Pateikti įrašai su mokslas žyme.


Suvokti informaciją

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai žmogus kažką studijuoja, jis iš pradžių suvokia bendrą vaizdą, paskui analizuoja įvairias detales, o tada jau sujungia šias žinias. Taip yra ir kabaloje? Ar neturi reikšmės, ką mokytis ir po ko?
Atsakymas. Kabalos mokomasi pagal tokią sistemą, kurią paliko mūsų mokytojai, parašę pagrindinius šaltinius. Žmonės, kurie ateina mokytis, turi įsisavinti knygą „Įvadas į kabalos mokslą“, kitaip tariant, kūrinijos sistemos struktūrą ir lygiagrečiai studijuoti, kaip suvokiama ši kūrinija.
Savo ruožtu ši mokymosi dalis taip pat sudaryta iš dviejų dalių: iš straipsnių apie žmogų, apie valios laisvę, žmonių visuomenę, žmonijos vystymąsi ir t. t., taip pat – apie asmeninį žmogaus suvokimą.
Tačiau du pagrindiniai srautai – fizika ir pojūtis / suvokimas, kurie savo ruožtu sudaryti iš smulkesnių dalių.
Kabalos mokymasis, kaip rašo patys kabalistai, nėra žinių kaupimas, nes tai nieko neduoda, netgi priešingai. Per daugelį kartų vystymosi metų tikri kabalistai ne tik nebandė kažko atsiminti – jie stengėsi pamiršti, kad kiekvieną dieną įgytų naujų žinių, naujai jas suvoktų, pajaustų naujuose jausmuose, mintyse.
Todėl žmogus neturi siekti, kad patirtos žinios ir jausmai išliktų. Tai tik stabdys, ribos žmogų. Tikri kabalistai siekė viską pamiršti ir to meldė.
Komentaras. Bet kita vertus, kabala – tai iš tikrųjų mokslinis požiūris, kaip Baal Sulamo. Jis sako, kad svarbu mokytis atmintinai visus apibrėžimus.
Atsakymas. Kiekvieną dieną iš naujo išmokti, ir suprasti juos vis kitaip. Ir tik tam, kad ne kauptume savyje informaciją, o suvoktume. Mes turime save paruošti suvokti kaip įmanoma aukštesnę mūsų pojūčiams medžiagą.
Klausimas. Vadinasi, mokinys suvokia save kaip laboratoriją, kaip tyrimo objektą?
Atsakymas. Taip, kaip sensorių, kuris turi pajausti dvasinę erdvę ir Kūrėją. Žmogus tyrinėja, kiek jis juda pirmyn, keičiasi, kiek tinka tam, kad atskleistų šį suvokimą.
#244928

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Rašytinė ir žodinė informacija

Kas yra suvokimas kabaloje?

Atsiveria žmogus, o ne knygos tekstas

Komentarų nėra

Embriono vystymasis ir sielos raida

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip devyni vaisiaus vystymosi mėnesiai susiję su žmogaus sielos raida?
Atsakymas. Absoliučiia tiksliai. Jei paimsite „Mokymą apie dešimt sfirų“, tai jo dešimtoji dalis vadinasi „Embrionas,“ o vienuoliktoji dalis – „Maitinimas.“ Ten kalbama ne apie kūdikį, o apie sielą, kuri gimsta dvasinėje sistemoje, vadinamoje „Tėvas ir Motina.“ O tai, kas vyksta mūsų pasaulyje, – tai dvasinio gimimo kopija.
Apie tai labai įdomu skaityti, nes ten tiksliai ir daug detaliau aprašoma tai, ką žinome mūsų gyvenime. Kabalos mokslas pasakoja apie tokius dalykus, kurių savo pasaulyje negalime atskleisti.
Žinome, kaip žmogus užsimezga, kaip gimsta, kaip vystosi vaisius, tačiau vidinių procesų nesuprantame. Nesuprantame prasmės, šaltinio, kodėl viskas būtent taip, o ne kitaip. Tai, kas yra moteryje, – itin įdomi, panaši į Kūrėją sistema.
Komentaras. Įdomu, kad kabalistai apie tai rašė prieš tris su puse tūkstančius metų.
Atsakymas. Tačiau jie tai rašė, remdamiesi aukštesniųjų sistemų suvokimu. Todėl jie aiškino, kaip vystosi vaisius, kiek laiko: 7, 9 ar 12 mėnesių. Buvo atvejų, kai moterys gimdė 12 mėnesių.
Kabalistai rašė, kaip gimdyti, prie kokių sąlygų, kaip turi vystytis žmogus, kai jis gimsta, ir kad jį maitinti galima iki dvejų metų. Kaip moteris turi elgtis po gimdymo, kad greičiau atsigautų ir pan. Tose knygose yra daugybė duomenų. Verta studijuoti šį mokslą.
#244921

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos užgimimas

Sielos formavimas

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Komentarų nėra

Kabala – lyrikos ir pragmatikos junginys

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKabala – tai lyriškiausias ir kartu pragmatiškiausias mokslas. Yra žmonių, kurie viską jaučia, ir yra tokių, kurie šiuos jausmus perveda į įvairiausias funkcijas, matematines lygtis, ryšius, santykius.
Pavyzdžiui, matematika aprašo visus santykius, kurie tik galimi gamtoje visuose lygiuose, visose būsenose. Ir ji kelia tai į tam tikrą tarpusavio ryšių sąveiką, vadinamą formulėmis. Mes šių formulių nesuprantame ir nežinome, kas už jų slypi. Bet jei žinotume, tai jos mums būtų gyvos.
Lygiai tas pats vyksta ir kabalos moksle. Ji aiškina mums įvairiausių ryšių sąveiką to pasaulio, kurio mes nejaučiame – dvasinio.
Dėl ko tada mokytis kabalos, jei nejaučiame dvasinio pasaulio? – Dėl to, kad priartėtume prie jo.
Tokiu būdu pragmatika ir lyrika, fizika ir lyrika, matematika ir jausmai susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, algebroje gamta apibrėžiama matematiniais ženklais.
Taip pat ir kabaloje jausmai išreiškiami įvairiomis schemomis, raidinių ženklų junginiais. O jei atversite „Mokymosi apie dešimt sfirų“ originalą, pamatysite labai sudėtingų sakinių, bet jie visi kalba tik apie tai, kaip mes suvokiame Aukštesnįjį pasaulį. Juose nėra nieko kito, išskyrus aprašymą Aukštesniojo pasaulio, kurį žmogus pats patiria.
Kabaloje nėra jokios mistikos, jokio religingumo. Mes kalbame apie tai, ką žmogus atskleidžia savo jausmuose, taip aiškiai, kad gali šiuos jausmus sugraduoti, teisingai pasverti, išmatuoti, aprašyti jų santykį. Jis praktiškai pasineria į pamatinę visatos plokštumą, kurioje egzistuoja viso labo tik dvi jėgos: gavimo ir davimo.
Davimo / meilės jėga – tai Kūrėjo jėga, kuri kuria aukščiau savęs kūrinio savybę – gavimo savybę. Abi jėgos veikia viena kitą. Kūrinys augdamas daro įtaką Kūrėjui, o Kūrėjas pagal Savo planą vysto kūrinį. Ir visa tai vyksta dinamikoje, kuri išreiškiama formulėmis ir brėžiniais.
Tai ir yra kabalos mokslas, t. y. Aukštesniojo pasaulio fizika, kartu su jos matematika, geometrija ir lyrika. Juk čia yra tokie dalykai, kuriuos mes suvokiame, jaučiame ir perduodame vienas kitam jutimiškai. Bet pageidautina, kad už šių jausmų būtų rimtos formuluotės. To trūkumas mūsų pasaulyje neleidžia psichologijai ir psichiatrijai tapti mokslais. O dvasiniame pasaulyje mes galime tiksliai aprašyti mūsų pojūčius, sugrupuoti, pakartoti, grįžti prie jų, perduoti kitiems. Kiekvienas atkuria juos savyje, ir taip tai tampa tikru mokslu.
#240025

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo ypatumai

Matematika – aukščiausia visatos harmonija

Kabala – individualus mokslas?

Komentarų nėra

Atskleidžiant nežinomybę

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mūsų pasaulio mokslininkai nuolatos ginčijasi ir nesutaria, kiekvienas įrodinėja savo teoriją, o kas vyksta pas mokslininkus kabalistus?
Atsakymas. Jei mokslininkas kabalistas aiškiai supranta, kur jis yra ir kalba tik iš to lygmens, neliesdamas to, ko neatskleidė, tada tai yra tikras mokslininkas ir jo išvadomis galima tikėti.
O jei kabalistas neturi galimybės tiksliai apibrėžti, kur jis yra, ir jis gali šiek tiek peržengti savo ribas, tai jo atskleidimas nėra idealus, nėra tikras. Tada tai – spėlionės, teorijos, prielaidos, o kartais ir klaidos. Apie tai rašo patys kabalistai.
Pats Baal Sulamas parašė knygą apie tai, kaip didis XVII a. kabalistas neteisingai išdėstė ištisą aukštesnės prigimties atskleidimo etapą.
Kabalos moksle, kaip ir kituose, klaidos įmanomos.
Kabalistai, kaip ir kiti mokslininkai, gali ginčytis tarpusavyje, kritikuoti vienas kitą. Tai gali pasireikšti žiniose, prielaidose, brėžiniuose – daugelyje dalykų.
Kabala – tai įprastas mokslas, ir žmogus susiduria su tuo, kad jam tenka atskleisti, kas nežinoma.
#229607

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Ką suteikia kabalos mokslas?

Komentarų nėra

Praktika – mumyse

Dvasinis darbas, Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabala – tai praktinis mokslas? Kur konkrečiai realizuojama praktika?
Atsakymas. Praktika – mumyse pačiuose. Turime susivienyti tarpusavyje grupėje. Susivienijus mumyse kyla įvairiausi jausmai, savybės, reakcijos. Turime juos patirti, viduje taip prisitrindami tarpusavyje, kad imtume savo pojūčius keisti kitų pojūčiais.
Sujungiame savo jausmus į tokį bendravimo lauką, kur kiekvieno individualumas pradingsta, ir kiekvienas įgyja visų kitų individualumą. Taip kiekviename iš mūsų formuojasi bendrumas, kuris vadinamas Šchina.
Šchina – tai jėgų laukas, mūsų tarpusavio gerų santykių vienų su kitais jėgų laukas. Tik ten atsiskleidžia Kūrėjas. Tai ir yra kabalos mokslo realizacija.
#240413

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulis – tik pradinis atskaitos taškas

Ant aukštesniojo pasaulio prieangio

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Komentarų nėra

Kam mūsų pasaulio lygmenyje atlikti dvasinius veiksmus?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl tai, kas parašyta kabalistinėse knygose apie aukštesnįjį pasaulį, turime vykdyti ir šakų lygmenyje, šio pasaulio lygmenyje?
Atsakymas. Kabala dalijama į dvi dalis.
Knygoje „Zohar, Baal Sulamo „Mokyme apie dešimt sfirų“ ir „Įvade į kabalos mokslą“ praktiškai nėra nieko, kas kalbėtų apie mūsų pasaulį. Tik „Įvade į kabalos mokslą“ yra nedidelė įžanga, o paskui aprašomos penkios aukštesniojo pasaulio stadijos ir t. t. Kitaip tariant, šios knygos kalba tik apie aukštesnįjį pasaulį.
O apie mūsų pasaulį kabalistai rašo straipsnius, pavyzdžiui, „Šamati“ („Išgirsta“), Rabašo straipsniai ir kt., kur yra aiškinama ne aukštesniojo pasaulio struktūra, o žmogaus darbas materialiame pasaulyje suteikianti galimybę pamažu įeiti į dvasinį pasaulį.
Klausimas. Tačiau ryšys tarp draugų kabalistinėje grupėje taip pat aprašomas kaip dvasinių pasaulių šakos, ir mes turime išpildyti tai mūsų pasaulio lygmenyje.
Atsakymas. Remdamiesi savo šiandieninėmis savybėmis, mes pamažu įsivaizduojame mūsų ryšius vis dvasingesniais. Ir dėdami šias pastangas aukštesnįjį pasaulyje pajaučiame tarpusavyje.
#237864

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniai veiksmai kasdieniniame gyvenime

Materialusis ir dvasinis augimas

Draugo materialūs dalykai – mano dvasingumas

Komentarų nėra

Kabala – individualus mokslas?

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Viena vertus, kabala laikoma individualiu mokslu. Ir staiga ji ima kalbėti apie žmonijos integralumą, nors per daugybę metų žmonės gyveno nedidelėse gentyse. Tad žmogus nesuvokia frazių „integralus pasaulis“, „mylėti visą pasaulį“ ir t.t.
Atsakymas. Tiek, kiek mokome žmones, jie ima suprasti, kaip funkcionuoja žmonija bei visa pasaulių sistema. Juose susiformuoja negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmogaus modelis, bendras pasaulio modelis.
Klausimas. Savo pirmose knygose rašėte: „Kabala – individualus raidos kelias“. Ką turite omenyje sakydamas „individualus“?
Atsakymas. Asmeninis kreipimasis į kiekvieną žmogų. Jei jis nori suvokti tikrovę, tai aiškinu jam, kaip jis turi savyje sujungti absoliučiai viską – negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją, žmoniją, kad pasiektų savo tikslą: visiškai išsitaisytų ir susilietų su Kūrėju.
Klausimas. Kabala visiškai anuliuoja istoriją?
Atsakymas. Ne. Istorija vyko žemiškuose laiko rėmuose. Kabaloje šių rėmų nėra. Ten gali keliauti kur panorėjęs savo vidiniu „kosminiu laivu“.
#237809

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui reikia mūsų

Išėjimo iš krizės planas IV dalis

Išsitaisymas prasideda visuomenėje

Komentarų nėra

Už dirbtinį intelektą

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks kabalistų požiūris į mokslą ir technologijas?
Atsakymas. Kabalistai – už mokslą, technologijas, – už visa tai, kas stumia pasaulį pirmyn, kad žmonės kuo greičiau sužinotų, kad visa tai jiems nieko neduoda.
Klausimas. Kitaip tariant, jūs už robotus, už dirbtinį intelektą?
Atsakymas. Taip, tegul aplink mus būna viskas dirbtina: gydytojai, juristai ir t.t. Būtent tai padės žmonėms suprasti, kokia jų tikroji paskirtis, ką jie iš tikrųjų turi daryti mūsų pasaulyje.
#226159

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos technologijos

Mus pakeis robotai

Ar pakeis dirbtinis intelektas žmogų?

Komentarų nėra

Davimo koeficientas

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманBet kuris mokslas pasaulyje tyrinėja ryšį tarp tikrovės dalių – kiekvienas savo tikrovės lygyje: fiziologiniame, psichologiniame, biologiniame, fiziniame, ir taip atsirado psichologija, biologija, fizika ir t.t.
Tačiau kabalos mokslas tyrinėja ne šiuos lygius, o patį pagrindinį lygmenį, kitaip tariant, norą, kuris slypi kiekvienoje kūrinio dalyje, tik įvairiose formose, įvairiuose lygmenyse, skirtingo dydžio.
Todėl kabalos mokslas laikomas pagrindiniu mokslu. Jis atlieka tokius pačius mokslinius tyrimus, kaip ir bet kuris kitas mokslas, išveda formules, tyrinėja kūrinį ir Kūrėjo veiksmus, išsiaiškina mūsų vietą kūrinijoje, lygina kūrinį Kūrėjo atžvilgiu. Visa tai reikalauja rimtų mokslinių tyrinėjimų. Visi kiti mokslai nesuteikia tokių tikslių apibrėžimų.
Iš tikrųjų, kūrinys labai sudėtingai sudarytas. Nors, atrodytų, jo pagrindą sudaro labai paprasta formulė:
Kūrėjo noras duoti = kūrinio noras gauti.
Bet tai nėra paprasta lygybė, juk į ją įsijungia koeficientas, kuris turi sulyginti norą gauti ir duoti:
Kūrėjo noras duoti = C* kūrinio noras gauti.
Šis koeficientas apima susimažinimą, ekraną ir Atspindėtąją šviesą. Mums reikia visą laiką įgyvendinti šią lygybę, ir todėl aš turiu žinoti ir norą gauti, ir norą duoti, ir savo koeficientą.
Todėl aš visą laiką tyrinėju Kūrėjo norą duoti, siekiu ir lyginuosi su Juo. Pagal šiuos parametrus aš nustatau savo būseną ir vietą kūrinijoje. Taip ištirsiu visą kūrinį. Be to neįmanoma teisingai elgtis su Kūrėju, o man reikia pasiekti meilės Jam pakopą. Koeficientas – tai mano ketinimas duoti, be jo aš negalėsiu kontaktuoti su Kūrėju.
#222457

Iš 2018 m. kovo 1 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė ir davimas?

Pirmasis dvasinis noras jau yra!

Padėkite duoti prieš savo norą

Komentarų nėra

Kabala – eksperimentinis mokslas

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kurią Kūrėjo savybių dalį galime suvokti?
Atsakymas. Apie tą dalį, kurią galime pasiekti, rašo kabalistai.
Esmė ta, kad galime suvokti tik tai, kas liečia mus. O to, kas neliečia, nežinome ir net negalime įsivaizduoti.
Kabaloje kalbama apie tai, kas suvokiama Kūrėjo sukurtame nore gauti. O jeigu noras negali nieko nustatyti, tai to neįmanoma aprašyti. Kabala – grynai eksperimentinis mokslas.

Iš 2018 m. sausio 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Ar galima suvokti Kūrėją?

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai