Pateikti įrašai su paslėptis žyme.


Pasaulis iš paslėpties ir atskleidimo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманEsame ypatingoje tikrovėje, kuri visa slepia Kūrėją. Bet jeigu į ją žiūrime teisingai, tai per visus jos lygmenis (negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją, žmonės) pamažu išsiaiškiname, kad Kūrėjas nori, kad Jį atskleistume.
Ši paslėptis moko mus, kaip išsitaisyti, kad atskleistume Kūrėją: nelikti aklai tinkintiems, o pasiekti aukštesniąją jėgą aiškiai, atvirai, nuo paslėpties pereinant prie atskleidimo.
Todėl reikia suvokti šį pasaulį kaip galimybę atskleisti Kūrėją. Už materialaus pasaulio imsime atskleisti dvasinį pasaulį, daugybę jo pakopų, kaskart pakildami nuo paslėpties prie atskleidimo.
Per tokius Kūrėjo mums parengtus pratimus nuo kūrinijos pradžios iki pabaigos, įgyjame protą, pojūčius ir sužinome, kaip Kūrėjas slepiasi, kaip reikia Jį atskleisti, ir per paslėptį ir atskleidimą suprantame, ką Jis nori mums pasakyti.
Žinoma, kad „šviesos pranašumas suvokiamas iš tamsos“, tačiau tamsa – tai pirmasis suvokimas. Tik joje imame atskleisti Šviesą ir Kūrėją, mokomės Jo kalbos, raidžių: tašką, liniją, apskritimą, trikampį, sankirtą, įvairias tamsos ir šviesos formas, atsiskleidžiančias viena kitos fone.
Taip pamažu pradedame suvokti, imame kalbėti su Kūrėju viena kalba, perprantame Jo programą, pagal kurią turime suformuoti save, kad Jį suprastume, pajaustume ir taptume Jo partneriais, sūnumis visoje pasaulių sistemoje, visose Jo paslėpties ir atskleidimo formose.
Galiausiai visos paslėptys tik palaiko atskleidimą. Paslėptis nedingsta, virsta fonu, kuriame atskleidžiame aukštesniąją jėgą ir patys apimame savyje tamsą ir šviesą, pasiekdami savo taisymosi pabaigą.
Paslėptis suvokiama atskleidimo fone, o atsleidimas – paslėpties. Svarbiausia būti abiejų būsenų ir mokėti savo jėgomis pereiti iš vienos į kitą ir atgal; ir taip suprasti Kūrėjo kreipimąsi, Jo kalbą, žinant, ką Jis nori mums pasakyti.
Visas kūrinys susideda iš dviejų jėgų: pliuso ir minuso, šviesos ir tamsos, kurie atsiskleidžia mūsų atžvilgiu kaip paslėptis ir atskleidimas. Todėl taip svarbu patiriant visas pereinamas būsenas kasdien ir kas akimirką nenusisukti nuo to, kas vyksta, kad matytume, kokia tame paslėpties dalis, o kokia atskleidimo.
Svarbu nepamiršti, kad stovime prieš Kūrėją, kuris visuomet piešia mums pasaulį, sudarytą iš paslėpties ir atskleidimo. Tarsi užrašydamas juodas raides ant balto popieriaus Kūrėjas atskleidžia mums savo santykį, savo prigimtį, kad Jį ištirtume, mokytumės suprasti, bendradarbiauti ir taip su Juo susilietume.
Per visą gyvenimą, bet kurioje situacijoje reikia prisiminti, kad esame su tam tikra Kūrėjo paslėptimi ir tam tikru atskleidimu; derindamas šias dvi formas Ji piešia mums pasaulį ir mūsų savęs pačių pojūtį. Tuomet žinosime, kaip tinkamai kreiptis giliau į vidų į Jį, kad jaustume ne save mūsų pasaulyje, o Kūrėją, kitaip tariant, kaip Jis kuria mus ir mūsų pasaulį.

#276148

Iš 2020 d. gruodžio  29 d. rytinės pamokos, tema „Paslėptis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Savo sielos lapus bevartant

Kad paslėptis neužgožtų Kūrėjo

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Komentarų nėra

Tarp tamsos ir šviesos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakykime, jaučiu, kad nei protu, nei širdimi negaliu pateisinti Kūrėjo. Bet vis dėlto tai juk sąmoninga būsena?
Atsakymas: Taip. Čia yra labai sklandi gradacija, kuri gali pereiti nuo dvigubos paslėpties prie viengubos ir atgal prie dvigubos, ir vėl prie viengubos. Mat, kai einame į priekį, nuolat taisydami savo pojūčius, ištaisome juos kildami ir krisdami, kildami ir krisdami.
Kilimai ir kritimai leidžia pajausti dvigubą ir viengubą Kūrėjo atskleidimą, paskui – paslėptį, po to – atskleidimą. Kitaip tariant, šios būsenos visą laiką kaitaliojasi.
Nepaisant to, kad paslėptis mane atstumia ir nematau Kūrėjo, nesuprantu Jo, nuolat abejoju ir jaučiu prieštaravimus, bet vis tik nepalieku šio darbo ir atkakliai siekiu Jį suvokti bei apibrėžti. Tada Kūrėjas pamažu atsiskleidžia man.
Pradedu jausti, kad viskas išeina iš Jo ir turi savo priežastis, kurios specialiai man taip pasireiškia, suteikdamos galimybę būti ir dviguboje / vienguboje paslėptyje, ir dvigubame / viengubame atskleidime, kad visuomet jausčiau kontrastą tarp šviesos ir tamsos. Juk būtent iš šių kontrastų imu suprasti, kaip Jis valdo mane ir kaip turiu reaguoti grįžtamuoju ryšiu.
Iš principo man reikia pasiekti būseną, kai nei dviguba, nei vienguba paslėptis neužstoja Jo nuo manęs. Kildamas aukščiau savęs bet kokioje tamsoje, jausiu, kaip turiu tinkamai elgtis ir tamsa niekaip neatskirs manęs nuo Kūrėjo. Priešingai, ji man padės, kad, kildamas virš jos, vis tiek būčiau susijęs su Juo.

#274951

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Slėpynės su Kūrėju

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Ir kas paslėpta taps akivaizdu

Komentarų nėra

Slėpynės su Kūrėju

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra dviguba ir vienguba paslėptis?
Atsakymas: Egzistuojame pasaulyje, kuriame veikia viena vienintelė aukštesnioji jėga, vadinama „Kūrėju“. Ji daro poveikį mums, valdo mus, mes esame visiškoje jos valdžioje. Bet iš pradžių jos nejaučiame.
Jei žmogus siekia ją atskleisti, tai pradeda mokytis kabalos mokslo, įsijungia į dvasinį darbą, kurio tikslas ir yra suvokti Kūrėją. Esame sukurti tam, kad būtent šiame pasaulyje, šiame gyvenime Kūrėjas būtų atskleistas kiekvienam ir visiems kartu.
Bandydamas suvokti Kūrėją, žmogus ima jausti, kad Jis iš tikrųjų paslėptas. O iki tol žmogus net nesusiduria su sąvoka „Kūrėjo paslėptis“. Pakalbėkite su kuo nors gatvėje, žmonės neturi poreikio rasti Kūrėją, ką nors apie Jį sužinoti, pajausti Jį. Taip Kūrėjas žaidžia su mumis slėpynių.
Suprasdamas, kad Kūrėjas nuo jo slepiasi, žmogus mėgina bent pajausti, kur ir kaip Jis slapstosi. Pamažu iš pilnos, dvigubos Kūrėjo paslėpties jis priartėja prie viengubos paslėpties, kai pajaučia, kad Kūrėjas slepiasi čia ir ten. Tai nustatoma žmogaus pojūčių atžvilgiu.
Pavyzdžiui, jei jaučiuosi blogai šiame pasaulyje ir, savaime suprantama, mano savijauta remiasi tuo, kaip Kūrėjas elgiasi su manimi, kaip Jis apibrėžia mano būseną, sakau, kad Jis slepiasi nuo manęs dvigubu ekranu.
O kai pasiekiu viengubą Kūrėjo paslėptį, matau, kad Kūrėjas paslėptas nuo manęs ir ši Jo paslėptis yra mano blogos būsenos priežastis.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad dviguba paslėptis yra ir prote, ir širdyje, o vienguba – tik širdyje?
Atsakymas: Taip. Dviguboje paslėptyje Jo apskritai nejaučiu: nei prote, nei širdyje. Tiksliau, jaučiu tik tam tikrus neigiamus poveikius.
O vienguboje paslėptyje protu suvokiu, kad Kūrėjas geras, Kuriantis gėrį, kad Jis egzistuoja, bet dėl egoistinės prigimties kol kas negaliu Jo pateisinti.

#274785

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paslėptis, esanti prieš atskleidimą

Kad paslėptis neužgožtų Kūrėjo

Valios laisvę suteikianti paslėptis

Komentarų nėra

Kad paslėptis neužgožtų Kūrėjo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas pasikeičia, kai Kūrėjas atskleidžiamas protu ir jausmais? Visiškai Jį pateisinu ar ne?
Atsakymas: Savaime suprantame, kad pateisini Kūrėją. Bet esmė ta, kad atskleidžiama virš paslėpties, kuri niekur nedingsta.
Tarkime, ką nors atskleidžiu Kūrėjo veiksmuose savo atžvilgiu. Jis man pasireiškia kaip „Geras ir Kuriantis gera“, vedantis mane į tikslą. Paskui tai nuo manęs paslepiama, ir aš turiu iš visų jėgų elgtis taip, tarsi būčiau atskleidimo būsenos.
Kitaip sakant, paslėptis neatriboja manęs nuo Kūrėjo, bet, priešingai, leidžia elgtis taip, lyg būčiau Jį atskleidęs.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad pats slepiu Kūrėją?
Atsakymas: Žinoma. Mano egoizmas uždengia Jį nuo manęs. Būdamas atskleidimo būsenos nesieju savęs su savo ego ir slepiu jį nuo Kūrėjo.
Klausimas: Taigi po dviguba ir vienguba paslėptimi Kūrėjas slepia Save nuo mano egoizmo?
Atsakymas: Yra daug įvairių niuansų: arba Kūrėjas slepia Save nuo manęs, arba slepia mane nuo manęs paties.
Esmė ta, kad bet kuri būsena susideda iš keturių lygmenų ir kiekviename turime pasijausti taip, lyg būtume maksimalaus atskleidimo būsenos. Kad ir kokias būsenas patirčiau, turiu mėginti į viską, kas su manimi vyksta, žiūrėti tarsi būčiau visiško atskleidimo būsenos, kad jokia tamsa, jokia paslėptis manęs nepažemintų.

#274997

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tarp siaurumų“ veda kelias į Šviesą

Nuo ko slepiasi Kūrėjas?

Kaip atskleisti paslaptį, slypinčią kabaloje?

Komentarų nėra

Vienintelė mus valdanti jėga II d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjo teatras
Baal Sulamas, „Šamati“, „Nėra nieko, išskyrus Jį“: Tai yra ištaisymo metodas, vadinamas „kairė ranka atstumia, o dešinė priartina“.
„Kairė ranka atstumia“ reiškia atskyrimą – Kūrėjo paslėpimą, kai tampame ne visai apsisprendę Jo atžvilgiu: imame galvoti, kad yra dar kitos, Jam priešingos jėgos.
Mums atrodo, kad egzistuoja arba du dievai – geras ir blogas Kūrėjas (vienas prieš kitą, nes taip jaučiame pasaulį), arba daug dievų – daug jėgų pasaulyje, kurios yra tarpusavyje priešingos. Visa tai sumanyta ir atlikta tikslingai.
Pasaulyje tikslingai egzistuoja jėgos, reiškiniai, veiksmai, kurie nuo pat pradžių atsiranda su ketinimu išmušti žmogų iš teisingo kelio, atstumti jį nuo Kūrėjo siekimo, atmesti nuo minties, kad tik viena jėga, tik vienas Kūrėjas jį veikia.
Taip šie atstūmimai padeda žmogui, nes per juos jis gauna poreikį, užbaigtą norą, kad Kūrėjas padėtų jam atskleisti Jį Patį. Kitaip, žmogus niekaip negalėtų rasti savęs šiame pasaulyje.
Kitaip tariant, žmogus nori suprasti, kas jį valdo, kas lemia jo mintis, veiksmus, viską, kas vyko, vyksta ir vyks su juo. Viena vertus, aišku, kad tai nutinka veikiant vienai vienintelei gamtos jėgai.
Kita vertus, ši jėga valdo mus, įtraukia į įvairias aplinkybes, ir mes viską, kas vyksta, priskiriame daugybei žmonių, įvykių, daugybei valdžių, tarytum jos savarankiškai valdytų pasaulį ir mūsų gyvenimą.
Šitaip ir vėl suabejoju, kad tik vienas Kūrėjas valdo. Negaliu išlaikyti savęs ties tuo, kad tik viena vienintelė jėga taip valdo mane, ir visąlaik matau prieštaravimus šiame valdyme.
Kodėl Kūrėjas taip daro? Kad galėtume valios jėga visuose šiuose prieštaravimuose rasti būtent Jį, nepaisydami to, kad staiga patenkame į policijos, valstybės, giminių, šeimos, vaikų valdžią. Staiga draugai mane veikia ar dar kas nors.
Iš tikro turiu aiškiai apibrėžti, kad esu tik Kūrėjo lauke, ir nėra nieko kito, kas valdytų mane, įvestų ir išvestų iš visų šitų būsenų, ir vietoje Savęs pakištų įvairius kitus mane veikiančius šaltinius.
Per visus sakytum žemiškus šaltinius kas sekundę turiu būti nusitaikęs į Jį, ir tiksliai žinoti, kad tai Jis viską atlieka per savo marionetes – per mano šeimą, draugus, priešus, valstybės veikėjus. Praktiškai visas paveikslas, kurį matau priešais save ir vadinu „šiuo pasauliu“ – tai teatras, per kurį Kūrėjas veikia mane. O aš visą šį teatrą turiu prilipdyti prie Jo kiekviename Jo veiksme.
Bus tęsinys…
#256633

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Nuo ko slepiasi Kūrėjas?

Kabala ir kiti mokslai, Kūrėjas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabaloje kalbama apie Kūrėjo atskleidimą. Nuo ko Kūrėjas slepiasi ir kodėl?
Atsakymas. Kalbėdami apie paslėptį, turime omenyje tai, kas paslėpta nuo žmogaus. Kažkada nuo žmogaus buvo paslėpti didžiuliai žinių apie mūsų pasaulį klodai, ir mes palaipsniui juos atskleidėme.
Tas pats ir kabaloje: vystydami įrankius, su kuriais dirbame, atskleidžiame tai, ko anksčiau nematėme, negalėjome pajausti, palyginti, sujungti.
Kūrėjas – tai bendras gamtos dėsnis. Ir mes jį studijuojame. Net mūsų pasaulio mokslai tiria Kūrėją, nes tiria gamtą.
Paslėptis egzistuoja tik žmogaus atžvilgiu ir pasireiškia tuo, kad iki tam tikro laiko jis kažko nesupranta, nežino, nejaučia. Kaip mažas vaikas – ką jis iš pradžių mato pasaulyje? Augdamas jis mato vis daugiau. Taip ir mes su metais išplečiame savo žinių rėmus.
Jei norime pažinti mūsų pasaulį, turime nuolatos vystyti savo natūralius jutimo organus, o kabalos suvokimui reikia naujų jutimo organų, kurių kol kas neturime. Todėl kabalos mokslas vadinamas slaptuoju. Tačiau tai, ko jis moko, egzistuoja. Kalbama apie atskleidimą žmogaus atžvilgiu.
#228808

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Valios laisvę suteikianti paslėptis

Komentarų nėra

Priimu Kūrėjo žaidimą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKol žmogus nėra pasiruošęs gauti Šviesą, kad ją atiduotų, o ne dėl savo malonumo, Aukštesnioji šviesa slepiasi. Kitaip žmogus išnaudotų Kūrėją egoistiškai ir savo savybių neatitikimą Kūrėjo savybėms dar labiau padidintų.
Todėl Kūrėjas slepiasi. Jei žmogus, nepaisydamas šios paslėpties, visomis priemonėmis stengiasi užmegzti ryšį su Kūrėju, tai paslėptis virsta juos siejančiais ekranais.
Kūrėjas slepiasi drauguose. Reikia tikėti, kad už kiekvieno draugo stovi Kūrėjas. Ir jei žmogus elgiasi su draugais taip, tarsi bendrautų su Kūrėju, priimdamas Jo žaidimą, tai labai greitai apdoroja šią paslėptį ir ją atskleidžia.
Jis palaipsniui išsiaiškina, kad nėra draugų, o yra tik Kūrėjo pasireiškimas įvairiausiomis formomis, įvairiuose vaidmenyse, tarsi teatre. Taip jis galiausiai nustoja matyti materialias formas: draugus, grupę, didžiulį pasaulį, ir viskas virsta Šchinos atskleidimu, ypatingais Šviesos įsikūnijimais.
O paskui jis atsiskiria ir nuo šių įsikūnijimų, jie palaipsniui praranda svarbą, ir jis skiria dėmesį ne jiems, o Tam, kuris juose slepiasi. Kada gi jis pasiekia ketinimą duoti Kūrėjui, visi įsikūnijimo apvalkalai nukrenta, ir lieka tik žmogus ir Kūrėjas vienybėje, susijungę vienas su kitu.

Iš 2018 m. sausio 11 d. pamokos pagal temą „Kuriame Kūrėją dešimtuke“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis aplinkui – tai aš per didinamąjį stiklą

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Grupė – tai mano šešėlis

Komentarų nėra

Kam mums šis išgalvotas pasaulis?

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманIš kabalos mokslo žinome, kad visa tikrovė yra žmoguje. Mes neturime kūno, kuriame save matome, nėra mūsų pasaulio.
Viskas, ką mes jaučiame savo penkiais jutimo organais, egzistuoja tik mūsų visaapimančio jutimo organo, vadinamo „noras mėgauti“, viduje, ir jame mums atrodo, kad egzistuojame šiame išgalvotame pasaulyje. Taip kabalos mokslas vadina šią įsivaizduojamą tikrovę.
Baal Sulamas rašo „Įvado į knygą „Zohar“ 34 punkte: „Pavyzdžiui, mūsų regėjimas, kai matome priešais save milžinišką pasaulį ir jo puikųjį turinį, – juk tai matome ne tikrovėje, o savyje. Tai yra savo smegenų pakaušinėje dalyje, kur yra kažkas panašaus į fotoaparatą, kuris piešia mums mūsų matomą vaizdą, o ne tą, kuris yra išorėje.
Be to, Kūrėjas sukūrė mūsų smegenyse tarsi objektyvą, kuris apverčia viską, ką mes matome, todėl atrodo, kad matome išorėje, o ne smegenyse.
Tai yra mano smegenyse ir širdyje vyksta įvairių reiškinių. Visi jie pakliūva į objektyvą, ir jis projektuoja vaizdą į išorę, nors tai vyksta manyje. Ir tada aš matau priešais save daugybę žmonių, negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą, ištisą pasaulį. Tačiau, ką aš matau iš tikrųjų? – Tai, kas vyksta manyje.
Ir taip kiekvienas iš mūsų. Jei kažkas kitas iš viso egzistuoja… Juk, jei aš į kažką kreipiuosi, – tai kreipiuosi į tą, kuris yra manyje, nors man atrodo, kad jis išorėje.
Tai reiškia, kad aš turiu ištaisyti save ir savo požiūrį į Kūrėją. Tačiau aš negaliu to padaryti tiesiogiai Kūrėjo atžvilgiu, o tik per iškylantį prieš mane paveikslą. Taip mes ir veikiame.
Tačiau žmogus – vientisas, ir viskas yra jame.
Straipsnyje „Kūrėjo paslėpimas ir atskleidimas“ Baal Sulamas aiškina, kaip priklausomai nuo žmogaus savybių keičiasi pasaulis, iškylantis mūsų akyse. Tai yra žmogus pakeičia savo vidines savybes, ir tada pasikeičia išorės projekcija. Pagal paveikslą, kurį jo savybės ja, projektuoja per objektyvą į išorę, žmogus gali suvokti, kiek jas taiso.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos pagal straipsnį „Kūrėjo paslėpimas ir atskleidimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iliuzinis pasaulis

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Visi pažinimo keliai veda į kabalą

Komentarų nėra

Valios laisvę suteikianti paslėptis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad jėgų galiu gauti iš grupės. Grupė – tai dvasinių jėgų perdavėjas iš Kūrėjo ar šaltinis?
Atsakymas. Viskas drauge. Esmė ta, kad grupė mano atžvilgiu – Kūrėjo pasireiškimas. Todėl, kiek stengiuosi susilieti su grupe, tiek stengiuosi susilieti su Kūrėju, duodamas grupei duodu Kūrėjui. Tačiau to nematau ir nežinau.
Jeigu grupės vietoje būtų Kūrėjas, privalėčiau kaip vergas visąlaik jam duoti, automatiškai atlikčiau angelo vaidmenį. O taip turiu valios laisvę – nematau Kūrėjo, Jis slepiasi už šio pasaulio.
Todėl „pasaulis“ (olam) kyla iš žodžio „paslėptis“ (alama). Išeitų, kad paslėptis – didis gėris, kuris suteikia mums valios laisvę. Ir tik tiek, kiek galiu būti laisvas siekdamas Kūrėjo, atsiskleidžia ta didžiulė jėga, kuri viską valdo: praeitį, dabartį ir ateitį.
Klausimas. Tarkim, pažįstu itin gerbiamą, turtingą, žinomą visame pasaulyje žmogų. Nenorėdamas jo išnaudoti dėl savęs, visąlaik nuo visų ir nuo savęs slepiu savo pažintį su juo. Ar galima taip įsivaizduoti santykius su Kūrėju?
Atsakymas. Neišnaudoju pažinties su Kūrėju dėl savęs, nors Jis visiškai man atsiskleidžia. Pasakyta: „Visame Jo name tu jo ištikimas draugas.“ Jis tavimi pasitiki, o tu turi sukurti savyje ekraną, kad galėtum apriboti (cimcum) savo norus, ir nieko nepriimti iš Kūrėjo, dirbti tik dėl davmo.
Klausimas. Kitaip tariant, jis nuolatos stengiasi man atsiskleisti, o aš nuolatos pats Jį slepiu?
Atsakymas. Jis atsiskleidžia tik po to, kai išmoksi Jį slėpti.

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Kūrėjo atskleidimas – mūsų pasaulyje

Komentarų nėra

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas paslėpta nuo kabalisto?
Atsakymas. Nuo kabalisto paslėptas Kūrėjo absoliutumas, kuris nors ir atsiskleidžia pamažu, tačiau kaskart, kai žmoguje atsiveria dar neištaisytos savybės, jų atžvilgiu atsiranda Kūrėjo paslėptis. Tai ir yra problema.
Klausimas. Vadinasi, paprastiems žmonėms pirmiausia reikia patikėti Kūrėju, o paskui Jį atskleisti. O kadangi kabalistas jau atskleidė Jį, tai jam nėra problemos tikėti ar netikėti?
Atsakymas. Ne. Problema yra, nes Kūrėjas atsiskleidžia tiek, kiek gali Jį paslėpti. Suvoki ne Jį patį, ne tai, kas „paslėpta“, o savo „paslėptį“, savo ekraną.
Tarkime, egzistuoja tam tikras bareljefas. Aš jo nematau, nes jis uždengtas drobe. Tačiau liečiu šią drobę ir taip tiriu bareljefą. Tai vadinama atskleidimu.
Kitaip tariant, atskleidžiu savybes, panašias į Kūrėją.
Klausimas. Išeitų, kad Kūrėjo apskritai niekada neatskleidžiame?
Atsakymas. Niekada. Tik savo savybes.
Klausimas. Vadinasi nuo manęs paslėpta, kad visiems duodu ir visus myliu?
Atsakymas. Taip. Absoliučiai visi žmonės pasaulyje daro tai, ką jiems nurodo Kūrėjas. Žvelgiant iš šio požiūrio taško juos galima vadinti Kūrėjo darbininkais.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Ekranas – tai tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Pasaulis, išaugantis iš paslėpties

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai