Pateikti įrašai su Abraomas žyme.


Auklėjimas lemia likimą

Izraelis ir pasaulio tautos, Pasaulio struktūra, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Nuolat kalbate, kad auklėjimas išspręs visas žmogaus ir pasaulio problemas. Apie tai jau kalbama daug dešimtmečių. Nežiūrint į tai, kad daugybė organizacijų užsiima auklėjimu, gyvenimas teka pagal savo dėsnius.
Atsakymas. Gyvenimas teka pagal egoizmo dėsnį. Reikia padaryti, kad jis tekėtų pagal altruizmo dėsnį: davimo, meilės, jungimosi. To nedaro niekas, ir niekas padaryti negali.
Vienintelis, kuris pasiekė laimėjimų šioje srityje prieš tris su puse tūkstančio metų, – Abraomas, kuomet pašaukė iš Babilono visus, kurie norėjo sumažinti ten įsiplieskusią įtampą dėl humanitarinės, bendražmogiškos, visuomeninės krizės. Iš prisijungusių prie jo žmonių sukūrė grupę, kurią pavadino ,,Izraeliu“, arba žydų tauta.
Abraomas tapo naujos auklėjimo sistemos pradininku. Nuo to laiko grupė jau egzistuoja tris su puse tūkstančio metų, ir negali išsiskirti ir niekur pradingti. Ji priešpastatyta visam likusiam pasauliui – tiems babiloniečiams, kurie išsiskirstė po visą pasaulį, ir jie mato, kad tai – kažkas ypatingo.
Reikia paimti tą metodiką ir pasiūlyti visam pasauliui, nes pasaulis jau suvokė, kad jam nėra kur dėtis, svarbiausia – susijungimas, kitaip žmonės suės vienas kitą.
Klausimas. Kuomet kalbate apie grupę, kuri egzistuoja ir žino šitą metodiką, turite mintyje visą žydų tautą?
Atsakymas. Ne! Nuo to laiko žydai prarado šią metodiką, išskyrus kabalistus, kurie iš kartos į kartą perduoda ir įsisavina ją kaip asmeninę patirtį. Jeigu jie vadovausis šia auklėjimo sistema ir ją perduos žmonijai, tuomet sulauks geros pabaigos – visiško susijungimo.
Klausimas. Manote, kad žmonės tai išgirs?
Atsakymas. Jeigu neišgirs, tai kils labai rimtų karų, kurie atneš tokių kančių, kad žmonės bus priversti išgirsti. Tačiau išmintingas mato šias kančias iš toli ir jų nepatiria.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės plana, I dalis

Neįmanoma, bet būtina

Nelaukiant kritinės ribos

Komentarų nėra

Dviejų Mašijachų laikotarpiai

Kabala, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманMašijach bėn Josef – tai dvasinė būsena, kurią didis kabalistas Ari įvedė į bendrą, sudužusią, visą žmoniją apimančią sielą, vadinamą „Adam po nuopuolio“.
Savo ištaisymais Ari atvedė ją į ypatingą būseną, kurią parengė visos atskiros sielos, vienos bendros, didžiulės Adam sielos dalelės, kad būtų galima atkurti tinkamus ryšius pasitelkus kabalistinę metodiką.
Tad pradedant nuo Ari laikų (XVI a.) ir toliau, leista studijuoti ir naudoti kabalos mokslą siekiant sujungti žmonių sielas tarpusavyje ir statyti Trečiąją Šventyklą.
Žmonija turi sukurti tokį ryšį, kur tinkamai derėtų visiškai visos sielos: tos, kurios drauge su Abraomu, Moze ir Jėšua praėjo visas kritimo ir taisymo pakopas, kilimą iki Pirmosios ir Antrosios Šventyklų, ir tie, kurie paliko šią sistemą dar Senovės Babilone.
Taip, po to, kai žmonija tinkamai susimaišė, kiekvienas žmogus turi galimybę studijuoti kabalą, taisyti save, dėlioti bendrą sielą it mozaiką.
Po Ari tokios būsenos buvo ir jo didis pasekėjas Baal Šėm Tov ir jo mokiniai, kurie atliko visa, kas įmanoma, kad bent jau ištaisytų žydišką žmonijos dalį ar bent jau tą dalį, kuri ėmė vadintis „hasidizmu“, nes pirmoji pakopa, kurią būtina visiems pasiekti – tai Hėsėd.
Tam reikėjo pakilti virš savo egoizmo ir padaryti taip, kad ne jis valdytų žmogų, bet kad žmogus galėtų valdyti ego pakilęs virš jo.
Todėl yra du Mašijachai. Pirmasis – tai Mašijach bėn Josef (Jėsod pakopa). Jo paskirtis pakelti žmoniją iki davimo savybės su ketinimu duoti, iki Binos savybės, hasidizmo savybės. Josef – tai teisuolis (cadik), neliečiantis egoistinių savybių ir taisantis tik altruistines. Jo padedami nepasiekiame meilės, tik užmezgame tinkamus tarpusavio santykius, bet nepraninkame vieni į kitus.
Antrasis – tai Mašijach bėn David (Malchut pakopa), kuri leidžia ištaisyti pačius egoistiškiausius mūsų norus, kad gautume su ketinimu duoti, t. y. kad pasiektume meilę, kad susilietume vieni su kitais ir su Kūrėju. Jau turėtume būti šios būsenos. Bet, deja, kad jos pasiektume, dar daug ką reikia atlikti.

Iš 2016 m. rugsėjo 14 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 07 08)

Twitter

UNESCO: Abraomo pirkta ola – ne žydiška, ir Abraomas ne žydas, nes žydai atsisakė savo pašaukimo „pamilk artimą“.

Pasaulis – tai žmogaus išraiška per kitus žmones. Tai, ką nesąmoningai skleidi pasaulyje, tą jauti iš pasaulio.

Kam būti kabalistu? Įsivaizduokit, kad sėdite kabinoje, iš kurios galite valdyti savo gyvenimą, – ir viskas jūsų rankose!

Bet koks europiečių suartėjimas, Europos integracija pasmerkti žlugti. Kalti ne Brexit ir Trumpas, o tai kad ES vadovai šito nesupranta.

Komentarų nėra

Abraomo dovanos Rytams

Kabala ir religija

Iš kur pasaulyje atsirado visos šios knygos apie zodiako ženklų įtaką likimui, būrimas iš delno, sapnų aiškinimas, įvairios dvasinės praktikos ir meditacijos?
Visa tai Abraomo palikimas mums. Knygoje Midraš Raba sakoma, kad jis šias „dovanas“ davė savo sugulovių sūnums – kiekvienam pagal jo charakterį ir išsiuntė į Rytus.
Todėl nūnai pasaulyje turime tiek daug įvairių dvasinių mokymų ir tikėjimų.
Reikia labai atsargiai su jais elgtis, kad nesusipainiotume. Juk gali pasirodyti, kad jie kalba panašiai kaip kabala – apie darbą su egoizmu.
Knygoje Zohar (Vaera, 80 – 90 psl.) pateikiamas pavyzdys, kaip vienas išminčius atėjęs į miestą sutiko daug žmonių, kurie neva dirbo dvasinį darbą, studijavo daugybę protingų knygų, bet patikrinus paaiškėjo, kad šiose knygose nėra taisančios Šviesos.
Egzistuoja galybė gražių metodikų, kilusių iš Abraomo metodikos ir kalbančių apie davimą ir meilę. Bet jomis neįmanoma realizuoti davimo.
Tam būtinas darbas trijose linijose, darbas su kairiąja linija, savo egoizmu, teisingas santykis tarp davimo ir gavimo savybių, kur vidurinė linija vadinama Isra-el (tiesiai pas Kūrėją). Ir tai yra tik kabaloje.
Tačiau visų rytietiškų metodikų pradžia – Abraomo metodika jos „žaliame“ pavidale, pasitelkiant vieną liniją – dešiniąją, geraširdiškumo savybę. Deja, gražių kalbų apie meilę neįmanoma įgyvendinti su tokiu mūsų egoizmu.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kabala ir dvasinės praktikos (video įrašas)“

„Kabala ir pasaulinės religijos“

„Meditacija ir kabala (video įrašas)“

Komentarų nėra

Kur mes suklydome tada, Babilone?

Senovės Babilonas

Klausimas: Aš nesuprantu jūsų vartojamo žodžio „egoistinis“ reikšmės. Dar nesuprantamesnis jis tampa, kai naudojamas kaip priešprieša žodžiui „altruistinis“. Ar negalėtumėt smulkiau paaiškinti, ką mes padarėme neteisingai tada, Babilone, nusprendę eiti tuo keliu, kuris atvedė mus į šiandienos situaciją. Ir svarbiausia: kaip mes, judėdami pirmyn, galime pataisyti šią sudėtingą situaciją?
Atsakymas: Abraomas tarp Senovės Babilono (tiksliau, Uro miesto, kuriame jis gyveno) piliečių įžvelgė stiprėjančią tendenciją egoistiškai vienas kitą išnaudoti.
Šio fenomeno tyrinėjimas padėjo jam atskleisti priežastį: egoizmas nuolatos auga tam, kad žmogus virš jo pakiltų, panaudodamas tą pakilimą savo altruistiniam augimui (kildamas virš nuolat po tavimi augančio kalno). Toks egzistavimo principas vadinasi „augimas tikėjimu virš žinojimo“ – davimas aukščiau gavimo. Nors Abraomas ir mėgino įtikinti babiloniečius realizuoti jo atskleistą gamtos dėsnį, jie nepanoro eiti šiuo keliu. Pasirinko pritarimo egoizmui, paklusimo jam kelią: ką noriu, tą ir darau (kiek tai įmanoma).
Šiandien šis kelias atvedė mus į akligatvį ir mes priverstinai arba savo valia privalome priimti jo išsitaisymo metodiką.

Komentarų nėra
Vėlesni įrašai »