Klausimas: Ar galima sakyti, kad šviesa veikia mane, kai sąmoningai siekiu ją pažinti? Ar jis gali veikti ir be mano žinios kaip kad veikia vaiką šiame pasaulyje?
Atsakymas: Šviesa nuolatos supa mus ir veikia mus. Mes egzistuojame joje. Bet esmė ta, kad kabaloje kalbama apie šviesos poveikio nukreipimą nuo Kūrėjo mums ir kaip galime pritraukti jo poveikį sau.
Žmogus pasiekęs dvasinį pasaulį, sąmoningai pritraukia sau šviesos poveikį. Tai vienas poveikis. Yra kitas poveikis, kai šviesa veikią jį be jo noro tam.

#300966

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvejybos tinklas Šviesos vandenyne

Šviesa – gyvenimo pagrindas

Supančiosios Šviesos jėga

Klausimas: Kaip šviesa mus veikia: nuolatos ar tik tada, kai ją pritraukiame sau?
Atsakymas: Esmė ta, kad nuolatos esame šviesos okeane. Tačiau kaip ją jausime ir kaip būsime pasiruošę vienam ar kitam Kūrėjo poveikiui, priklauso nuo mūsų.
Tad nieko konkretaus negalime pasakyti. Viskas, kas išeina iš Kūrėjo, vadinama šviesa, o žmogus, priklausomai nuo to, kaip atitinka Kūrėją, jaučia tą poveikį kaip stipresnį ir pilnesnį.

#300931

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pritraukti Šviesą?

Šviesa užpildytas klausimas

Šviesa – gyvenimo pagrindas

Klausimas: Kas vyksta su žmogumi, jo siela, kai jis miršta?
Atsakymas: Kai ištinka mirtis, miršta žmogaus kūnas, ir jis jau nesuvokia savęs per kūną. Štai ir viskas.
Bet lieka rešimo. Rešimo – tai įrašas, informacinė grandinė apie tolimesnes jo būsenas. Ji parašyta nuo kūrimo pradžios iki pabaigos. Ir nuo tos akimirkos, kai kūnas miršta jis toliau realizuoja tą rešimo grandinę kitais pavidalais, nebūdamas įsivilkęs į materialų kūną, nesuvokdamas savo egzistavimo per jį.
Klausimas: Bet ar yra koks įsisąmoninimas, kad tai mano rešimo?
Atsakymas: Yra. Bet ne toks, kaip dabar.
Klausimas: Geresnis ar blogesnis?
Atsakymas: Tai priklauso nuo jo gyvenimo.
Klausimas: Vadinasi, lieka koks nors įsisąmoninimas, kad egzistuoju?
Atsakymas: Žinoma. Niekas nedingsta.
Klausimas: O kas tuomet vyksta su siela?
Atsakymas: Siela – tai ta noro dalis, kuri išsitaisė ir susijungė su žmonija, kad veiktų ją gėriu. Taip siela tęsia savo egzistavimą visame bendrame nore. Tai jau kitas įsisąmoninimas – aukštesnis.

#300928

Iš 2022 m. liepos 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta su siela po mirties?

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Kas yra mirtis kabalos mokslo požiūriu?

Klausimas: Kokios būna Šviesos?
Atsakymas: Yra daugybė būdų, kaip Kūrėjas veikia kūrinį. Yra tiesioginė šviesa, atspindėta šviesa, supanti šviesa, einanti iš viršaus žemyn ir iš apačios į viršų, skylanti į daugybę įvairiausių šviesų.
Klausimas: Kuo skiriasi tiesioginė ir supanti šviesa?
Atsakymas: Tiesioginę šviesą kūrinys jaučia kaip einančią tiesiai iš Kūrėjo, o supančią – kaip Kūrėjo poveikį jam išoriniais veiksmais, per kokius nors reiškinius ar kokius nors žmones.

#300884

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas ir laimės pojūtis

Apdovanojimas – tai atspindėta Šviesa

Nėra noro − nėra Šviesos

Jaučiame, kaip toli vieni nuo kitų esame, ir niekas netraukia mūsų susijungti, juk šioje vienybėje jaučiame dulkių skonį. Bet jei pasistengtume į šią būseną atnešti naują skonį, tai šitai mus labai suartintų tarpusavyje.
Kaip suteikti gyvastį tai vienybei, kad vietoj dulkių skonio jaustume gyvastį? Reikia jam pridėti vandens, chasadim, ir dulkės virs žeme. Iš kur imti tą vandenį? Kad ir iš ašarų! Verkite, kad jaučiate dulkių skonį tarpusavio ryšyje. Tuos ryšius reikia atgaivinti, ir tuomet juose atsiskleis Kūrėjas.
Verkiame iš apgailestavimo, kad negalime suartėti vieni su kitais. Egoistiniai norai neleidžia mums susijungti į vieną širdį ir atskleisti aukštesnįjį pasaulį, amžiną gyvenimą ir Kūrėją. Žinoma, nesugebame patys to atlikti, bet reikia prašyti! Ir tuomet Šviesa veiks mus, sujungs.
Būtina pajausti dulkių skonį, juk tai tiesa – ir drauge dirbti, kad šias dulkes, šią dykumą, paverstume Rojaus sodu.

#300849

Iš 2022 m. liepos 26 d. rytinės pamokos „Sudužimas kaip galimybė taisytis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš visų skirtumų

Pakilti virš visuotinio egoizmo

Atskleisti rojų šiame gyvenime, šiame pasaulyje

Laisvė – tai būsena, kai žmogus pakyla virš visų ribojančių rėmų ir vidinės laisvės atžvilgiu viską duoda visuomenei. Būtent tai leidžia jam jaustis visiškai laisvam ir niekuo neapribotam.
Jei žmogus viską, kas tik galima, duoda visuomenės labui, jis tik tuo ir gyvena, tai jį užpildo.
Tuomet iš egoizmo pusės nejaučia jokių apribojimų, nes išnaudoja jį tam, kad duotų.
Klausimas: Išeitų, kad žmogus ateities visuomenėje nejaus jokių apribojimų?
Atsakymas: Ne, jis gyvena kitame matavime – kai duodama, o ne gaunama. Jis tarsi keičia savo prigimtį.

#299986

Iš 2022 m. birželio 24 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Būti integralia visuomenės dalimi

Integralaus pasaulio link

Integralios atsakomybės link

Tarpusavio laidavimas reiškia, kad visiškai priklausome vieni nuo kitų, tarsi sėdėtume valtyje jūros viduryje, rizikuodami paskęsti savo egoizme ir taip baigti savo gyvenimą. Ir jeigu norime pasiekti krantą, privalome laikytis drauge, kad visi visiems padėtų.
Niekas iš išorės mums nepadės, kol patys nepadėsime sau. Tad turime jaustis esą vienoje valtyje neva mums gresia žūtis. Ir tik jeigu padėsime vieni kitiems išsikapstyti iš bendro egoizmo okeano, supančio mus iš visų pusių, tuomet įstengsime išsigelbėti.
Įsivaizduokite save audringoje egoistinėje jūroje. Jeigu palaikome kitas kitą, tai jūra savo vidine jėga (Kūrėjo jėga), išmes mūsų valtį į krantą.
Izraelio tauta buvo surinkta iš 70 pasaulio tautų atstovų, kad būtų laidavimo pavyzdys visiems kitiems. Ši grupė – tai mažas vienybės grūdas visoje didžiulėje žmonijoje. Ir per visą žmonijos raidą Izraelio tauta buvo verčiama išsisklaidyti po visą pasaulį, kad perduotų žmonijai šią žinią per filosofiją, mokslą, ir, svarbiausia, per religiją.
Mums dar teks atskleisti, kad tik ši jėga veikia pasaulyje, valdo jį iš visos tikrovės centro. O nūnai prieiname galutinį raidos tašką ir tik nuo mūsų priklauso, pasieksime jį lengvu keliu ar per dideles kančias, problemas ir karus.
Visa žmonija jau pasirengusi išgirsti apie tarpusavio laidavimą. Kasdien vis labiau jaučiame, kad esame tarpusavyje susiję taip, kad neįmanoma atsiskirti. Visos tautos, valstybės, valdžios mėgina kaip nors išsiskirti, pasirodyti ypatingomis, bet niekas nepadės. Mes tik pasmerkiame save kančioms, kurios padeda mums geriau įsisąmoninti, kaip stipriai esame susiję, o sėkmę galime pasiekti tik per tarpusavio laidavimą.
Kitaip pasaulis nenurims. Jam teks išgyventi karus ir pereiti sunkius aiškinimusis. Bet kada nors, po ilgų kančių ir bėdų, suprasime, kad viskas priklauso nuo visų, ir nėra kitos jėgos, galinčios mus valdyti – tik tarpusavio laidavimo jėga.
Visa žmonija yra vienoje nedidelėje valtyje didžiulėje audringoje jūroje. Ir neįsisąmoninę abipusės atsakomybės, sulauksime didžiulių bėdų. Galiausiai nuspręsime, kad privalome laikytis laidavimo dėsnio.
Šiandien nė viena šalis pasaulyje negalės egzistuoti neturėdama ryšio su kitomis šalimis. Ir verčiau, kad šie ryšiai būtų geri. Juk negeras ryšys atneša kančią kitiems ir bumerangu sugrįžta tau pačiam. Tik per žmoniškus, normalius susitarimus galima pasiekti taikos.
Taip mokomės, kad tik abipusis rūpestis ir laidavimas gali atvesti į gerą gyvenimą. O paskui atskleisime, kad yra dar vienas tikslas – pažinti globalią jėgą, veikiančią pasaulyje. Neįmanoma valdyti pasaulio nežinant šio pagrindinio dėsnio – meilės artimui kaip sau.
Tai jau ne šiaip dėmesys kitas kitam, o visiškas egoistinio požiūrio atsisakymas. Vietoj užsienio reikalų ministrų, padedančių kiekvienai šaliai rūpintis savimi, bus kiti ministrai besirūpinantys visuotiniu ryšiu ir jo bendrumu. Juk, antraip, nepajėgsime egzistuoti.
Tai atves mus prie būtinybės studijuoti laidavimo dėsnius, kitaip tariant, tikrojo pasaulio dėsnius. Gyvename tokiu laiku, kai pasaulis pirmąsyk jaučia savo integralią priklausomybę, tarpusavio ryšį, ir todėl abipusę atsakomybę. Niekas neturi teisės daryti to, ko norisi, nepaisydamas kitų. Juk matome, prie ko tai atveda. Kiekvienas turi skaitytis su visu pasauliu.
Taip artėjama prie tiesos, kurios nėra nė vienoje valstybėje, nė vienoje vyriausybėje, nė viename žmoguje. Tiesa aukščiau mūsų, ji glūdi gerame kiekvieno žmogaus santykyje su kitais žmonėmis.

#298214

Iš 2022 m. gegužės 26 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Tarpusavio laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarpusavio laidavimas – gamtos dėsnis

Laidavimo jėga

Abipusis laidavimas – abipusio rūpesčio savybė

Kiekvienam tai atsiskleidžia savais keliais ir skirtinga forma, bet galiausiai visi ima įsisąmoninti, kad visa pasaulių sistema – tai viena tobula sistema, kur viskas tarpusavyje susiję. O mes esame pasaulio centre ir vienydamiesi nusprendžiame, kaip greitai visas pasaulis ims siekti bendros vienybės.
Vienybė mūsų kabalistinėje grupėje atsiskleis kaip centrinis, lemtingas ir viską apibrėžiantis veiksnys visam pasauliui. Ir tuomet pajausime nukreiptą į mus meilę ir neapykantą, rūpestį, kitaip tariant, visus tuos jausmus, kuriuos žmonija patiria mūsų atžvilgiu.
Iš šie jausmai turi teisę būti, juk būtent mes atsakingi už visuotinį išsitaisymą. Netrukus tai ims atsiskleisti, kaip iš pasėto dirvoje grūdo pamažu išdygsta daigelis.

#299969

Iš 2022 m. birželio 22 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Meilė Kūrėjui ir meilė kūriniams“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės raktas

Ateitis priklauso nuo vienybės

Vienybė ir pasaulis

Žmogus turi padaryti viską, kas tik įmanoma, kad tik nepraleistų pamokos. Juk ateini ne šiaip į pamoką, o į pasimatymą su Kūrėju, kai susijungi su draugais. Ir net jeigu nejauti tos vienybės, tačiau Kūrėjas žino apie ją ir supranta, matydamas jus vieningus ir rūpindamasis jumis.
O jeigu neatėjai į pamoką ir nepaisai galimybės susijungti su grupe, tai reiškia, kad vengi susijungti su Kūrėju. Todėl ir rezultatas bus atitinkamas… Pasistenk padirbėti taip, kad kiekvienas žadintų draugus!

#299966

Iš 2022 m. liepos 4 d. rytinės pamokoks „Tarpusavio įsijungimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamoka – pasimatymas su Kūrėju

Pasiruošimas prasideda nuo ryto

Svarbiausias pamokos tikslas

Klausimas: Kodėl žmogus nelygybę visuomet jautė kaip blogį?
Atsakymas: Nes santykiai tarp žmonių yra egoistiniai. O kai jie tampa altruistiniai, tai nelygybė tarp mūsų suteikia mums galimybę tarpusavyje gauti ar duoti neproporcingai.
Tai leidžia kiekvienam pajausti davimą ir gavimą, kas iš principo neturi reikšmės, ir tik išreiškia mūsų vidinis polinkius.
Kitaip tariant, ateities visuomenėje žmogus taps visiškai kitokiu, jo amžinų vertybių suvokimas iš esmės pasikeis. Jis džiaugsis, kad Kūrėjas sukūrė mus nelygiais.

#299946

Iš 2022 m. birželio 24 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelygybė – visų problemų šaltinis

Nelygybės veiksnys

Mūsų mokykla − nelygybės mokykla