, kur, tarkime, mirė 1000 žmonių, ar tikrai dėl to turėtume nutraukti visą gamybą, užrakinti visus karantine, uždrausti žmonėms išeiti į lauką ir sėdėti nežinioje, ką valgysime po mėnesio ar dviejų? Kas vyksta?
Komentaras. Pandemija užvaldo visą pasaulį, ir jis dar niekada nesijautė toks globalus.
Atsakymas. Pasaulyje atsirado globalumo pojūtis. Kabalistai apie tai jau seniai kalbėjo. Kabala visuomet siejo mūsų laikus su įžengimu į naują epochą. Ir pasaulis tai jaučia. Būtent globalumas suteikia pasauliui ypatingą suvokimą.
#262374

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

O kodėl taip norite gyventi?

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Klausimas. Dažnai sakote, kad išorinio pasaulio tarsi nėra, tai iliuzija, ir yra tik mūsų suvokimas. Ką suvokiame, jei išorinis pasaulis neegzistuoja?
Atsakymas. Save jaučiate savęs viduje – savo norus, kurie piešia jumyse jūsų pasaulio paveikslą.
Klausimas. Tarkime, priešais jus arbatos puodelis. O gal ten, sakykim, konjakas? Jei visa tai iliuzija, ar yra skirtumas tarp arbatos ir konjako?
Atsakymas. Jei savyje pakeisite tam tikrus norus iš vienų į kitus, tai jums tame puodelyje bus konjakas vietoj arbatos. Be problemų. Mokate taip keisti norus?
Komentaras. Ne, todėl klausiu.
Atsakymas. Štai dėl to ir atėjote į kabalą – kad mokytumėtės.
Viskas, ką jaučiate – tai jūsų norai, tai, ką savyje piešiate. Jei norite savyje nupiešti konjaką vietoj arbatos, galėsite tai atlikti. Pažadu jums. Apie tai yra daug kabalistų pasakojimų.
#258148

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam mums šis išgalvotas pasaulis?

Keičiasi noras, keičiasi mintys

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Klausimas. Kas yra dešimtuko centras? Kaskart prieiname prie šios sąvokos, o paskui ji kur nors pasimeta. Centras – kai susijungiame savo taškais širdyje ir anuliuojame save?
Atsakymas. Dešimtuko centras – tai tas taškas, kuriame kiekvienas iš mūsų anuliuoja save kitų draugų atžvilgiu. Kai visi dešimt žmonių anuliuoja save kitų atžvilgiu, tuomet pasiekiame tą centrą. Tuo pat metu atskleidžiama nuostabi dvasinio pasaulio savybė. Atsiveria įėjimas į aukštesnįjį pasaulį.
Iš tikrųjų tai stebuklas. Praėjimas į kitą matavimą yra tarp mūsų. Jei kiekvienas iš mūsų visiškai anuliuos save, kad būtų drauge, tai taškas „kartu“ staiga taps vartais, praėjimu į aukštesnįjį pasaulį.
Mums reikia tai atlikti. Tuomet priešais mus viskas atsiskleis.
#258259

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rato centre tarp mūsų

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Jei panagrinėsime begalybės sąvoką, tai pamatysime, kad praktiškai ši sąvoka neegzistuoja. Ji yra tik mūsų dar nesusiformavusiuose noruose.
Sakydami terminus „begalybė“, „beribiškumas“ turime omenyje būseną, kai Šviesa šviečia be apribojimų ir mes visiškai atviri jos poveikiui. Paprastai pateikiame tokį pavyzdį: jeigu pilnai pripildysime stiklinę, tai jos būsena bus begalinė – nes neribos to, kuo ji užpildyta.
Kitaip tariant, begalybė, beribiškumas reiškia „be galo“, „be ribų“. Iki tokios būsenos mums reikia ateiti ir atskleisti save be apribojimų Kūrėjo suvokimui.
O kaip suvokiame Kūrėją savyje? Viską, ką suvokiame savo ribose, įvardijame pagal tas savybes, kokybes, kurias išjudiname, kad ką nors suvoktume. Todėl matuojame Kūrėją, kuris užpildo mus, itin tiksliai: pagal dydį, svorį, pagal mūsų norus. Ir taip einame pirmyn.
Visuomet Kūrėją apibrėžiame raidėmis, t. y. pagal tai, kaip Jį suvokiame savo savybėse. Ne pagal tai, koks Jis pats savaime, juk Jis pats neturi savybių, vardo, tam tikrų ypatybių. Sakome apie Jį, kad Jis „Geras ir Kuriantis gėrį“, „užpildantis“, „gydantis“ – iš esmės viską, ką jaučiame savimi. O koks Jis pats Savaime – suvokti negalime.
#257961

Iš 2019 m. gruodžio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apribojimas – vystymosi sąlyga

Tarsi žuvys šviesos vandenyne

Besiplečianti begalybė

Klausimas. Kodėl mes negalime pajausti kažką nesuvokiamo, kas yra vadinama Kūrėjo esme?
Atsakymas. Mes negalime suvokti Kūrėjo esmės, nes neturime tam instrumentų. Taip, kaip ir gyvūnas negali suvokti žmogaus lygmens, žmogus negali suvokti Kūrėjo lygmens. Tam mes neturime reikiamų instrumentų, t. y. savybių.
Mūsų savybės, pagrįstos pliusu ir minusu, sukurtos Kūrėjo tokios apimties, tokiame lygyje, kad mes galėtume Jį suvokti, remdamiesi tik tomis savybėmis, kurias Jis mums sukūrė. Aukščiau jų mes suvokti negalime.
Klausimas. Ar tai iš tikrųjų taip, ar dar gali būti kažkas kita?
Atsakymas. Galbūt yra kažkas kita. Kai po 6000 metų, o galbūt ir anksčiau mes galutinai ištaisysime savo savybes ir teisingai naudosimės ir teigiamomis, ir neigiamomis savybėmis, tai pasieksime tokį lygmenį, kurį Kūrėjas mums yra numatęs: per 6000 metų suvokti Jį.
O paskui, visai įmanoma, mes atskleisime kitą erdvę, kitą tuštumą, kurią galėsime tirti ir suvokti, bet apie tai mums kol kas nėra žinoma. Yra tam tikrų nuojautų, spėlionių, bet tai, viso labo, tik spėjimai.
#247532

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Suprasti Kūrėjo vardų esmę

Kas yra Acmuto?

Klausimas. Žmonės, kurie moko kabalos kursuose, patys nėra pasiekę tos būsenos. Kaip žmogus gali perduoti tai, ko pats neturi?
Atsakymas. O jūs manote, kad matematikos mokytojas būtinai turi būti trikampis ar kvadratas?
Klausimas. Manau, kad jis turi suprasti, kas tai.
Atsakymas. Mokytojas suteikia jums prieigą prie mokslo, kontaktą su juo. O jūs pagal perduotą metodiką einate ir įsijungiate patys. Vis tiek jis negali perduoti jums savo dvasinių pojūčių.
Klausimas. Suprantama, kad jie subjektyvūs. O jūsų pačių būsena ištaisyta?
Atsakymas. Jums to nepasakysiu. Atmerkite akis kiek plačiau ir išvysite.
#258120

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Mums ateinanti Šviesa turi savyje dvi sąvokas: tai, kas suvokia, ir tai, kas suvokiama. Kai Šviesa įeina į mus, mes taip jaučiame ir save, ir tai, ką suvokiame savyje.
Visuomet suvoksiu Kūrėją tose savybėse, kurias sukursiu Jo suvokimui. Kitaip tariant, nejausiu paties Kūrėjo, tik kažką tarp savęs ir Jo.
Kaip kad dabar gerdamas kavą galiu sakyti: kava karti, saldi, juoda, karšta, šalta. Kito žmogaus atžvilgiu, tai bus visiškai kitos savybės, o gal net ir tos, kurias išvardijau, bet jis jas įvardins kitaip. Jis pasakys: „Ne, ne šalta, o šilta, ne juoda, o ruda“ ir pan.
Kitaip tariant, kiekvienas iš mūsų jaus Kūrėją savaip ir niekuomet negalėsime sulyginti savo suvokimo. Niekada! Kaip negaliu pasidalinti su kuo nors kitu savo skonio jautimu. Galiu duoti jam ką nors paragauti, bet jis jaus savaip. Jis niekada tame nepajaus to, ką jaučiu aš.
Mūsų suvokimas itin individualus kiekvienam iš mūsų. Todėl sakoma, kad kiekvienas turi savo Kūrėją. Jaučiu Jį taip, kaip niekas kitas nepajaus, pagal savo vidines savybes.
#258008

Iš 2019 m. gruodžio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ieškokite Kūrėjo ten, kur Jis yra

Iš savęs suvoksiu Kūrėją

Kaip išvysti Kūrėją geru ir kuriančiu gėrį?