Klausimas: Kabaloje yra sąvoka „chasadim savybė“, „chėsėd“. Kas tai?
Atsakymas: Chėsėd – tai davimo savybė. Jei kūrinyje kyla ši savybė, ar žmogus jos siekia, tuomet vartojame terminą „chasadim“.
Klausimas: Išeitų, kad visa kabala – tai davimas ir gavimas. Daugiau nieko?
Atsakymas: Nieko daugiau ir nėra. Mūsų pasaulyje visi susidedame iš pliusio ir minuso. Visos mūsų mintys ir veiksmai susideda iš gavimo ir davimo.
Klausimas: Kitaip tariant, visuomenėje yra tik du veiksmai: arba gaunu iš visuomenės arba duodu?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
Komentaras: Atrodytų, kad yra kur kas daugiau…
Atsakymas: Ne. Vis dėlto viskas susideda tik iš šių dviejų krypčių.
#265148

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Jaučiame, kaip toli vieni nuo kitų esame, ir niekas netraukia mūsų susijungti, juk šioje vienybėje jaučiame dulkių skonį. Bet jei pasistengtume į šią būseną atnešti naują skonį, tai šitai mus labai suartintų tarpusavyje.
Kaip suteikti gyvastį tai vienybei, kad vietoj dulkių skonio jaustume gyvastį? Reikia jam pridėti vandens, chasadim, ir dulkės virs žeme. Iš kur imti tą vandenį? Kad ir iš ašarų! Verkite, kad jaučiate dulkių skonį tarpusavio ryšyje. Tuos ryšius reikia atgaivinti, ir tuomet juose atsiskleis Kūrėjas.
Verkiame iš apgailestavimo, kad negalime suartėti vieni su kitais. Egoistiniai norai neleidžia mums susijungti į vieną širdį ir atskleisti aukštesnįjį pasaulį, amžiną gyvenimą ir Kūrėją. Žinoma, nesugebame patys to atlikti, bet reikia prašyti! Ir tuomet Šviesa veiks mus, sujungs.
Būtina pajausti dulkių skonį, juk tai tiesa – ir drauge dirbti, kad šias dulkes, šią dykumą, paverstume Rojaus sodu.

#300849

Iš 2022 m. liepos 26 d. rytinės pamokos „Sudužimas kaip galimybė taisytis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš visų skirtumų

Pakilti virš visuotinio egoizmo

Atskleisti rojų šiame gyvenime, šiame pasaulyje

Klausimas: Penktasis įstatymas: „Gerbk savo tėvą ir motiną“. Kas turima omenyje? Kas yra tėvas ir motina?
Atsakymas: Tėvas ir motina – tai Chasadim ir Chochma jėgos.
Kūrėjas – tai aukštesnioji jėga. Už Jo eina dvi žemesnės: Chochma ir Bina. Chochma – tai tėvo jėga, Bina – motinos jėga. O toliau už jų yra šešios išvestinės, sudarančios Zeir Anpin: Chėsėd, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Hod, Jėsod.
Paskutinioji sfira Malchut – tai užbaigtas kūrinys.
Frazė „gerbk savot tėvą ir motiną“ reiškia, kad reikia suteikti galimybę Chochmai ir Binai kurti, kad visa, kas juose yra, atsiskleistų šešiose Zeir Anpino sfirose, šešiose jėgose.
Klausimas: O ką reiškia „gerbti“?
Atsakymas: „Gerbti“ – laukti, kol jie atsikleis kūrinyje, nes Chochma ir Bina (tėvas ir motina) yra aukščiau kūrinio, aukščiau sukūrimo. Per juo Dievas kuria. Nes tėvas ir motina sukuria šešias Zeir Anpino sfiras, kurios praktiškai formuoja kūrinį.
„Gerbk tėvą ir motiną“ – reiškia suteikti šioms jėgoms galimybę veikti tavyje. Kaip mūsų pasaulyje: nejau embrionas gali ką nors daryti? Netgi mažas vaikas? Už jį viską atlieka tėvai. Ir čia kalbame apie tinkamą žemesniojo santykį su aukštesniuoju. Žmogus mūsų pasaulyje turi leisti aukštesniosioms jėgos veikti, formuoti jį.

#278436

Iš 2019 m. gruodžio 26 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Netark Dievo vardo be reikalo“

Kas yra Chochma Šviesa?

Kabalistiniai terminai: „chasadim savybė“

Įsivaizduokite, kad tapote bedarbiu, o kai nėra darbo – nėra ką valgyti. Ir staiga kas nors pasiūlo jums darbą, kitaip tariant, duoda maisto, drabužių, visko, ko reikia. Panašiai turime būti dėkingi Kūrėjui už suteiktą galimybę dirbti. Yra tokių, kuriems Jis nesuteikė tokios galimybės – likusieji milijardai negavo kvietimo dirbti Kūrėjui ir gauti atlyginimą, t. y. Chasadim šviesą, gebėjimą tapti tokiu duodančiu kaip Kūrėjas ir įžvelgti davimo jėgoje gaunamą milžinišką dovaną.
Todėl žmogus turi džiaugtis, kad gavo širdies apsunkimą – vietą darbui. Tai vieta, kurioje Kūrėjas jį traukia, kviečia pas save. Jeigu Kūrėjas pripildo žmogų toje vietoje, kurioje jis yra, tuo Jis žmogų atstumia nuo Savęs. Reikia suprasti šį santykį ir į kritimą žiūrėti kryptingai.
Todėl, kai man atrodo, kad šviesa nešviečia, turiu tai priimti kaip kvietimą ieškoti būdų pačiam skleisti šviesą tamsoje. Atskleisdamas man tamsą, Kūrėjas parodo sudužusį norą. O aš turiu ten nukreipti Chasadim šviesą, kad Ji norą apšviestų.
Jei teisingai žiūrėsime į būsenas, tai pamatysime, kad kiekvienoje jų, neva šviesioje ar tamsioje širdyje ir prote, visuomet yra ką papildyti, kad susilietume su Kūrėju, taptume bendro darbo partneriais. Kūrėjas žengia žingsnį, aš žengiu antrą ir papildau Jį. Ir taip visą laiką: Jis ką nors daro, aš taip pat. Dėl to imu vis geriau suprasti Kūrėjo veiksmus, galiu juos padalinti į etapus, žingsnius, atsekti priežastis ir pasekmes. Taip randu priežastinį ryšį ir pagerinu savo veiksmų kokybę.
Vadinasi, aš jau priimu tai ne kaip širdies apsunkimą, o kaip Kūrėjo kalbą, kuria jis kreipiasi į mane. Visuose pakilimuose ir kritimuose imu jausti kėlim sandarą ir jų pripildymą, pokalbį su Kūrėju, save ir Jį.
Pradedu jausti dešimtuką tarsi muzikos instrumentą, leidžiantį išreikšti save ir išgirsti, pajausti Kūrėją dešimtuko viduje kaip melodijoje, sugrotoje dešimčia klavišų.
Bendras mano ir Kūrėjo darbas susideda iš to, kad kiekvieną akimirką stengiuosi papildyti būseną, kurioje atsidūriau. Suvokiu, kad šią akimirką gavau iš Kūrėjo: visi pojūčiai ir supratimas atėjo iš Jo, o aš turiu tai papildyti iki „nėra nieko kito tik Jis, geras ir kuriantis gėrį“.
Ir aš tai darau ne primityviai vienas prieš vieną, nuo savęs Kūrėjui, o per dešimtuką. Imu jausti, kaip mes su draugais turime susivienyti, kad garantuotume teisingą atsaką Kūrėjui.
Visas dešimtukas susivienija taip tarpusavyje laiduodamas, kad sudarytų mūsų bendrą atsakymą Kūrėjui. Kūrėjas keičia mūsų būsenas, o kiekvienas mūsų turi pakreipti save taip, kad subalansuotų dešimtuką, atvestų visus į vieną mintį, vieną ketinimą kartu suteikti Kūrėjui malonumą.
Todėl kiekvienas nori jausti kitą ir visus kartu, kad mes pajaustume, jog Kūrėjas patenkintas. Taip vis labiau imsime artėti prie Kūrėjo, kalbėti su Juo. Tai bendravimo su Juo kalba: visuose dešimtyje kėlim pajausime ryšį, mechanizmą, leidžiantį mums vieniems su kitais kalbėtis. Jei mes kartu su draugais, tai girdime Kūrėją ir kalbamės su Juo.
„Tegul žmogus padeda artimui“ – per ryšį su draugais galime perduoti Kūrėjui savo mintį, norą ir išgirsti Jo balsą bendrame mūsų kli.
Tai ypatingas pojūtis, kai jaučiamės ne šiaip kartu, o kaip vienas. Taip susivienijus kyla rezonanso efektas: visos atskiros harmonikos susijungia draugėn ir ne šiaip duoda galią, bet dėl mūsų vienybės pereina į naują kokybę.
#255631

Iš 2019 m. lapkričio 12 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rasti Šviesą?

Kaip pritraukti Šviesą?

Kaip sugauti taisančią Šviesą?

Klausimas. Kas yra žinojimas ir tikėjimas?
Atsakymas. Tikėjimas – tai davimo savybė, kuri atsiskleidžia žmoguje dėl jo pastangų bei priklausomai nuo jų veikiančios Šviesos. Tai ne mūsų materiali savybė, kai duodu, nes ketinu ką nors iš to išlošti, kitaip negalėčiau duoti.
Bet kai mane pakelia virš egoizmo, tai tiek, kiek pakilau, išties imu gauti davimo savybę duoti neatlyginamai ir nesavanaudiškai. Tai vadinama Binos savybe, tikėjimo savybe.
Žinojimas – kai duodame, ir dėl to, kad duodame, imame suprasti, jausti, kuo esame panašūs į Kūrėją, imame Jį suvokti. Tai ir yra žinojimas – Chochma Šviesa. Taip imame suvokti abi Šviesas: Šviesą Chasadim ir Šviesą Chochma.
#259065

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žinojimas. Įgūdis ar įpareigojimas

Pažinti daiktų esmę per raides

Davimo mokslas

Klausimas. Palyginime apie karalių ir jo sūnų karalius padovanojo sūnui skydą ir kardą. Tačiau sūnus dovanas ne itin brangino, ir kažkas jas pavogė. Tuomet jis nusprendė pats pasigaminti skydą ir kardą, bet su jais nepavyko įveikti priešų.
Kas kabalos požiūriu yra kardas ir skydas?
Atsakymas. Esame valdomi egoistinio noro gauti, mėgautis, prisipildyti. Tai nėra nei gerai, nei blogai, juk tokia mūsų esmė, prigimtis. Bet kyla klausimas: kaipgi turime elgtis?
Būdami apriboti tokios prigimties, visą laiką jaučiame nepasitenkinimą savimi, savo gyvenimu – tokiu trumpu ir kupinu pralaimėjimų. Mes nuolat keliame aukštus reikalavimus, bet jie lieka neįgyvendinti.
Ką gi daryti? Gal sumažinti poreikius iki gyvūnų, kurie tenkinasi tuo, ką turi, būsenos? Jie net namų nestato, nebent išsirausia kokį urvą. Jiems nereikia drabužių, nebent pasikeisti odą ar kailį.
Jei jie ir sukuria šeimas, tai tik poravimosi ar jauniklių auginimo laikotarpiu, o vėliau išsiskiria. Taigi gyvūnai jaučiasi kur kas patogiau. Jų reikalavimai gamtai, sau, gyvenamajai aplinkai daug mažesni nei mūsų.
O žmogus, deja arba laimei, turi tokį egoizmą, tokius didelius reikalavimus aplinkai ir sau, kad jam nuolat kyla problemos. Jo asmeniniai ir socialiniai poreikiai labai dideli. Viena vertus, tai pakelia jį virš gyvūnijos, o kita vertus – nubloškia žemiau jos.
Kaip mums pasiekti tokią būseną, kad skirtingai nei gyvūnai galėtume visiškai realizuoti savo savybes? Turiu norų ir protą, t. y. širdį ir mintis. Taip pat turiu įgimtų įgūdžių, savybių, polinkių. Kaip galėčiau optimaliai realizuoti visus prigimtinius gabumus? Tai didelė problema. Be to, juk nežinau, ką reiškia optimaliai.
Štai čia mums ir siūlomas „skydas“ bei „kardas“. Jei noriu pasiekti aukščiausią savo vystymosi lygį, koks jis turėtų būti? Jis jokiu būdu negali būti apribotas mano gyvūninės prigimties. Turiu pasiekti tokią būseną, kad kūnas nebūtų kliūtis – tai pirmoji sąlyga.
Antroji sąlyga – pakilti virš savo kūno ir būti aukščiau jo, aukščiau jo poreikių. Kitaip sakant, man neturi trukdyti maisto, sekso, šeimos, šlovės, žinių, įvairių aukštų, bet egoistinių malonumų poreikiai.
Dėl to man reikia skydo ir kardo. Skydas – gintis nuo visko, kas man trukdo veržtis pirmyn. O kardas – tam, kad įveiktų kliūtis, kaip džiunglėse praskintų kelią į siekiamą tikslą.
O jei gaunu skydą su kardu ir jais naudojuosi taip, kaip prisakė mano tėvas (aukštesnioji dvasinė pakopa), tada galiu teisingai dirbti, priklausomai nuo mano pagarbos skydui ir kardui bei Kūrėjui, iš Kurio juos gavau.
Skydas ir kardas – tai dvi linijos, dešinioji ir kairioji, davimo ir gavimo savybės, su kuriomis skinuosi kelią ir einu pirmyn. Jei mano požiūris į juos nepagarbus, jie dingsta: tarsi kažkas iš manęs juos būtų pavogęs. Iš tiesų tai mano egoizmas juos pasiima ir su jais ima veikti prieš mane.
Iš esmės mūsų darbas toks ir yra. Su skydu – davimo savybe (Chasadim šviesa) ginuosi. O su kardu (Chochma šviesa) einu pirmyn ir nugaliu savo priešus. Tai dešinioji ir kairioji linijos, kurioms padedant ir teisingai sąveikaujant, einu viduriniąja linija ir pasiekiu tikslą.
Klausimas. Ką reiškia: skydas ir kardas sujungti?
Atsakymas. Būtina teisingai sujungti skydą ir kardą, davimo ir gavimo savybes. Davimo savybės manyje nėra, tai Kūrėjo savybė. Bet jei su gavimo savybe elgiuosi teisingai, ją perkeičiu, tai paverčiu ją davimo savybe. Todėl skydas ir kardas susieti tarpusavyje, neįmanoma dirbti tik su vienu iš jų.
#247472

Iš 2019 m. balandžio 14 d. pamokos

Komentaras. Susidaro įspūdis, kad gamtos pamokos žiaurios.
Atsakymas. Aš taip nesakyčiau. Gamta labai gerai ginasi ir bando viską sušvelninti. Ji turi labai dideles atsparumo atsargas. Tačiau mes jau peržengėme visas įsivaizduojamas ribas.
Klausimas. Žinome, kad vanduo labai svarbus kiekvieno organizmo, taip pat ir žmogaus, gyvybei. 90 procentų cheminių elementų tirpsta vandenyje, žmogaus organizme visa tai drėkinama, prisotinama vandens.
Ką žmogaus gyvenime reiškia vanduo?
Atsakymas. Vanduo – visko pagrindas. Kabalos mokslo požiūriu – tai Chasadim šviesa, be kurios neįmanoma egzistuoti. Ji viską palaiko. Ne šiaip sau vanduo, o pati savybė, kuri sujungia, ištirpina, leidžia pereiti iš vienos būsenos į kitą. Ypatingos, labai svarbios vandens savybės – užšalimo ir rasos taškai.
Vanduo – tai, kas mūsų planetoje suteikia gyvybę. Be jo, aišku, nieko nebūtų.
Mes jau esame tokioje būklėje, kurią galima pavadinti negrįžtama. Reikia laukti, kol šis „ligonis“ baigs savo kančias ir viskas.
Vis tiek nieko nebegalime padaryti. Negalime pažaboti savo egoizmo, savo apetito. Norisi prigriebti dar ir dar! Kam? Nesvarbu kam. Negalime kitaip! Egoizmas tiesiog verčia taip elgtis, ir baigta. Jis verčia mus daryti absoliučiai neracionalius dalykus. Ir galiausiai gauname…
Klausimas. Grįžkime prie vandens, jo fizinių ir dvasinių savybių. Sakėte, kad jis padeda pereiti iš vienos būsenos į kitą, skaidyti, tirpinti. Kaip žmogus galėtų išmokti šios tekančios vandens savybės?
Atsakymas. Galėtų, tik jei pakiltų virš savęs, nesinaudotų egoistiniu noru, o ugdytų savyje vandens savybę. Tai altruistinis noras.
Davimo, meilės, ryšio su kitais savybė – tai vandens savybė. Todėl jis toks svarbus ir yra viso ko pagrindas. Negyvoji gamta, augmenija ir gyvūnija egzistuoja tik dėl jo. O žmogus turi su savimi ką nors padaryti, kad atitiktų supantį pasaulį, kuriam yra priešingas.
Klausimas. Žinome, kad senovėje žmonės kviesdavo lietų, melsdavosi lietaus dievui. O ką dabar jie turėtų daryti, kad gamta būtų maloninga ir duotų vandens?
Atsakymas. Nemanau, kad malda galima iššaukti lietų. Tegul bando.
Tiesiog gamta turi normaliai sureaguoti. Žmogaus poelgis ir gamtos poelgis. Kitaip tariant, jei žmogus savo poelgiais naikina gamtą, tai gamta savo poelgiais sunaikins žmogų. Štai ir viskas, kas įvyks.
Komentaras. Matome, kad tokie anomalūs reiškiniai vyksta pietų kraštuose. Bet šiais laikais Europa taip pat kenčia nuo karščio, kai temperatūra pakyla virš 40 laipsnių.
Atsakymas. Ir Europa, ir Rusija, ir Sibiras – visi kentės nuo karščio. Ir netgi dar labiau nei pietų šalys.
Klausimas. O kas vyksta dvasiniame pasaulyje? Ar ten būna Chasadim šviesos, davimo, meilės savybės trūkumas?
Atsakymas. Žmonės, pasiekę dvasinį pasaulį, patys turi sukurti Chasadim šviesą savo altruistiniais poelgiais, darbu su savo egoizmu. Kitaip nieko neišeis.
Klausimas. Kai jie taip organizuojasi, ką šis vandens ekvivalentas gali sukurti dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas. Jeigu jie suorganizuos Chasadim šviesą, jos pagrindu galės turėti bet kokias gėrybes. Jos pagrindu vystosi gyvenimas.
Klausimas. Kaip tai vyksta? Iš kur ta gausa?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje visko yra apsčiai. Tik nuo žmogaus priklauso, kaip atskleisti Chasadim šviesą, o po to pritraukti ir Chochma šviesą.
Tai priklauso tik nuo žmogaus, nuo jo gerų santykių su kitais ir su gamta.
Klausimas. Kaip sujungti šias dvi esmes: dvasinį pasaulį, kuriame daug vandens, visi pasisotina bei pasimaitina, ir sunykusius santykius, išsekintą žemę be vandens, be Chasadim šviesos šiame pasaulyje?
Atsakymas. Su mūsų pasauliu nieko nebepadarysi. Jis yra pasekmė to, ką mes veikiame dvasiniame pasaulyje. Todėl, jei negalime būti geri, atitikti Aukštesniojo pasaulio, taip pat bus ir mūsų pasaulyje. Nematau jokių perspektyvų. Jokių.
Bet jei žmonės vis dėlto nesupras, kad reikia klausyti kabalistų raginimų ir iš tikrųjų gerinti tarpusavio santykius, kad taptų viena geranoriška šeima, tai mūsų žemės rutuliukas mūsų tiesiog neišlaikys ir nušluos nuo savo paviršiaus.
Klausimas. Ar yra būdas išsigelbėti?
Atsakymas. Yra. Papasakokite visiems žmonėms, kad viskas priklauso tik nuo jų gerų tarpusavio santykių. Kitaip žūsime.
Klausimas. Jei dabar visi atsigręš vienas į kitą, ar pradės lyti ir baigsis sausra?
Atsakymas. Taip. Prasidės tikras gyvenimas.
Kitu atveju į laimę būsime varomi lazda, nes kitaip mūsų niekur nenuvesi. Suteikiamas tam tikras laikas, atmosfera, žmonių elgesys, kai galima visa tai atlikti. Bet jei negalime tuo pasinaudoti, prasideda kitokios problemos, ateina blogi laikai.
Klausimas. Ką palinkėtumėte žmonėms, kenčiantiems nuo karščio?
Atsakymas. Susiprotėti. Turi suprasti, kad nereikia melsti lietaus. Mums nieko nereikia daryti nei su gamta, nei su kitkuo. Reikia prašyti Kūrėjo, kad Jis padėtų mums tapti išmintingesniems ir puoselėti altruistinius tarpusavio santykius. Tik tiek.
Nuo to priklausys viskas. Nes lietaus, Chasadim šviesos savybė – tai ir yra geroji žmonių priklausomybė vienas nuo kito.
#250211

Iš 2019 m. birželio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Ką reiškia pažinti daiktų esmę per raides?
Atsakymas. Pirma, tam reikia analizuoti kiekvieną raidę, iš kokių elementų ji sudaryta.
Jeigu nesigilinant į detales, tai kiekviena raidė atstovauja tam tikram deriniui šviesos Chohma ir šviesos Chasadim, gavimo ir davimo, jų varijavimo ir abipusio sutapimo tarpusavyje.
Kitaip sakant, kiek aš galiu atiduoti dėl to, kad kažką gaučiau? Arba atvirkščiai, kaip aš galiu gauti, ir kiek man už tai reikia atiduoti? Tai skirtingi dalykai, nors atrodo vienodi. Priklauso nuo to, kas yra priekyje.
Antra, raidės negali bet kaip stovėti šalia viena kitos. Yra raidžių, kurios negali būti šalia, jos išsidėsto pagal tam tikrą seką.
Raidės vaizduoja šviesą. Pagal dvasinės sistemos sandarą yra penkios sfiros: keter, chochma, bina, zeir anpin ir malchut. Iki binos vidurio nėra raidžių, yra tiktai abstrakti aukštesnioji šviesa.
O pradedant nuo binos vidurio ir toliau aukštesnioji šviesa jau įeina į kelim (indus), į norus. Todėl binos apatinėje dalyje yra devynios raidės, zeir anpine – devynios, keturios – malchute. Iš viso 22 raidės.
Jų negali būti daugiau ar mažiau, nes toks kiekis sfirų nuo binos iki malchut, t. y. kiekviena sfira atitinka tam tikrą raidę. Be to, skirtinguose lygiuose sfiros gali būti žymimos skirtingomis raidėmis.
Dar yra penkios papildomos raidės (manzepah), kurios dedamos žodžio gale ir iki galo užbaigia visą vystymąsi iš viršaus į apačią.
Pagal gematriją (skaitinę raidės reikšmę) pirmos devynios raidės nuo alef iki tet – tai vienetai, nuo jud iki cadik – dešimtys, o paskutinės keturios raidės kuf, reiš, šin, tav – šimtai.
#244839

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ivritas – raktas į suvokimą

Ivritas – Aukštesniųjų pasaulių melodija

Raidės – dvasinio indo atspindys

Klausimas. Kodėl dvasiniai jutimo organai vadinami taip kaip ir mūsų pasaulyje: rega, klausa, uoslė ir t. t.?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje penkias jusles vadiname rega, klausa, uosle, skoniu ir lytėjimu. Dvasiniame pasaulyje, savaime suprantama, nėra nei akių, nei burnos, nei nosies, nei liežuvio, nei rankų. Yra tik norai.
Tačiau kiekvienas noras nustatytas į tam tikrą gavimą, į tam tikrą kokios nors Kūrėjo savybės jautimą. Ir todėl vadiname juos pagal žmogaus šiame pasaulyje pavidalą. Juk žmogus tarsi žemesnis sielos etapas.
Kitaip tariant, visa siela yra dvasiniame pasaulyje, joje nėra jokių kūniškų organų, yra tik norai. Tačiau norai, kurie nukreipti į Šviesą Chochma, į Šviesą Chasadim, į skirtingus panašius suvokimus, irgi vadinasi „akys“, „nosis“, „burna“ ir t. t. O mūsų fiziniai kūnai sukurti panašūs į tai.
Studijuodamas kabalą, pamatysite, kaip dvasinės savybės pamažu nusileidžia iki mūsų pasaulio ir mūsų materijoje palieka atspaudą. Mes esame jų pasekmė šiame pasaulyje.
#248868

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas gyvenimas – tarp dviejų Šviesų

Dvasiniai jutimo organai

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis

Klausimas. Kokiomis pakopomis įgyjama išmintis ir meilė kabaloje?
Atsakymas. Kur yra išmintis, ten yra meilė. Ir kur yra meilė, ten, žinoma, yra išmintis.
Išmintimi vadiname Šviesą Chochma, kuri plinta Chasadim Šviesoje.
Chasadim – tai atsidavimo, besąlygiško, absoliutaus davimo Šviesa, kuri aukščiau visų problemų ir bet kokio proto.
Aukščiau nereiškia, kad neturi proto. Priešingai, turi didžiulį protą, ir vis tiek esi pasirengęs viską atiduoti. Būtent tame atsidavime pajauti Kūrėją ir ten jaučiama meilė.
#248688

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės trikampis

Visas gyvenimas – tarp dviejų Šviesų

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų