Pateikti įrašai su mokslas žyme.


Davimo koeficientas

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманBet kuris mokslas pasaulyje tyrinėja ryšį tarp tikrovės dalių – kiekvienas savo tikrovės lygyje: fiziologiniame, psichologiniame, biologiniame, fiziniame, ir taip atsirado psichologija, biologija, fizika ir t.t.
Tačiau kabalos mokslas tyrinėja ne šiuos lygius, o patį pagrindinį lygmenį, kitaip tariant, norą, kuris slypi kiekvienoje kūrinio dalyje, tik įvairiose formose, įvairiuose lygmenyse, skirtingo dydžio.
Todėl kabalos mokslas laikomas pagrindiniu mokslu. Jis atlieka tokius pačius mokslinius tyrimus, kaip ir bet kuris kitas mokslas, išveda formules, tyrinėja kūrinį ir Kūrėjo veiksmus, išsiaiškina mūsų vietą kūrinijoje, lygina kūrinį Kūrėjo atžvilgiu. Visa tai reikalauja rimtų mokslinių tyrinėjimų. Visi kiti mokslai nesuteikia tokių tikslių apibrėžimų.
Iš tikrųjų, kūrinys labai sudėtingai sudarytas. Nors, atrodytų, jo pagrindą sudaro labai paprasta formulė:
Kūrėjo noras duoti = kūrinio noras gauti.
Bet tai nėra paprasta lygybė, juk į ją įsijungia koeficientas, kuris turi sulyginti norą gauti ir duoti:
Kūrėjo noras duoti = C* kūrinio noras gauti.
Šis koeficientas apima susimažinimą, ekraną ir Atspindėtąją šviesą. Mums reikia visą laiką įgyvendinti šią lygybę, ir todėl aš turiu žinoti ir norą gauti, ir norą duoti, ir savo koeficientą.
Todėl aš visą laiką tyrinėju Kūrėjo norą duoti, siekiu ir lyginuosi su Juo. Pagal šiuos parametrus aš nustatau savo būseną ir vietą kūrinijoje. Taip ištirsiu visą kūrinį. Be to neįmanoma teisingai elgtis su Kūrėju, o man reikia pasiekti meilės Jam pakopą. Koeficientas – tai mano ketinimas duoti, be jo aš negalėsiu kontaktuoti su Kūrėju.
#222457

Iš 2018 m. kovo 1 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė ir davimas?

Pirmasis dvasinis noras jau yra!

Padėkite duoti prieš savo norą

Komentarų nėra

Kabala – eksperimentinis mokslas

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kurią Kūrėjo savybių dalį galime suvokti?
Atsakymas. Apie tą dalį, kurią galime pasiekti, rašo kabalistai.
Esmė ta, kad galime suvokti tik tai, kas liečia mus. O to, kas neliečia, nežinome ir net negalime įsivaizduoti.
Kabaloje kalbama apie tai, kas suvokiama Kūrėjo sukurtame nore gauti. O jeigu noras negali nieko nustatyti, tai to neįmanoma aprašyti. Kabala – grynai eksperimentinis mokslas.

Iš 2018 m. sausio 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Ar galima suvokti Kūrėją?

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Komentarų nėra

Kabalos pamokos II d.

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ko būtent mokomasi kabalos pamokose, kad būtų galima atskleisti aukštesnįjį pasaulį – mus veikiančių jėgų tinklą?
Atsakymas. Iš esmės tai viena jėga, išsiskaidanti į daugybę priešingų viena kitai jėgų. Mums reikia ją atskleisti, mokantis dešimties žmonių grupėje, kur kuriami vis draugiškesni tarpusavio santykiai. Tam skirtas pasiruošimas pamokai.
Susivieniję, gilindamiesi į mokymo medžiagą, ketiname ne šiaip išstudijuoti, kas parašyta knygoje, bet gauti ypatingą įkvėpimą, ypatingą jėgą, galinčią mus sujungti vis stipriau. Galiausiai pradedame atskleisti mus veikiančių jėgų tinklą ir suprantame, kad jis yra ne kažkur išorėje, o tarp mūsų.
Bendra vienybės jėga, vadinama „Kūrėju“, atsiskleidžia mūsų tarpusavio ryšyje, apie ką pasakyta: „Savo pasaulį išvysi šiame gyvenime“. Todėl kabalos mokslas – tai Kūrėjo atskleidimo metodika šio pasaulio kūriniams.
Viso to pasiekiame vienydamiesi dešimtuke, kuris yra priemonė kūrimo tikslui pasiekti. Pirmasis etapas – pamilti kūrinius, kas ir įgyvendinama dešimtuke. Vėliau nuo meilės kūriniams pereiname prie meilės Kūrėjui, bendrai gamtos sistemos valdymo jėgai.
Klausimas. Koks pagrindinis studijų objektas?
Atsakymas. Pamokose studijuojame tą tinklą, kuris mus sieja tarpusavyje ir vadinasi aukštesniųjų pasaulių sistema. „Pasaulis“ (olam) kilęs iš žodžio „paslėptis“ (alama), t. y. paslėpta sistema.
Pamažu pradedame ją atskleisti. Šių pasaulių viduje, jėgų tinkle, atskleidžiame dešimtuke tarp mūsų egzistuojantį ryšį. Šis ryšys ir yra mūsų siela arba „Šchina“, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, „Šochen“.
Klausimas. Kabalos studijavimo tikslas – atskleisti paslėptą realybę ar ją suprasti?
Atsakymas. Mokymosi tikslas – pajausti aukštesniąją tikrovę. Vėliau, jau pajautus, remiantis potyriais reikia ją suprasti.
Klausimas. Ką būtent norime pajausti?
Atsakymas. Norime pajausti ypatingą tarpusavio ryšį, kuris nuolat kokybiškai auga, kol pasiekia meilės pakopą. Šiame ryšyje imame atskleisti ypatingą joje veikiančią jėgą, vadinamą „Kūrėju“.

Iš 2017 m. liepos 20 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 884

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos I dalis

Kodėl kabalą mokomės kartu?

Ilgas kabalisto kelias

Komentarų nėra

Moksliniai tyrimai kabaloje

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei kabala – mokslas, kaip atliekami moksliniai tyrimai ir fiksuojami rezultatai?
Atsakymas. Šiuos tyrimus atlieka žmogus savyje pagal savo rešimot (dvasiniais įrašais) ir tikrindamas su bazinėmis kabalistinėmis knygomis Ari „Gyvybės medis“ ir „Aštuoni išminties vartai“ bei Baal Sulamo „Mokymu apie dešimt sfirų“.
Klausimas. Kodėl nerekomenduojate „Knygos Zohar“?
Atsakymas. „Zohar“ nėra skirta tam, kad tikrintume save pagal ją. Tai ne mokslinė knyga kalbos atžvilgiu, nes ji parašyta jausmų kalba. „Mokymas apie dešimt sfirų“ ir Ari knygos – tai dvasinių pasaulių fizika.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tyrinėja kabalos mokslas?

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Kabalistas – mokslininkas tiriantis save

Komentarų nėra

Kabala ir septyni išoriniai mokslai

Kabala ir kiti mokslai

Kabalos mokslas kalba apie dvasinį pasaulį, apie gamtoje veikiančias jėgas. Šios mūsų pasaulio materiją veikiančios jėgos sukuria jame įvairiausius pavidalus – visą Visatą su viskuo, kas ją užpildo: negyvąja gamta, augalija, gyvūnija, žmonėmis.
Bet visa tai matome savo ekrane, esančiame užpakalinėje smegenų dalyje, ir todėl mums atrodo tarsi tai būtų priešais mus. Taip įsivaizduojame realybę.
Todėl kabalos mokslas atsiriboja nuo viso šio melagingo paveikslo, nors toks vaizdas ir padeda mums pažinti kūrinio gelmes, jo ketinimus bei Kūrėjo charakterį. Bet iš esmės kabalos mokslas moko, kaip pereiti nuo išorinio vaizdo prie vidinės tikrosios būsenos, kurioje lieka tik dvi jėgos – Kūrėjo jėga ir kūrinio jėga.
Žinoma, kiekviena iš jų dar dalijasi į daugybę dalių, atskirų jėgų, veiksmų. Bet iš esmės kalbame tik apie jėgą: norą gauti, norą duoti ir apie tai, kas vyksta tarp jų– tai visas mokslas.
Jeigu kalbame apie šių dviejų pagrindinių jėgų sąveiką, tada tai – kabalos mokslo objektas. O jeigu kalbame apie jų sukeltas įvairiausias pasekmes įvairiuose materijos lygmenyse: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus, tada tai – šio pasaulio mokslų objektai.
Žinoma, tai tikri mokslai, nes jie suteikia mums žinių apie išorinį elgesį, per kurį atsiskleidžia šių dviejų vidinių jėgų veikimas. Bet šie mokslai labai riboti ir galima jais remtis tik mūsų siauro pasaulio rėmuose.
Taigi kabalos mokslas, aiškinantis mums dvi pagrindines gamtos viduje veikiančias jėgas, yra visų kitų mokslų pagrindas ir ne tik tiksliųjų mokslų, kurie tiria gamtą, išorinį pasaulį (fizika, chemija, biologija, zoologija ir t. t. ), bet ir tų mokslų, kurie tiesiogiai susiję su žmogumi − muzika, šokis, piešimas.
Visa tai irgi priskiriama „septyniems pagrindiniams išoriniams mokslams“, nes suteikia mums žinių apie žmogaus suvokimo, savo pasaulio pajautimo būdus.

Iš 2011 m. vasario 21 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė knygai Panim Meirot

Daugiau šia tema skaitykite:

„Studijuok kabalą – ji tau viską paaiškins!”

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Ką tiria visi mokslai?

Komentarų nėra

Tuštuma, kurioje slypi mintis

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Vis giliau drauge su kvantine fizika skverbdamiesi į medžiagos vidų (šį medžiaga pati savaime yra negyva, ir ten nieko išskyrus deterministinį požiūrį ir mechaninį atskleidimą nėra) staiga ten aptinkame protą, jausmą.
Ir nors patys suteikiame materijai šias savybes, tačiau tenai randame mintį, sumanymą. Mes suprantame, kad susiduriame su kažkieno mintimi.
Kosmoso tyrinėtojai irgi tvirtina jaučią, jog už viso kosmoso, už žvaigždžių esanti kažkokia mintis. Išsivysčiusiam žmogui kyla toks pojūtis.
Neseniai, paskaitos Maskvoje metu, pasakiau, kad padidinę atomą tarp branduolio ir elektronų rastume tuščią erdvę. Iš savo pažįstamo fiziko jau sulaukiau prieštaravimų, kad atome negali egzistuoti tuštumų, nes, jo tvirtinimu, ten visa erdvė užpildyta. Šiandien jau žinome, kad elektronas – tai ne vienoje vietoje sutelkta dalelė, bet išsitęsęs debesėlis, užpildantis visą orbitą.
Tai lyg ir neatitinka to, kaip aš tai įsivaizdavau, bet kas žino, ką kalbės fizikai po kokių dvidešimties metų? Aišku, kad visa teorija taps dar abstraktesnė, juk vis giliau skverbdamiesi atrandame, kad mūsų pasaulis sudarytas ne iš kietų dalelių ir nepaklūsta įprastai mechanikai, o vis labiau juda dvasinės formos link.
Kalbėdamas apie tai, kad atome yra tuštumų, aš turėjau omenyje esančią viduje kokybinę tuštumą. Nepaisant to, kad mūsų tyrinėjimai patvirtina, jog visa atomo erdvė yra užpildyta ir vienas elektronas užpildo visą aplinką, vis tiek atrandame tokią tuščią ertmę, kuri šia tuštuma mums nori kažką pasakyti. Tai ir yra paslėpta ten Mintis.
Taip pat ir su būsenomis tarp pakopų: nuo vieno pakopos lipdami ant kitos, mes patenkame į tam tikras prarajas−tuštumas: krentame ir atsinaujiname. Todėl kiekvienas kitas laiptelis – tai visiškai naujas statinys.

Iš 2011 m. sausio 20 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo charakteris“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – už davimo jėgos ribų

Jėga, keičianti vieną drabužį po kito

Manojo egoizmo rentgeno nuotrauka

Komentarų nėra

Vaikiška fantazija, tikėjimas ir tikrovė

Auklėjimas, vaikai

Klausimas: Kaip auklėti vaiką, kad jis ne įprastų tuščiai filosofuoti, o viską patikrintų ir ištirtų remdamasis tikrais faktais?
Atsakymas: Tokį požiūrį į gyvenimą reikia ugdyti savo pačių pavyzdžiu. Vaikas linkęs tikėti tuo, ką sako suaugęs žmogus. Tačiau reikia išmokinti jį viską patikrinti – tai labai svarbu.
Reikia jam paaiškinti: „Jei aš kažką tau pasakiau – kaip gali būti tikras, kad teisingai mane išgirdai? Ar tu įsitikinęs, kad aš tai žinau ir teisingai tau pasakoju? Juk suaugusieji taip pat klysta! Tu privalai pats viską patikrinti ir tuo remdamasis judėti toliau.“
Jūs galite paklausti, kaip jis užaugs, jei netikės auklėtoju? Tačiau vaikas turi mumis tikėti tik tiek, kad priimtų pasiūlymą, kuris jam pateikiamas. O atskirti, kas teisinga, o kas ne, – jis privalo pats. Jis turi tikėti tik tuo, jog verta atlikti šį pratimą, o sprendimus daryti pats.
Reikia išmokinti vaiką ieškoti atsakymų ir remtis savo gyvenimiškąja patirtimi. Kitaip jis įpras viską priimti nesusimąstydamas ir tikės, kad laikraščiuose parašyta besąlygiška tiesa.
Mes skaitydami laikraščius, visa, kas parašyta, įpratę priimti kaip faktą –  mus vaikystėje išmokė spausdintą žodį laikyti aukščiau savęs. Jei pažvelgtume giliau, suvoktume, kad viskas padiktuota paprasčiausia nauda ir parašyta pagal užsakymą. O mes viską priimame kaip tiesą ir geriame iš to šaltinio. Argi to reikia mokinti vaiką?
Reikia jį išmokinti kritiškiausio požiūrio į viską, kas vyksta gyvenime, kad netikėtų jokiu žodžiu. Pirmiausia jis turi viską patikrinti! Jis turi priimti to, kuris laikomas „specialistu“, nuomonę, tačiau tik tam, kad pats žengtų žingsnį pirmyn.
Visur reikia vadovautis principu: spręsti tik iš akivaizdžių faktų – kaip pasakyta: „Teisėjas neturi nieko daugiau, negu mato jo akys”.
Vaikams būdingas polinkis fantazuoti – tačiau reikia išmokinti juos tą fantaziją pasitikrinti. Puiku, kad vaikas turi lakią fantaziją, tačiau jis turi remtis tikrais įrodymais.
Vienintelė išimtis – tai, kas priskiriama mūzai, menui. Kultūra nepriskiriama mokslui, ten nėra tokių ribojimų ir galima dirbti tik su vaizduote. Tačiau tai nesusiję su gyvenimiškais principais.
Kultūra yra aukščiau žinojimo, sąmonės, nes išplaukia iš aukštesnio – iš Kūrėjo ieškojimo. Todėl menas turi būti atskirtas nuo egoistinio noro.

Iš 2011 m. sausio 09 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Auklėjimas, o ne profesinis lavinimas

Nuo gimimo – šviesos keliu

Mokyti remiantis tiesa

Komentarų nėra

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Kabala ir kiti mokslai, Kabala ir religija

Esminis kabalos ir filosofijos skirtumas tas, kad filosofija nagrinėja abstrakčią formą, o kabalos mokslas – tik formą, įvilktą į materiją.
Todėl filosofija atsieta nuo tikrovės, o kabala su ja susieta, kaip ir visi mokslai. Tačiau įprasti mokslai tyrinėja realybę, jaučiamą egoistiniuose noruose, o kabala – altruistiniuose.
Ši realybė jaučiama tame pačiame nore mėgautis, tik vienu atveju noras mėgautis yra „dėl savęs“, o kitu atveju – „dėl davimo“.
Šis noras turi dvi egzistavimo formas. Mokslas, tyrinėjantis šio noro elgesį (šis noras siekia viską įtraukti į save, gauti sau), vadinamas materialiuoju, gamtos mokslu. „Materialus“ reiškia veikiantis su egoistiniu ketinimu.
Mokslas, kuris tyrinėja siekiantį duoti norą mėgautis, vadinamas kabala. Šios materijos egzistavimo formos nėra mūsų pasaulyje, ji yra tik Aukštesniuosiuose pasauliuose.
Taigi suprantama, kad kabalos mokslas priešingas materialiems mokslams, nes kabala tyrinėja atvirkščią materijos elgesį, ir todėl jų dėsniai ir principai iš esmės skiriasi. Tačiau jie pasitelkia tą pačią mokslinę prieigą – pasikliaujama tik akivaizdžiais faktais.
Kaip materialus mokslas nagrinėja keturis egoistinės materijos lygius šiame pasaulyje, taip ir kabala tokia pačia realia, moksline forma tiria dvasinės materijos egzistavimą negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus lygmenyse. Dvasiniame pasaulyje jų visų veiksmas – davimas.
Tačiau požiūris į tyrinėjimus gali būti ne tik mokslinis, bet ir religinis, grįstas tikėjimu. Tada tai jau ne mokslas, o religija. Jeigu mūsų pasaulyje taikomas toks nemoksliškas, grįstas tikėjimu požiūris, atsiranda filosofija.
Trumpa išvada:
Materija gali veikti 1) dėl savęs arba 2) dėl kitų. Abiem atvejais (aukštesniajame pasaulyje arba šiame pasaulyje) taikoma mokslinė prieiga: remiamasi patirtimi, protu, akivaizdžiais faktais, formos, įvilktos į materiją tyrinėjimu.
Be to, galimas ir kitas požiūris abiejose srityse: tiriama abstrakti materija − filosofijoje ir religijoje.

Iš 2011 m. sausio 2 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tiria visi mokslai?

Kur mistika, o kur mokslas?

Kabala ir religija

Komentarų nėra

Žinojimas ir fantazija

Kabala, Realybės suvokimas

Klausimas: Jei žmogus įsitikinęs, kad jaučia Kūrėją, ar galima patikrinti, ar tai tikras pojūtis ar religinė fantazija?
Atsakymas: Negali prieštarauti žmogui dėl to, ką jis jaučia. Juk negali jam įstatyti savo galvos.
Tarkime, tu kažką žinai užtikrintai, o jis nežino, tačiau kažką neteisingai įsivaizduoja. Jei tu jį spausi ir įtikinėsi savo teisumu, tai vietoje savo ankstesnio vaizdinio jis gaus iš tavęs kitą. Tačiau jam tai bus taip pat įsivaizduojama! Tau akivaizdus faktas ir tiesa (nors tai irgi kelia abejonių), perėję kitam, taps tik nauja fantazija. Todėl kabalos mokslas neleidžia kištis ir įtikinėti žmonių. Tuo labiau, kad ir tavo tiesa visą laiką keičiasi, ir kai tu kyli nuo pakopos ant pakopos, visas ankstesnis žinojimas persiverčia iš pagrindų. Tu visą laiką mėtomas tai šen, tai ten, patiri priešingas būsenas, ir taip yra tol, kol pereisi machsomą. Pasakyta: „Netikėk savimi iki pat mirties dienos (savo egoizmo)“. Todėl nereikia nieko įtikinėti. Mes tik paaiškiname žmogui, kokie mes visi esamoje padėtyje bejėgiai, todėl raginame aiškintis, kaip yra iš tikro, sveikai žiūrėdami į reikalą. Skaidriu požiūriu laikome tai, kad mes turime penkis jutimo organus, kuriais turime vadovautis. Tačiau sakoma, kad galime įgyti papildomų jutimo organų. Kai mes juos išvystysime, vadovaudamiesi moksliniu požiūriu, sveikai, logiškai, nepasitikėdami vien žodžiais, atversime dar vieną tikrovę ir imsime ją tyrinėti! Tada pradėsime ją suprasti ir įgysime naujų žinių vėl tuo pačiu principu: „Spręsti galima tik remiantis akivaizdžiais faktais“, remiantis tikru pojūčiu.

Iš 2011 m. sausio 1 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėti – reiškia jausti

Gyvūnai neturi vaizduotės

Įsivaizduok tą, nežinia ką

Komentarų nėra

Šviesa padeda ugdytojui

Auklėjimas, vaikai

Klausimas: Kas padeda kabalos mokslui taip greitai išugdyti vaiką ir sukurti iš jo žmogų?
Atsakymas: Grąžinanti į šaltinį Šviesa. Kabalistinis auklėjimas vysto vaiko žmogiškąją pakopą, pritraukdamas jam Šviesą iš aukštesnės pakopos. Tuomet visos žemesnio lygio pakopos tampa jam labiau suprantamos. Be to, vaikas mokosi įvairių mokslų. Mums tiesiog atrodo, kad kabalos studijavimas nėra susijęs su biologija ar chemija, bet iš tikrųjų jis tyrinėja pačius mokslinius principus, gamtos pagrindus: norą duoti, norą gauti, metodą „aukščiau žinių“. Tai pagrindiniai kūrimo dėsniai, todėl vėliau mokytis tam tikrų fizinių ir cheminių dėsnių vaikui labai paprasta. Jie jo negąsdina kaip kažkas nežinomo ir sunkiai suvokiamo. Kitus mokslus vaikas iškart įsisavina lengvai, „iš aukščiau“, remdamasis bendrais suvokimo kriterijais, jog gamtos pagrindas yra noras ir to noro pripildymas, o visa gamta – tai yra jų sąveikos, atitikimo atvaizdas. Tai leidžia vaikui lengviau suvokti pasaulį, keičia jo požiūrį į gyvenimą.
Mums reikia suteikti pasauliui akivaizdžių įrodymų: organizuoti daug vaikų grupių, besimokančių pagal mūsų sistemą, visame pasaulyje, labai skirtingų ir kalbančių skirtingomis kalbomis, tačiau jie visi mokysis pagal vieną metodiką. Paskui reikia parodyti jų pasiekimus, palyginant su kitomis švietimo sistemomis. Parodyti, kas yra šie vaikai ir kas su jais atsitiko, ištyrinėti, kokį procesą jie išgyveno. O lygiagrečiai stebėti, kas atsitiko jų klasiokams, likusiems mokytis pagal įprastą mokymo sistemą. Palyginti, kaip ši grupė pažengė gyvenime, kaip praėjo šitą kelią be jokių problemų ir kritimų, ir kas atsitiko su kitais.
Aukštasis išsilavinimas ir profesija nėra kriterijus. Tai dar negarantuoja laimės. Reikia stebėti, kiek žmogus patenkintas gyvenimu, ar surado save, kaip jis atsistojo ant kojų, įgijo normalią profesiją ir aprūpino šeimą. Patikrinti, koks procentas išklydo iš gero kelio. Tegul pasikalba su žmonėmis ir pamato, kas iš jų išaugo.

Iš 2010 m. gruodžio 28 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brandos atestatas – dvylikamečiui

Auklėjimas gerumu

Naujasis švietimas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai