Žmonijos atmintyje 2020-ieji bus įrašyti kaip itin keisti ir neįprasti. Jie užgriuvo mus kaip smūgis, sustabdęs visą mūsų įprastą gyvenimą. Gyvenome pagal nusistovėjusią rutiną: darbas, pramogos, kelionės, kitaip tariant, maksimaliai išnaudojome savo egoizmą.
Ir staiga ateina toks smūgis kaip koronavirusas, kuris neleidžia mums išeiti iš namų, keliauti po pasaulį, linksmintis. Uždaromi teatrai, kino teatrai, parkai, restoranai, barai. Koronavirusas nutraukė mūsų gyvenimo lenktynes, kuriose žiūrėjome vieni į kitus ir bandėme neatsilikti.
Tai nereiškia, kad turėjome natūralų norą eiti į barą, kiną, teatrą ar keliauti. Žmogus stebėjo, ką daro kiti, ir mėgdžiojo dėl paprasto siekio nebūti blogesniam už kitus, dėl bandos jausmo. Bet kas kontroliavo šią bandą? Žmonės, turintys pinigų, valdžią ir norintys mus išsiųsti į koncertus, barus, restoranus, keliauti į įvairias pasaulio šalis, kad užsidirbtų pinigų.
Bet viskas baigėsi, ir niekada nebebūsime, kokie buvę. Net tada, kai atrodys, kad bus galima grįžti į seną gyvenimą, nepavyks. Net vykdami į kelionę negalėsime ja mėgautis kaip anksčiau. Ateisime į restoraną ar barą ir pamatysime, kad viskas ne taip, tai atrodys vargana ir beprasmiška.
Taip bus visur. Gamta mus ugdo, moko kitokio požiūrio į gyvenimą, į gamtos išteklius, į žmonių visuomenę. Pamažu įsisąmoninsime, kad koronaviruso epidemija ir 2020 m. buvo unikalūs naujos žmonijos gimimo metai.
2020-ieji primena automobilio vairavimą be vairo ar stabdžių. Kaip vėl paimti vairą į savo rankas? Visų pirma, reikia suprasti, kad tai nebuvo žmogaus rankose, bet atėjo iš aukščiau. Štai kodėl viskas įvyko akimirksniu, mūsų neatsiklausus. Aukštesnė jėga, gamtos jėga, spaudė mus iš visų pusių ir iš naujo performatavo visą mūsų gyvenimą.
2020 m. – tai durys į naująjį pasaulį, kuriame gyvensime pagal naujas vertybes. Mums bus svarbu, kaip priartėti vieniems prie kitų, susidraugauti, sužinoti savo gyvenimo tikslą ir jo prasmę. Visa tai reikia pereiti ir įsisąmoninti. Kol kas dar nejaučiame ypatingo ryšio, kuris dabar atsirado tarp mūsų. Bet tai bus nauja žmonija, susieta naujais santykiais tarpusavyje ir su gamta.
Tai bus geras gyvenimas. Šį smūgį reikėtų vertinti kaip vaistą, juk sakoma, kad „Kūrėjo smūgiai gydo“. Gydymas jau vyksta ir yra labai sėkmingas.

#276202

Iš 2020 m. gruodžio 27 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepamirštami 2020 metai

2021 – žmonijos praregėjimo metai

Pasiekti pasaulinio teatro scenaristo lygmenį

Žengiame į 2021 metus, kurie atskleis mums, koks pasaulis uždaras, susijęs į vieną sistemą, kenčiantis kartu, todėl sprendimas irgi turi būti bendras.

Visa tai atsiskleis 2021 metais, kurie taps žmonijos praregėjimo metais. Kiekvienam taps aišku, kad neįmanoma pasiekti sėkmės išnaudojant savo egoizmą. Priešingai, visa sėkmė priklausys nuo to, ar sudaužysime mus skiriančias egoistines pertvaras.

Kiek mums tai pavyks atlikti dešimtukuose, tiek galėsime paveikti visą pasaulį. Ir visas pasaulis ims jausti, kad gana švaistyti pinigus ginklavimuisi. Verta investuoti tik į žmonių vienybę.

Nereikės jokių vakcinų ir vaistų prieš virusą. Juk tai ne koronos epidemija, o globalaus, pasaulyje atsiskleidžiančio egoizmo epidemija. Ir šiai ligai gydyti tik vienas vaistas – mūsų vienybė.

#276189

Iš 2020 m. gruodžio 30 d. rytinės pamokos tema „Susitaikymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Besitaisanti karta

Koks turėtų būti pasaulis po koronaviruso?

Virusas ir toliau dirbs su mumis

Naujųjų metų išvakarėse įprasta apibendrinti besibaigiančių metų rezultatus. 2020-ieji metai įeis į istoriją kaip koronaviruso epidemijos, apėmusios visą pasaulį, simbolis.
Be to, šie metai kupini ir kitų įvykių: karai, pilietiniai neramumai skirtingose pasaulio vietose, stichinės nelaimės, didžiuliai miškų gaisrai Kalifornijoje ir Australijoje, ekonominė krizė, baisus nedarbo augimas visame pasaulyje.
Ir nepaisant to, kaip kabalistas galiu įvertinti 2020 metus kaip progresyviausius metus per visą istoriją. Juk žmonija ėmė purtyti nuo savęs nereikalingus įpročius: nebesivaikoma pinigų, pramogų, restoranų, atsikratoma siekio prisipildyti malonumais ir negalvoti apie nieką kitą.
Ir štai gamta trenkė mums antausį, priversdama sustoti. Mums neliko nieko kito, kaip sustabdyti šias lenktynes ir išsiskirstyti po namus. Epidemija privertė mus atsiskirti ir apmąstyti savo gyvenimą arba bent jau atsikratyti ankstesnių įpročių. Ir tai yra gerai, juk žmonija buvo priversta pereiti nuo gyvenimo, kur siekiama pinigų ir valdžios, prie kitų laikų su naujomis vertybėmis.
Šiemet mums tai pavyko, nors ne savo pasirinkimu, bet paliepus iš aukščiau. Šia prasme koronavirusas mums tikrai padarė didžiulę paslaugą, ir šiandien esame visiškai kitos būsenos.
Uždarėme daugybę nereikalingų verslų. Nustojome nuodyti ir naikinti gamtą, kirsti medžius, naikinti gyvūnus, bent jau smarkiai sumažinome žalą. Žemės rutulys pradėjo po truputį atsigauti nuo niokojimo, kuriam pasmerkėme jį per pastaruosius dešimtmečius.
Labai tikiuosi, kad šie teigiami pokyčiai vyks ir toliau. Epidemija nesibaigs tiesiog taip, juk tai ne katastrofa, o didžiulė gamtos pagalba. Sakoma, kad „Kūrėjas mus gydo savo smūgiais“. Koronaviruso epidemija buvo vaistas nuo mūsų hipertrofuoto egoizmo. Tad labai tikiuosi, kad padarysime teisingas, reikiamas išvadas ir vystysimės toliau.

#276154

Iš 2020 m. gruodžio 27 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko koronavirusas?

Pradėkime pagaliau gyventi!

Koronavirusas: pokyčių laikas

Klausimas: Bendraudami socialiniuose tinkluose žmonės, viena vertus, meluoja vieni kitiems, kad atrodytų geresni nei yra iš tikrųjų. Kita vertus, yra nuoširdesni nei kontaktuodami tiesiogiai. Kitaip tariant, žiūrint į akis sunkiau pasakyti tiesą. O bendraujant per ekraną tai atlikti daug lengviau.
Ką praradome liovęsi bendravę fiziškai, žiūrėję į akis?
Atsakymas: Tiesioginiam bendravimui reikia pasiruošti, sakyčiau, pakilti aukščiau savęs ir įsijungti į kitą. O bendravimas per ekraną, ypač anoniminis, nėra bendravimas, tai vienpusiška ne tiek savo minčių ir pažiūrų, kiek tai, kuo nori užpildyti ekraną, išraiška.
Problema ta, kad bendravimas internete neribojamas nei kiekybiškai, nei kokybiškai. Todėl patenkame į sritį, kurioje visiškai degraduojame: mums nerūpi, ką mano kiti, kas vyksta, kai įtraukia interneto ryšys. Apskritai žmonija „atskiedžia“ save nešvarumais.
Klausimas: Kaip įsivaizduojate virtualias ateities bendruomenes?
Atsakymas: Virtualios ateities bendruomenės persirgs šia vaikiška liga ir priims aiškius griežtus įstatymus, grįstus teisingo žmonijos vystymosi poreikiu. Jie privers žmones mokytis, tam pakaks laiko, energijos ir išteklių.
Žmonės pradės mokytis, remdamiesi ne moraliniu, bet dvasiniu lygmeniu, kurį privalo pasiekti. Taip vystysis visas internetas.

#274388

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi vadovauti virtualiai bendruomenei?

Virtualaus ryšio pranašumas

Iš virtualios realybės – į dvasinę

Komentaras: XX amžiaus pradžioje kūrėsi gražūs miestai: Londonas, Paryžius, Niujorkas, Honkongas ir kt. Į juos plūdo verslūs žmonės, idėjos, pinigai. Buvo labai gražu ir nuostabu.
Ką virusas padarė dabar? Staiga iš šių miestų išbėga gyvenimas. Atrodė, jog tai neįmanoma, jog tai amžiams, visiems laikams. Tačiau dabar žmonės išvyksta, miestai pamažu virsta vaiduokliais. Iš esmės protas atsisako tikėti, kad tai įmanoma.
Atsakymas: Neįmanoma, bet taip yra!
Komentaras: Bet tam tikru momentu nutekėjimas sustos, žmonės vėl grįš.
Atsakymas: Ne, negrįš. Kam? Ką jie ras tame Niujorke? Galbūt kada vyks į Karnegio koncertų salę, restoraną ar kur nors kitur. Manau, ir tai baigsis. Apskritai viskas pasikeitė, apsivertė aukštyn kojomis!
Nemanau, kad virusas tai padarė. Vidinė jėga viską taip apverčia.
Klausimas: Kas, kabalos mokslo požiūriu, taip stulbinančiai pasikeitė žmoguje?
Atsakymas: Pasikeitė gyvenimo esmė. Esmė! Kalbame ne apie fizinį buvimą kartu vienoje vietoje, bet apie tai, kaip rasti sau tinkamą – ne fizinę, o virtualią – egzistencijos vietą.
Ir išvykimas už fizinio Manhatano, „Didžiojo obuolio“ ribų rodo, kad nereikia man visų tų žmonių, biurų, bankų. Galiu sėdėdamas ant sofos su pižama viskam vadovauti. Kam išlaikyti tokius brangius biurus ir juose sėdinčius žmones? Šito nereikia. Žiūrėdamas į vieną ar kelis ekranus priešais save, galiu valdyti bet kurią įmonę.
Klausimas: O kaip jūsų svajonė apie žmonių ryšį, vienybę?
Atsakymas: O jų, tiesą sakant, ir nebuvo! Žmonių ryšys buvo toks, kaip sakoma Toroje: „Piktadarių išsiskyrimas naudingas ir jiems, ir pasauliui“.
Klausimas: Kitaip tariant, tai buvo fizinio ryšio iliuzija?
Atsakymas: Nebuvo iliuzija. Fizinio ryšio visiškai nebuvo. Argi ėjau į darbą, nes mylėjau šiuos žmones, norėjau būti arčiau jų?
Klausimas: Žinoma, ne. Ar dabar kas nors pasikeis? Ir kaip tai vyks virtualiai, jei matysiu kitą tik ekrane?
Atsakymas: Būsiu su jais susijęs virtualiai, o kada nors vėliau galbūt ir fiziškai. Bet, svarbiausia, būsiu laisvas! Niekas manęs nespaus, neįpareigos šypsotis tam žmogui, būti susijusiam su juo ir pan. Su juo bendrausiu vien dalykiškai.
Klausimas: Įdomu, kaip žmonės jungsis širdimis? Kaip vienysis per ekranus?
Atsakymas: Kai talžys įvairiausios gyvenimo negandos, jie supras, kad problemas galės įveikti tik tada, kai iš vidaus, dvasiškai taps artimi vieni kitiems.
Klausimas: Vadinasi, žmogus nepasislėps nuo kančių, skausmo, jei išvyks iš Niujorko, Londono?
Atsakymas: Žinoma, ne. Bet sėdėdamas ant savo kelmo su žoliapjove ir šunimi jis susimąstys, kad tinkamam, normaliam gyvenimui vis tiek reikia palaikyti gerus ryšius su kitais. Apie tai galvos. Sulauks tokių smūgių, kad supras: visgi reikia palaikyti ryšį.
Klausimas: Ar supras, kur šie smūgiai jį kreipia? O gal kaip gyvūnas bėgs į juos?
Atsakymas: Supras. Įsisąmonins. Tai truks labai ilgai, bus skausminga, bet supras. Smūgiai įkrės žmogui aukštesniojo proto.
Komentaras: Nuolat grįžtame prie smūgių.
Atsakymas: Tačiau be jų neįmanoma. Gali būti labai lengva ir ramu, bet gali kilti ir per daug problemų, ir net karų.
Klausimas: Kaip jūs tai matote?
Atsakymas: Iš visų jėgų bandau paaiškinti, kad žmonija neturi pasirinkimo, ji yra tokios būsenos, kai tinkami santykiai tėra likimo šauksmas. Tačiau kol kas nematau, kad žmonės tai suprastų.
Tačiau bent jau būsena yra tokia, kad apie tai galima kalbėti ir tavęs neatstums, neslopins, neišjuoks. Nes visi yra tokios būsenos: nežino, ką daryti su savimi, vaikais, ateitimi.
Komentaras: Daugeliui šūkiai „vienykitės“, „geras žodis kitam“, „gera mintis apie kitą“ skamba šiek tiek vaikiškai. Todėl jie jūsų kol kas negirdi.
Atsakymas: Suprantu juos.
Klausimas: Kaip paleisti strėlę į širdį, kad jie pajustų, jog už šių paprastų žodžių slypi gili prasmė?
Atsakymas: Tai nutiks. Tuomet žmonės pradės suprasti, neturį kitos išeities. Tai ne šiaip žodžiai, taip gamta mus kreipia į tai.
Klausimas: Ar žmogus jaus esantis gamtos dėsnio viduje?
Atsakymas: Būtinai! Tai ateis, bus suvokta ir įgyvendinta.

#273520

Iš 2020 m. rugsėjo 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus ateities miestas

Nepavyks pralaukti ekologiniame bunkeryje, I dalis

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Klausimas: Žinau, kad kabala tyrinėja ketinimus, kurie, jos požiūriu, yra veiksmai. Kaip turėtų būti derinami ketinimas ir veiksmas, juk ne visada pagal veiksmą galima nustatyti, ar ketinimas yra geras?
Atsakymas: Privalome auklėti žmogų, kad jis elgtųsi pagal savo ketinimus. Ir tada per išorinius veiksmus suprasime vidinį jo sumanymą.
Klausimas: Ir vis dėlto turime vertinti žmogų pagal poelgius?
Atsakymas: Nepavyks. Iš tikrųjų nežinome, kokie jo ketinimai.
Rabašas pateikia labai gerą pavyzdį: vaikas verkia, isteriškai krenta ant grindų, o šalia stovintis tėvas nieko nedaro. Praeiviai klausia: „Kodėl taip elgiesi su vaiku?“ Tėvas atsako: „Mano mažasis sūnus prašo smeigtuko akiai pasikrapštyti. Aš pasiruošęs nuvesti jį pas gydytoją, bet jis nenori.“
Šis pavyzdys rodo, kad išorinis supratimas apie išorės veiksmus nieko nesako.
Klausimas: Vadinasi, ketinimas paslėptas nuo mūsų. Pagal išorinius poelgius negalime nustatyti žmogaus moralės. Kokia išeitis?
Atsakymas: Išeitis – pasiekti būseną, kai pajausime vidinius žmonių norus, ketinimus, poelgius; ne išoriškai, kaip matome šiame pasaulyje, o iš vidaus. Dėl to reikia pakilti į aukštesnį pasaulį ir pamatysime žmogaus ketinimus, o ne jo fizinius veiksmus.
Klausimas: Ar jūs niekada nežiūrite į išorinius žmogaus poelgius? Jums jie nesvarbūs?
Atsakymas: Man svarbūs išoriniai žmogaus poelgiai, juk gyvename tokiu taisymo laikotarpiu, kai šie poelgiai veikia kitus ir nukreipia juos tinkama kryptimi. Tad turime patikrinti, kiek jie kitiems rodo teisingą kelią.

#274614

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Ketinimas – aukščiau materijos

Veiksmas ir ketinimas

Gyvename naujoje eroje, sena niekada nebegrįš. Todėl nėra prasmės sėdėti ir liūdėti dėl praėjusio gyvenimo kaip seniui, su ašaromis prisimenančiam savo jaunystę. Šis laikas praėjo, baigėsi! Mus išmetė iš ankstesnės būsenos, durys už mūsų uždarytos ir kelio atgal nėra.
Nūnai pasaulyje nieko neįmanoma valdyti senomis sistemomis. Lieka tik įsitikinti, kad jos neveikia. Per ateinantį pusmetį ar metus pamatysime, kad žlugo daugelis mūsų kurtų sistemų: finansų, pramonės, švietimo. Jos subyrės mūsų akyse it kortų namelis.

O kaip tada egzistuoti? Turėsime atsisakyti visų per pastarąjį šimtmetį sukurtų sistemų (įmonių, bankų, pramonės, prekybos, sveikatos priežiūros, švietimo) ir pereiti prie naujos sistemos.
Nusiraminkite, draugai, nepanikuokite ir nesinervinkite! Užaugome, kad dabar sąmoningai pereitume į naują būseną ir išlaikytume valdymą savo rankose.
Viską valdė mūsų egoizmas pagal vieną programą (laimėti kuo daugiau reiškė sėkmę), dabar ji nebeveikia. Gamta atneša mums naują programą. Ir ankstesni brangūs dalykai nebeduoda pelno. Koronavirusas sąmoningai trukdo mums išlaikyti senas sistemas.
Jau esame naujojoje sistemoje, tik nemokame ja naudotis. Naujoji sistema yra dešimtukas, pasaulinė kabalistinė grupė. Joje reikia pradėti kurti naują žmoniją, naujus santykius iš širdies į širdį. Be šito, nieko kito nereikia. Pagal naujus vidinius neegoistinius santykius paaiškės, kaip kurti verslo santykius. Jie turės atitikti santykius iš širdies į širdį.
Naujas noras atneš naujus ryšius versle. Viskas pasikeis: sena žlugs, tačiau nauja gamyba augs dar labiau nei anksčiau, tačiau tik dėl davimo, abipusio dalyvavimo. Principas turi būti kitoks: visų labui ir niekam nekenkti! Niekas neturėtų laimėti daugiau už kitus svetima sąskaita, viskas tik geresniam ryšiui.
Ir tada verslas ims augti mūsų akyse, kaip sakoma: „Daigai pasirodė iš žemės“, ir vėl bus nauja sėja, naujas derlius. Tai vadinama „Kūrėjo palaimintu lauku“. Vienijimosi principus galima paimti tik iš dešimtuko, tarpusavio ryšio.

#268899

Iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. pamokos ruošiantis kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas laimingas per koronaviruso pandemiją?

Koronavirusas: pokyčių laikas

Vienoje valtyje

Klausimas: Egzistuoja vadinamasis Ringelmano efektas, kai augant grupės narių skaičiui vidutinis individualus indėlis mažėja.
Sakykime, aš ir jūs galime pakelti po 100 kilogramų. Dviese pakeliame daug mažiau. O aštuoniese pakelsime apie 50 proc. to, ką kiekvienas galime pakelti. Tai vadinama socialiniu tingumu.
Be to, kuo didesnė grupė, tuo labiau tai pasireiškia. Kaip panaudoti šiuos duomenis grupei sutelkti?
Atsakymas: Turime parodyti žmonėms, kokie esame egoistai ir kaip vis dėlto privalome atsiduoti visuotiniam bendram kilimui, kad galiausiai pakeltume tiek, kiek galime.
Komentaras: Visgi, kai mūsų yra dešimt, ir jūs pateikiate kokią nors užduotį, o aš asmeniškai nesu atsakingas už jos atlikimą, mano aktyvumas mažėja.
Atsakymas: Todėl, kad tikiesi iš kitų ir lauki, kol jie atliks. Tai – dėsnis.
Būtina dirbti aukščiau egoizmo, kad kiekvienas iš mūsų norėtų tai atlikti pats, nors užduotis skirta penkiems žmonėms. Tada gausi daug geresnį rezultatą nei anksčiau.

#274544

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Puikybė – egoizmo pasireiškimas

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Klausimas: Dabar gamta atskyrė mus koronavirusu, ir kompiuterių ekranais. Mes tarsi plėtojame tam tikrą virtualią tikrovę. Koks kitas mūsų tarpusavio ryšio lygmuo?
Atsakymas: Kai suprasime, kad užmezgę tinkamą (ne internetinį, o grįstą ištaisytais jausmais) tarpusavio ryšį, galėsime sukurti tokią vienybės formą, kuri leis pajausti paslėptą gamtos lygmenį, tuomet imsime atskleisti gamtą jos tikruoju pavidalu.
Klausimas: Aišku, kad fizinis žmonių tarpusavio ryšys kur kas sudėtingesnis nei virtualus, nes reikalauja eikvoti energiją ir dėmesį. Kontaktuoti per ekranus kur kas paprasčiau. Bet išmokus bendrauti per ekranus mums fiziniame lygmenyje bendrauti nebereiks?
Atsakymas: Galbūt. Tikiuosi taip ir bus. Sprendžiu pagal kabalos platinimą pasaulyje, ir kad būtent taip vystomės.

#274904

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar bendravimas internetu paskatins nutraukti socialinius ryšius?

Susitikimo vieta – internetas

Internetas – vystymosi greitintuvas

Klausimas: Formuojant moralės principus didelę įtaką turi religijos, dvasiniai mokymai, kultūra, auklėjimas, asmeniniai įsitikinimai. Laikydamasis moralės normų, žmogus neleidžia sau nusileisti iki žvėries lygmens, pažabodamas savo instinktus taip, kaip priimta konkrečioje visuomenėje. Ar sutinkate su tokiu teiginiu ar visgi esant ekstremalioms situacijoms visos tos moralės normos nesuveiks?
Atsakymas: Žiūrint kokios normos, kas jų laikosi ir iš ko reikalaujama. Tačiau, iš principo, žmogus visuomet elgiasi pagal tas normas, kurias „įėmė“ ir kuriomis vadovaujasi.
Komentaras: Bet jei bus kokia nors ekstremali situacija, pavyzdžiui, ištiks krizė, tai, žinoma, žmogus elgsis visai kitaip.
Atsakymas: Ne. Tos normos vis tiek jam vadovaus. Jame niekas nepasikeis.
Jeigu ką nors iš tikrųjų myliu, vadinasi, mano meilė to žmogaus gyvenimą vertina labiau nei savo. Ir todėl kito žmogaus gyvenimas man brangesnis už manąjį. Visa tai tikslus išskaičiavimas, čia nėra jokios lyrikos.

#274898

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Kas apibrėžia moralę?

Kabala, moralė ir etika