Kilimas dvasinio pasaulio pakopomis itin ypatingas. Kiekvienoje pakopoje keičiasi absoliučiai viskas, tarsi žiūrėtum spektaklį teatre, kur nuolatos keičiamos dekoracijos. Kiekvienoje pakopoje keičiasi ne tik dekoracijos, bet ir veikiantys asmenys, aplinkybės, drapiruotė, apšvietimas – viskas keičiasi!
O mes turime susipažinti su kiekviena scena, pamatyti, kokie herojai pagrindiniai, kokie antriniai, kokia esmė, koks spektaklis priešais mus, „įsipaišyti“ į jį, susijungti su juo ir rasti toje vienybėje, kaip geriau suprasti esamos scenos sumanymą. Juk jis nevisai suprantamas, jaučiamas.
Vis dėlto sumanymas visuomet vienas – suvokti Kūrėją. Bet Kūrėjas taip save paslepia ir taip pristato save, kad Jį reikia vytis. Todėl sakoma „kėl mistatėr“ – „besislepiantis Kūrėjas“. Jis visąlaik tarsi išsprūsta, neaiškiai su mumis žaidžia, atitolsta kaip nubėganti tolyn ir atsisukanti atgal stirna, kad nuolatos Jį pavytume.
Kam visa tai? Turime atskleisti Jo paslėpties ypatumus kiekvienoje pakopoje, kiekvienoje iš šio spektaklio 125 scenų. O jos labai skirtingos, visiškai nepanašios. Bet kai jas įspėjame, tampame išsilavinę, viduje turtingi, suprantame Jo sumanymą: kam Jis sukūrė kiekvieną detalę, ir kodėl jos taip tarpusavyje sąveikauja, kokia to prasmė.
#259354

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Nenoriu būti lėle!

Klausimas: Paprastai žmoguje myliu tai, ką myliu savyje, ir nekenčiu to, ko nekenčiu savyje. Tačiau man nesinori konfliktuoti su kitais žmonėmis, juk dar neišsitaisiau.
Neseniai žiūrėjau spektaklį teatre ir man kilo klausimas: ar įsijautus į kokią nors dramą scenoje ar gyvenime ir taip mokantis išvengti konfliktų, galima imti labiau mylėti kitus žmones?
Atsakymas: Turi puikią galimybę – darbą grupėje. Vaidinkite ten įvairiausius teatrinius pastatymus apie meilę ir neapykantą. Mėginkite visąlaik siekti vienybės ir meilės. Tuomet pajausite, kiek jūsų prigimtis atskleidžia abipusę neapykantą, atstumia vienus nuo kitų.
Taip meilės ir neapykantos derinys visuomet bus tinkamas, ir viskas bus nuostabu.
Galėsite tai tiesiog atidirbti gyvenime. Tam mums ir duotas dešimtukas. Tad nėra ko vaikščioti į teatrą. Teatras tiesiai priešais jus.
#259491

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas visuose gamtos lygmenyse

Nesidrovėkite žaisti

Naujasis žaidimas

Kūrėjo teatras
Baal Sulamas, „Šamati“, „Nėra nieko, išskyrus Jį“: Tai yra ištaisymo metodas, vadinamas „kairė ranka atstumia, o dešinė priartina“.
„Kairė ranka atstumia“ reiškia atskyrimą – Kūrėjo paslėpimą, kai tampame ne visai apsisprendę Jo atžvilgiu: imame galvoti, kad yra dar kitos, Jam priešingos jėgos.
Mums atrodo, kad egzistuoja arba du dievai – geras ir blogas Kūrėjas (vienas prieš kitą, nes taip jaučiame pasaulį), arba daug dievų – daug jėgų pasaulyje, kurios yra tarpusavyje priešingos. Visa tai sumanyta ir atlikta tikslingai.
Pasaulyje tikslingai egzistuoja jėgos, reiškiniai, veiksmai, kurie nuo pat pradžių atsiranda su ketinimu išmušti žmogų iš teisingo kelio, atstumti jį nuo Kūrėjo siekimo, atmesti nuo minties, kad tik viena jėga, tik vienas Kūrėjas jį veikia.
Taip šie atstūmimai padeda žmogui, nes per juos jis gauna poreikį, užbaigtą norą, kad Kūrėjas padėtų jam atskleisti Jį Patį. Kitaip, žmogus niekaip negalėtų rasti savęs šiame pasaulyje.
Kitaip tariant, žmogus nori suprasti, kas jį valdo, kas lemia jo mintis, veiksmus, viską, kas vyko, vyksta ir vyks su juo. Viena vertus, aišku, kad tai nutinka veikiant vienai vienintelei gamtos jėgai.
Kita vertus, ši jėga valdo mus, įtraukia į įvairias aplinkybes, ir mes viską, kas vyksta, priskiriame daugybei žmonių, įvykių, daugybei valdžių, tarytum jos savarankiškai valdytų pasaulį ir mūsų gyvenimą.
Šitaip ir vėl suabejoju, kad tik vienas Kūrėjas valdo. Negaliu išlaikyti savęs ties tuo, kad tik viena vienintelė jėga taip valdo mane, ir visąlaik matau prieštaravimus šiame valdyme.
Kodėl Kūrėjas taip daro? Kad galėtume valios jėga visuose šiuose prieštaravimuose rasti būtent Jį, nepaisydami to, kad staiga patenkame į policijos, valstybės, giminių, šeimos, vaikų valdžią. Staiga draugai mane veikia ar dar kas nors.
Iš tikro turiu aiškiai apibrėžti, kad esu tik Kūrėjo lauke, ir nėra nieko kito, kas valdytų mane, įvestų ir išvestų iš visų šitų būsenų, ir vietoje Savęs pakištų įvairius kitus mane veikiančius šaltinius.
Per visus sakytum žemiškus šaltinius kas sekundę turiu būti nusitaikęs į Jį, ir tiksliai žinoti, kad tai Jis viską atlieka per savo marionetes – per mano šeimą, draugus, priešus, valstybės veikėjus. Praktiškai visas paveikslas, kurį matau priešais save ir vadinu „šiuo pasauliu“ – tai teatras, per kurį Kūrėjas veikia mane. O aš visą šį teatrą turiu prilipdyti prie Jo kiekviename Jo veiksme.
Bus tęsinys…
#256633

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Gerai suprantame neapykantos būseną. Su ja tarsi pabundi ir su ja užmiegi. Tai itin aiškiai atsiskleidžia dešimtuke.
Tačiau dešimtuke reikia nuolatos žaisti pakilimą, meilę. Kaip iš neapykantos rodyti kokius nors meilės ženklus: šypsotis, pasakyti gerą žodį? Juk tenka tai iš savęs traukti žnyplėmis. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Turite vaidinti. Tai, kad jaučiate atstūmimą, neapykantą, problemas, tai gerai viename lygmenyje. O jūs pakilkite į kitą lygmenį ir imkite elgtis taip, tarsi jus sietų meilė, geri tarpusavio ryšiai.
Įsivaizduokite, kad vaidinate teatre. Nepasiduokite savo egoizmui. Jis žaidžia su jumis, o jūs žaiskite su juo. Ir tuomet pamatysite, kaip viskas pasiseks.
#259434

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš egoizmo

Seminaras: savo reakcijų analizė

Kam galioja priesakas „pamilk artimą“?

Jeigu sujungsime visas keturias egoizmo formas (Sukkot šventės 4 simbolius) ir nukreipsime juos į vienybę – pašalinsime egoizmą, kuris mus skiria.
Vaikas žaidžia, kad vystytųsi, augtų. Dvasiškai vystantis šio žaidimo analogas – nuolatinis ėjimas į tiesą iš priešingybių.
Vienybė – Gamtos valdymo sistemos atskleidimas, tai būdas suprasti ir realizuoti bendrą norą, t. y. būdas valdyti gyvenimą.
Visas pasaulis – Kūrėjo „teatras“, kuriame „repetuoju“ tinkamą santykį su Kūrėju. Teisingas žaidimas virsta dvasinio pasaulio atskleidimu.
Krizė auga ir greitai pasireikš visur. Galima jos išvengti, visus išsiaiškinimus atlikus prote dar iki jiems realizuojantis materialiame pasaulyje.
Tora – ne knyga lentynoje, o ypatingas metodas, kaip naudoti Gamtos bendrąją jėgą. Tinkamas darbas su ja visą pasaulio blogį paverčia gėriu.