Klausimas: Ar su jumis nutinka stebuklų, kurių logiškai nepaaiškinsi?
Atsakymas: Ne, galiausiai visuomet juos suprasdavau ir paaiškindavau. Stebuklas – tai kas išeina už mūsų klasikinių, kasdienių įsivaizdavimų.
Tačiau pakyli į aukštesnį suvokimo lygmenį, supranti, kad tai įprastiniai gamtiniai, natūralūs reiškiniai. Tik mūsų lygmenyje jų nematyti, ir jeigu jie kur nors atsiskleidžia, juos vadiname stebuklais.
Klausimas: Bet kol nepakilote, laikėte tai stebuklu?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Ar vyko kas nors, kas prieštarautų gamtos dėsniams?
Atsakymas: Nieko panašaus nebuvo. Juk jeigu to nepaaiškinsi mano tirtais gamtos dėsniais, reiškia reikia juos pridėti prie tų dėsnių.
Klausimas: Tarkime, jei pamatytumėte skrendantį žmogų, tai jums būtų stebuklas?
Atsakymas: Jei įprastine levitacija to nepaaiškinti, tada, žinoma, tai stebuklas.

#290693

Iš 2021 m. lapkričio 30 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudie, stebuklų šalie

Tikras stebuklas

Stebuklų pasaulyje nebūna!

Klausimas: Stebuklu paprastai laikomas įvykis, kurį galima paaiškinti mistiniu aukštesniosios jėgos įsikišimu. O kaip jūs apibrėžtumėte stebuklą?
Atsakymas: Stebuklas – tai, ką galime stebėti, bet negalime paaiškinti. O jeigu nematome, tai jo ir nėra. Todėl stebėti – pirmoji sąlyga.
Antroji sąlyga – negebėjimas paaiškinti kokio nors reiškinio savo įprastiniais, žemiškais įsivaizdavimais, tuo, ką turite savo rankose, kas remiasi mokslu ar patirtimi.
Klausimas: Priimta laikyti, kad stebuklas – tai, kas gali nutikti tik tikintiems žmonėms, linkusiems visur matyti dievišką pasireiškimą. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad stebuklai dažniausiai nutinka su tais, kurie jaučia grėsmę savo egzistavimui.
Kaip manote, kam dažniausiai nutinka stebuklai?
Atsakymas: Pirmiausia reikia tiksliai išsiaiškinti, kas yra stebuklai. Jeigu paimsime mažą vaiką ar tiesiog suaugusį žmogų ir jiems ką nors rodysime, kas pranoksta jų gamtos suvokimą, tai, žinoma, jie suvoks tai kaip kažką neįprasto, stebuklingo, išeinančio už jų įprastinių suvokimo rėmų.
Aplink mus labai daug tokių įvykių, kurių negalime paaiškinti. Nejau tiksliai žinau, ko laukiu? Ne. Bet jeigu tai netikėtai nutinka už minutės, galiu sakyti, kad tai stebuklas.
Nėra tikslaus stebuklo apibrėžimo. Arba šis reiškinys man neaiškios kilmės, arba tai netikėtas įvykis, arba neįtikėtinas įvykis mano suvokimo požiūriu, arba neįtikėtas įvykis žvelgiant iš šiuolaikinio mokslo pozicijų, tačiau rytoj jis gali tapti įprastu reiškiniu.
Kitaip tariant, visa tai subjektyvu konkrečiu metu žmogaus atžvilgiu.

#290647

Iš 2021 m. lapkričio 30 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelaukite iš kabalisto stebuklų!

Tikras stebuklas

Tai buvo tikras stebuklas!

Mūsų pasaulyje žmonės yra gyvūnai ta prasme, kad kaip gyvūnai, neturi valios laisvės.
Aukštesnioji jėga (bendra gamta) valdo mus taip, kaip ir visą gyvūnų pasaulį, todėl praktiškai nieko nuo jų nesiskiriame. Dabar vis labiau tai atskleidžiami, tirdami genus, hormonus, psichologiją.
Pavyzdžiui, matome, kokie panašūs dvynių, augusių toli vienas nuo kito, likimai: jų gyvenama aplinka, vaikai, šeima, nors jie tarpusavyje nesusiję. Kitaip tariant, žmogus apibrėžiamas iš vidaus, ir netgi išorinės sąlygos ne itin jį pakeičia. Viskas sudėta mumyse. Gamta mus valdo ir veda mus per gyvenimą.
Mums, kaip mažiems vaikams atrodo, kad esame laisvi. Bet vaikai nuolatos globojami suaugusiųjų, visąlaik juos sekame, ir mums atrodo, kad jie laisvi. Tas pats ir su mumis – galvojame, esą laisvi, nes esame akli.
Klausimas: O kodėl tuomet žmogus veržiasi prie muzikos, poezijos prie dar ko nors pakylėto?
Atsakymas: Ir gyvūnai dainuoja, šoka, žaidžia vieni su kitais. Tiesiog žmoguje tai labiau išvystyta.
Nesakau, kad žmogus visiškai nesiskiria nuo gyvūnų. Skiriasi. Jis turi vaizduotę, daugybę papildomų savybių. Bet jis neatitinka „žmogaus“ sąvokos ta prasme, kaip taip apibrėžia kabala.

#290585

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Individas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas priklauso nuo žmogaus?

Ko iš mūsų nori gamta?

Kūrėjo valdomi

Klausimas: Kokios veiklos turi imtis žmogus, kad gamta nekoreguotų mūsų žiauriais metodais?
Atsakymas: Tegu žmogus koreguoja save. Koreguoti – reiškia judėti prie abipusės pagalbos, tarpusavio supratimo.
Žmogus žmogui – draugas, pagalbininkas, užjaučiantis asmuo. Svarbiausia – geras ryšys tarp žmonių! O savo neigiamais santykiais išaukiame gamtoje nuolatinius išsiveržimus.
Klausimas: Visuose šaltiniuose rašoma tik apie dvasines žmogaus būsenas. Ką reiškia „vulkano išsiveržimas“ dvasiniu požiūriu?
Atsakymas: Tai veržlus judėjimas į pusiausvyrą, kai kyla didžiulis spaudimas. Tai pasireiškia ir išorėje.
Tačiau galime visą gamtą paversti nuostabia, be jokių ekologinių ir kitokių problemų, su kuriomis susiduriame.
Viskas priklauso tik nuo mūsų tarpusavio santykių. Todėl tikiuosi, kad žmonija, vis dėlto dar pakentės šiek tiek, tačiau paskui ims klausyti, ką sako kabala.

#290603

Iš 2021 m. lapkričio 24 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Klausimas: Ar nuo žmogaus priklauso, su kuo jis gyvenime susitiks, su kuo susituoks ar išsiskirs, ar jį lydės sėkmė?
Atsakymas: Nuo žmogaus priklauso tik viena – greičiau įsisąmoninti savo būseną kaip blogį, išsirinkti kitą būseną kaip gerą ir greitai sukaupti įmanomų jėgų, ir eiti pirmyn.
Viską tinkamai suderinti, kad žengtų pirmą žingsnį pagal motinos gamtos norą ir eitų su ja įsistvėręs už rankos – tik čia mūsų valios laisvė.
Nieko kito žmogus negali pakeisti. O kuo remdamasis jis galėtų priimti sprendimą? Jis juk neturi jokių duomenų. Iš kur žinome, kokia kita mūsų būsena: kas geriau, kas blogiau tikslo atžvilgiu?
Iš ko renkuosi? Kur priešais mane dvi konkrečios aplinkybės ir valios laisvė tarp jų? Kur? To žmogus niekad neturi.
Informacijos nebuvimą, aplinkybių nesupratimą suvokiame kaip laisvę: „Aš laisvas!“ Po minutėlės kas nors nukris ant galvos, ko tu rėki?!
Žmogus visąlaik yra tokioje iliuzijoje. Tačiau dabar pamažu išeiname iš jos ir imame suprasti, kad gamta uždara, globali. Juk visi paskutiniai mokslo atradimai tik apie tai ir kalba.

#290559

Iš 2010 m. sausio 1 d. TV laidos „Iš arti. Ugnies sala“

Daugiau šia tema skaitykite:

Aplinka nulemia likimą

Viskas priklauso nuo žmogaus noro

Ar gali žmogus laisvai rinktis?

Klausimas: Kas pagal kabalą yra „gyvūnas žmoguje“ ir „žmogus žmoguje“? „Žmogus žmoguje“ – tai moralė, dorovė, galbūt meno, poezijos dar ko nors siekimas?
Atsakymas: Bijau, kad čia išsiskirs mūsų apibrėžimai, nes pagal kabalą žmogus šiame pasaulyje priklauso gyvūniniam lygmeniui. O „žmogaus“ lygmuo – tai tas žmogaus siekis, kur norima prilygti Kūrėjui.
Žmogus – hebrajiškai „adam“ iš žodžio „domė“, „panašus į Kūrėją“. Kitaip tariant, būtent noras atskleisti Kūrėją, tapti panašiu į Jį vadinamas žmogumi.
Ar įsivaizduojate, ką reiškia būti panašiam į Kūrėją? Nežinau, kas Jis, kur, kaip, kodėl, ar Jis apskritai yra. Todėl neturiu tokio noro. Noriu normaliai, teisingai, gerai gyventi šiame pasaulyje. Bet Kūrėjas!.. Prilygti Jam?..
Išties tik šitai vadinama „žmogumi“, kadangi visi kiti lygmenys kyla iš mūsų gyvūninio egzistavimo, iš mūsų gyvūninės dalies.

#290521

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Kentaurai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Kai žmogus tampa Žmogumi

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Šiuolaikinių mokslų problema ta, kad pasiekėme slenkstį, kai savo jutimo organuose galime jausti, papildyti, ko nors imtis. Todėl visi mokslininkai kalba, kad mokslas pasiekė savo galą.
Kabala sako, kad savo penkiomis juslėmis praktiškai pasiekėme maksimalias ribas, už jų jau negalime nieko matyti. Mums nereikia išrasti naujų prietaisų, kurie vos šiek tiek išplečia mūsų organų suvokimo ribas, o plėsti reikia pačius jutimo organus.
Mokslas negali to atlikti, nes užsiima tik tuo, ką mechaniškai gali pridėti žmogui. Mums reikia keisti patį žmogų, šiek tiek išvystyti jį iš vidaus. Tuo ir užsiima kabala.
Todėl prieiname prie išvados, kad kaip mokslų pakaitalas ir jų pratęsimas ateis kabala ir duos atsakymą, kaip išplėsti mūsų suvokimo ribas ir pasiekti būseną, kai galėsime vystyti žmogų, ir iš žmogaus suvokti vis didesnes gamtos gelmes.
Kabalos tyrimo objektas – pats žmogus. Jis gali išmanuoti savo pokyčius savo instrumentuose, kurie yra jame, o ne jo išorėje.

#289467

Iš pokalbio apie mokslą

Daugiau šia tema skaitykite:

Moksliniai tyrimai kabaloje

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Klausimas: Kabalistas geriau nei psichologas supranta žmones?
Atsakymas: Kabalistas geriau nei psichologas supranta žmonių esmę. Tačiau, iš kitos pusės, galbūt psichologas gali išspręsti nedideles konkrečias žmogaus problemas geriau nei kabalistas.
Klausimas: Kokiu atveju rekomenduotumėte kreiptis į psichologą?
Atsakymas: Rekomenduočiau kreiptis į psichologą bet kuriam žmogui, kuris nestudijuoja kabalos, jei jis jaučia kokius nors sunkumus bendraudamas su aplinkiniais ar suprasdamas save.
Tačiau žmonėms, jaučiantiems, jog jiems būtina sužinoti, dėl ko egzistuoja, į kokį tikslą turi ateiti, jau reikia mokytojo-kabalisto.
Klausimas: Ir vis dėlto, kaip išsiaiškinti, kur baigiasi psichologija ir prasideda kabala?
Atsakymas: Jei žmogus gyvena šio pasaulio ribose, gali su juo susitvarkyti ir jį tai tenkina, jam kabalos nereikia, pakanka psichologijos.
O jeigu žmogus supranta, kad neperpratęs, nesuvokęs (savo ir supančio pasaulio) vidinių jėgų jis negalės tinkamai vystytis ir jį tai traukia, jeigu jam trukdo, kai trūksta žinių apie vidinį žmonijos mechanizmą – tuomet jau reikia kabalos mokslo.

#289509

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kabalistui reikalinga psichologija?

Kabalos ir psichologijos sritys

Skirtumai tarp kabalos mokslo ir psichologijos

Klausimas: Kaip manote, kuo psichologija gali padėti žmogui ir kur ji bejėgė?
Atsakymas: Manau, kad psichologija reikalinga visiems žmonėms, kurie nori suprasti, kas juos išjudina, kur juos stumia prigimtis. Jei žmogus studijuoja psichologiją, tačiau tiek, kiek tai padeda suprasti save ir kitus, tai šitai yra pirmas būtinas etapas norint tinkamai priartėti prie kabalos mokslo.
Klausimas: Jeigu žmogus jau studijuoja kabalą, ar patartumėte jam užsiimti psichologija? Ar tai gali jam sutrukdyti?
Atsakymas: Jei žmogus tinkamai, rimtai užsiima kabala, jam niekas nesutrukdys. Dar daugiau, psichologija jam tiesiog nebus reikalinga, nes viskas, ko jis mokosi kabaloje, tiek pakelia jį virš mūsų pasaulio ribų, kad jis iš karto mato tarsi kiltų į orą, sklandytų virš savęs ir matytų viską iš skrydžio aukštumų.

#289377

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos ir psichologijos sritys

Skirtumas tarp kabalos ir psichologijos

Kabala ir psichologija

Pasistenkite kreiptis į Kūrėją su džiaugsmu, juk esame Jo sukurtame pasaulyje ir turime, į ką kreiptis. Tam mums reikia šiek tiek užlipti ant savo egoizmo, kuris visąlaik reikalauja ir reikalauja, dėl ko nuolatos liūdime, esame nepasitenkinę.
Liaukitės verkšlenę Kūrėjui, kad Jis neduoda užpildymo. Priešingai, jei galime kreiptis į Jį – tai jau džiaugsmas. Ir jeigu noriu džiaugtis galimybe susisieti su Kūrėju, tai šio džiaugsmo viduje imsiu gauti iš Kūrėjo, juk džiaugsmas taps tuo kli, kurį Kūrėjas galės pripildyti. Tai ne šiaip psichologija, tai dvasinis pratimas, ties kuriuo reikia visąlaik dirbti.
Kūrėjas duoda šį pratimą, kad užuot kreipę dėmesį į save, imtume kreipti dėmesį į Kūrėją. Užuot kapstęsis savyje ir liūdėjęs, kad mano egoizmas neužpildytas, kreipiuosi į Kūrėją su džiaugsmu ir tai tampa mano dvasiniu kli.
Žmogui reikia daug metų, kad jis suvoktų šį patentą. Bet jeigu jis išgirs ir atliks šį patarimą, tai tučtuojau eis pirmyn. Stenkitės kiaurą dieną kreiptis į Kūrėją su džiaugsmu.
Visi patiria liūdesio ir abejonių laikotarpius, kurie gali trukti keletą metų. Bet vos tik žmogus įsisąmonina, kad kreipiasi į Kūrėją ir todėl visąlaik turi būti džiaugsme, juk yra priešais aukštesniąją jėgą – nuo tos akimirkos prasideda naujas jo gyvenimo etapas. Jis jau užmezga ryšį su Kūrėju.
Žmogus dar gali nejausti šio kontakto, kaip embrionas motinos įsčiose neįsisąmonina savęs. Bet jis jau dvasinio embriono būsenos ir jeigu išliks džiaugsmingas, nepaisant nieko, kas su juo vyksta, vadinasi jis pakils virš savo egoizmo ir pereis „susitraukimo“ ribą.
Kreiptis į Kūrėją norint Jį pradžiuginti, galvojant apie išorėje esantį Kūrėją, o ne apie tai, kas vyksta mano viduje, – tai svarbiausias perversmas, kurį mums reikia atlikti. Tai reiškia atsistoti ant dvasinio pasaulio slenksčio.

#289617

Iš 2021 m. lapkričio 7 d. pokalbio vaišių metu

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo arčiau džiaugsmo, tuo arčiau Kūrėjo

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Džiuginti Kūrėją