Egzistuojame, kad teisingai realizuotume ryšius tarp mūsų, ištaisytume sielą ir joje atskleistume Kūrėją.
Norint pamilti artimą ir dešimtuke atskleisti Kūrėją, reikia laikytis visų sąlygų, kaip susijungti su draugais, atskleisti Kūrėjo didingumą, rodyti pavyzdį draugams, kaip galiu nusižeminti prieš juos, kaip esu pasirengęs viskam, kad tik tarnaučiau jiems ir palaikyčiau grupę.
Būtina sąlyga dešimtuke – pasiekti abipusį laidavimą, kai kiekvienas anuliuoja save kitų atžvilgiu. Be to, visi kartu pamažu formuoja maldą Kūrėjui, kad Jis padėtų kiekvienam įgyti meilės kitiems draugams savybę.
Taip mumyse, teisingame dešimtuke, atsiranda Kūrėjo pojūtis, kuris visąlaik augs, kol visiškai ištaisysime egoizmą.

#289324

Iš pokalbio apie „Knygą Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia sąlyga

Apribojimas – vystymosi sąlyga

Tarpusavio laidavimas – gamtos dėsnis

Žmogus gimsta maža būtybe, kurios jutimo organai pamažu vystosi drauge su protine veikla. Žmogus jaučia supantį pasaulį, tiria jį, ir per šį pasaulį tiria save: kaip reaguoja į supančias aplinkybes, kaip jos priklauso nuo jo, ir kaip jis priklauso nuo jų.
Tai ir yra psichologijos tyrimo objektas, kitaip tariant, ji studijuoja žmogaus reakcijas į atsiskleidžiančią jam tikrovę tose savybėse, kokybėse, jausmuose ir prote, kuriuose jis gali vystytis mūsų pasaulio ribose.
Kitais žodžiais tariant, psichologiją galima apibrėžti, kaip žmogaus žinių visumą apie pasaulį, kuriame jis gimė ir vystėsi. Ir pagal tai „būtis apibrėžia sąmonę“.
Kabala nuo psichologijos skiriasi tuo, kad kabala nukreipia žmogų jausti tai, kas aukščiau mūsų pasaulio. Mūsų pasaulis yra egoistinėje gavimo savybėje – taip jį pažįstame ir jaučiame. Jeigu neišeiname iš šios savybės, kaip tai paprastai būna su žmonėmis, tai suvokiame jį per egoizmo savybę ir taip vertiname mus supančią tikrovę.
Jeigu tiriame tai, kas aukščiau psichologijos, ar apskritai nepaisome psichologijos, užsiimame kabala, tai čia mums atsiranda visiškai kita mūsų pasaulio suvokimo sritis.
Kabala nuteikia žmogų, kad jis išvystytų save iki savybės, priešingos materialiam pasauliui. Jeigu mūsų pasaulis suvokiame egoistinėje gavimo savybėje, su kuria gimėme ir vystėmis, tai šitai – psichologija. O jei pakylame aukščiau egoizmo į davimo ir meilės savybę, išeiname iš savojo „aš“, iš to, ką vadiname žmogumi mūsų pasaulyje, tuomet – tai kabala.
Ir tada šioje naujoje savybėje atskleidžiame visiškai kitus tarpusavio ryšius tarp mūsų ir gamtos jėgų. Suvokiame tai, kas yra „siela“, kitaip tariant, žmogaus santykį su aukštesniąja jėga, kuri jį vysto.
Tad galima sakyti, jog egoistinė mūsų pasaulio savybė, kurioje gimėme ir vystomės, suteikia mums šio pasaulio ir savęs pažinimą. Ir tai vadinama psichologija. O žmogui įgijus savybę aukščiau mūsų pasaulio – davimo savybę, nukreiptą nuo savęs į supantį pasaulį ir leidžiančią žmogui pakilti į dvasinį lygmenį, vadinama kabala.

#288842

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija: santykiai tarp mokytojo ir mokinio

Aukštesnioji psichologija

Kabala ir psichologija

Meilė – tai aukščiausia vienybės forma, maksimaliai galima tarp dviejų priešybių. Mes visi visuomet augame savo egoizme ir turime jį ištaisyti, kad susivienytume nepaisydami egoizmo.
Išeitų, kad viduje tampu vis egoistiškesnis ir tarsi atsiskiriu nuo kitų. Bet drauge, turiu sukurti tokius santykius, kurie priartina mane prie visko, kad visas mano egoizmas virstų davimu.
Viduje tampu vis grubesnis egoistas, bet iš išorės pridedu susitraukimą, ekraną, supančią Šviesą ir vienybės jėgas tiek, kad pasiekiu meilę. Viduje liepsnoja neapykantos ugnis, o išorėje – meilės liepsna. Tai vadinama noro gilumu, susitraukimu, ekranu, atspindėtąja Šviesa, vedančia prie vienybės ir susiliejimo.
Taip šitai išsiverčia iš vidaus į išorę. Ir žmogus jaučia skirtumą tarp visų šių būsenų, iš to suvokia kūrimo gelmę, kūrinijos medžiagą ir Kūrėją, sukūrusį visą šį procesą, šią sistemą iš išorės į vidų ir žmoguje iš vidaus į išorę.
* * *
Reikia stengtis už kiekvieno draugo matyti Kūrėją, kuris slepiasi už jo. Juk Kūrėjas slepiasi taip: Jis neturi pavidalo, neturi galimybės atsiskleisti. Ir todėl Jis kuria tokį ypatingą apvalkalą ir projektuoja save per jį, per visą žmoniją, per Visatą, per visus šio pasaulio reiškinius.

#283677

Iš 2021 m. birželio 15 d. TV laidos „Eiti pergalint“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilėje virš neapykantos

Neapykantą paversti meile

Tiltelis tarp meilės ir neapykantos

Klausimas: Kaip dvasinėje sistemoje apibrėžiamas mokytojas ir jo mokiniai? Kaip jie ieško vienas kito? Juk kiekvienas iš mūsų jautė tam tikrą kvietimą, pabudimą
Atsakymas: Tai priklauso nuo šiame pasaulyje atsiskleidžiančio mūsų ryšio, siejančio mus bendroje sieloje.
Kai paskutinį kartą lankiausi Anglijoje, susitikau su vienu sufijų dvasiniu mokytoju. Labai senu žmogumi, jau netgi nesikėlusiu iš lovos. Aplink jį visąlaik sukiojosi jaunas vaikinas, 30–35 m. vietinis anglas Džonas. Jis tiesiog šliaužiojo ant kelių prieš mokytoją, padėjo, prižiūrėjo jį.
Kalbėjausi su tuo sufiju, beje, jis labai garsus arabų pasaulyje. Jis pats iš Irano, bet laiku iš ten išvyko, nes sufijus imta persekioti.
Papasakojau apie neseniai mirusį savo mokytoją. Kai paklausiau, ar galėtų būti mano mokytojas, labai paprastai atsakė: „Ar žinai, kad turi mane mylėti?“
Labai tiesus atsakymas. Teisingai, taip renkamasi. Kitaip sakant, jei pradedi mylėti mokytoją už tai, ką girdi ir gauni iš jo, vadinasi, esi mokinys, o jis – mokytojas. O jei ne – tai ne.
Klausimas: Ir už nieką kita? Juk daugelis ieško savotiško globėjo, tarsi tėvo pavidalo.
Atsakymas: Ne, vadinasi tai nėra dvasingumas.
Komentaras: Klausantis jūsų pamokų apima didžiulis džiaugsmas ir susižavėjimas. Jausmas, kuris užpildo, įkvepia, guodžia, ir yra tinkamas atsakas? Jo juk neužsakysi – jis yra arba ne.
Atsakymas: Tiesa. Viskas priklauso nuo mokinyje atsikleidžiančios sielos: mokinys klauso, ką sako mokytojas, ir jo siela taip atsiliepia.
Komentaras: O jeigu neatsiliepia, bet žmogus vis tiek labai nori?
Atsakymas: Vadinasi, greitai atsilieps.

#278292

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas ir mokinys“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Kaip mokinys randa mokytoją?

Prilipti prie mokytojo

Klausimas: Sakoma, kad visos problemos gyvenime kyla tik dėl meilės sau. Kodėl?
Atsakymas: Kad ir ką darytume, viską iš pradžių darome tik iš meilės sau.
Myliu save ir darau viską (kaip man atrodo), kas gali man padėti, pripildyti, nudžiuginti. Ir todėl esu pasirengęs sunaikinti gamtą, daryti viską, kas patinka. Visos problemos kyla būtent dėl to, kad galvoju vien apie save.
Klausimas: Dabar pasaulyje pandemija. Ir ji tik todėl, kad galvoju apie save?
Atsakymas: Žinoma. Kadangi žmonės galvoja tik apie save, išryškėja tokie „kenkėjai“.
Klausimas: Kartu sakoma, kad jeigu žmogus nemyli savęs, tai negalės mylėti kitų. Ar tai reiškia, kad meilė sau yra būtina norint mylėti kitus?
Atsakymas: Taip. Kitu atveju, žmogus neturės pavyzdžio, kaip mylėti kitus. Jis turi mylėti save. Todėl ir pasakyta: „Pamilk artimą kaip save“.
Komentaras: Vadinasi, narcizai-egoistai…
Atsakymas: Yra labai geri žmonės. Tik reikia pakeisti jų malonumo įsivaizdavimą į tai, kad suteikdami malonumą kitam patys mėgausis.
Klausimas: Kodėl žmonės labai dažnai slepia meilę, bet atvirai reiškia neapykantą?
Atsakymas: Meilė įpareigoja ir galbūt rodo mano silpnumą. O neapykanta, priešingai, rodo, kad tarsi esu aukščiau kitų, jų nebijau ir esu pasiruošęs parodyti savo, manding, tinkamą požiūrį į kitus.
Klausimas: Kartais žmogui atrodo, kad visus myli. Kaip praeiti šį meilės testą, kad žmogus savęs neapgaudinėtų?
Atsakymas: Pasiūlyk vieną dieną padirbėti kieno nors labui. Tegul pabando ir pamatys, kaip jo savimeilė užtemdo visus horizontus.

#275413

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pamilti save?

Meilė sau

Pamėginkite galvoti apie artimą!

Klausimas: Mokslininkai oksitociną vadina meilės hormonu. Manyta, kad jo daugiausia reikia gimdymo metu. Vėliau tyrėjai suprato, kad jis yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas; o paskui nustatė, kad oksitocinas yra ir įsimylėjusiųjų bei draugų bendravimo pagrindas.
Dabar Toledo universiteto mokslininkai siūlo jį kaip antivirusinę priemonę. Sako, kad virusas slopina imunitetą, o meilės hormonas, priešingai, stiprina jį. Ši pusiausvyra ir suteiks jėgų.
Iš esmės gydymo pagrindas – suleisti žmogui „meilės hormoną“?
Atsakymas: Ne, esmė ne ta, kad pamiltum kitus. Esmė – vidinis persitvarkymas. Be to, tai turi vykti esant spaudimui, pačiam žmogui norint ir stengiantis.
Komentaras: Todėl esate prieš tokį gydymą vaistais?
Atsakymas: Ne, nesu prieš! Gydymas – taip! Bet neišgydysi žmogaus nuo neapykantos. To negalima, taip jį nuslopinsi. Kūrėjas sako: „Aš sukūriau blogąjį pradą, bet daviau prieš jį ypatingą, aukštesniąją Šviesą, kuria privalai naudotis pamažu. Ir jausi, matysi, kaip iš savęs kuri Žmogų.“
Žmogus privalo pats, savarankiškai pereiti šias itin nepaprastas būsenas. Turi suprasti, kodėl Kūrėjas sukūrė jį būtent tokį.
Žmogus turi suprasti, kodėl buvo sukurtas blogu. Privalo pamažu šį blogį iš savęs ne pašalinti, o padengti gėriu pasitelkdamas poveikį iš aukščiau, aukštesniąją Šviesą, suartėdamas su Kūrėju. Žmogus turi iš Kūrėjo gauti davimo ir meilės savybę, kuri priešinga jo prigimtinei savybei gauti ir neapkęsti (tai ir yra blogio pradas žmoguje).
Tai rimtas darbas, kurį žmogus privalo atlikti pats. Tai Kūrėjas davė mums, kad dirbtume. Iš savęs turime suformuoti žmogų, patys jį lipdyti.

#278153

Iš 2020 m. spalio 22 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesavanaudiška meilė

Pakilti į absoliučią meilę

Meilė artimui – apsauga nuo negandų

Klausimas: Ar įmanoma žodžius „meilė“, „vienybė“, „brolybė“ pakeisti kitais: „solidarumas“, „abipusiškumas“, „suartėjimas“? Vietoj „meilės“ vartoti „suartėjimą“?
Atsakymas: Ne. Tai visiškai skirtingi apibrėžimai.
Klausimas: Taigi vis tiek teks sakyti „meilė“, o jūsų negąsdina, kad žmonės ją įsivaizduoja visiškai kitaip?
Atsakymas: Nesvarbu, ką žmonės mano, nes jie to dar nesupranta.
Klausimas: Bet niekas žodyje „meilė“ neįžvelgia gamtos dėsnio, aukštesnės, viską sukūrusios jėgos. Visiems kyla asociacijų su vyru ir moterimi. Tad kodėl reikia eiti prieš tai, kas susiformavo per amžius? Gal verta sakyti „abipusis suartėjimas“ ar panašiai? Ar žodyje „meilė“ visgi slypi tam tikra jėga?
Atsakymas: Meilė nėra tik abipusis suartėjimas ar mechaninis potraukis. Tai jausmingas poreikis būti tokiame tarpusavio ryšyje, kai išnyksta skirtumas tarp „aš“ ir „jis“.
Kaip apibrėžti šią abipusę absorbciją, ištirpimą vienas kitame kitu žodžiu? Pavadinkite vienu grynai fiziniu, mechaniniu, cheminiu terminu ir vis tiek gausite tą patį.

#275588

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė būna visokia

Kokia nepagrįstų jausmų priežastis?

Trumpai apie meilę

Klausimas: Ką jums reiškia mylėti gyvenimą?
Atsakymas: Mylėti gyvenimą – tai galimybė pasiekti tai, ko trokštu.
Klausimas: Amžina meilė?
Atsakymas: Amžina meilė yra visiško užsipildymo būsena, kai nėra jokių galimybių dar ką nors pridėti.
Klausimas: Absoliuti meilė?
Atsakymas: Tai yra tas pats.
Klausimas: Pirmoji meilė?
Atsakymas: Tiesiog jaunatviškas potraukis, kurį sugalvojo lyrikai.
Klausimas: Meilė be ribų?
Atsakymas: Turbūt turima omenyje amžina, tobula meilė.
Klausimas: Meilė šeimai?
Atsakymas: Tokia meilė kyla, nes yra žmonių, kuriais turiu rūpintis.
Klausimas: Ką jums reiškia meilė draugams?
Atsakymas: Draugai, bendražygiai – tai tas nedidelis ratas žmonių, su kuriais norėčiau užkopti į gyvenimo viršūnę.
Klausimas: Meilė mokytojui?
Atsakymas: Mokytojas – tai vedlys, parodantis, kaip vystyti sielą ir tapti nemirtingam.
Klausimas: Meilė artimui?
Atsakymas: Visi Žemės žmonės yra artimieji, bendros mūsų sielos – Adomo – dalys.
Klausimas: Meilė sau?
Atsakymas: Meilė sau – tai egoistinė meilė, virš kurios reikia kuo greičiau pakilti.
Klausimas: Kas yra meilė Kūrėjui?
Atsakymas: Meilė Kūrėjui yra meilė visai pasaulėdarai, kuri persmelkta bendrumo ir artumo savybių.

#275667

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Klausimas: Altruistinė meilė – svarbiausia gamtos jėga, nes būtent joje slypi toks meniškas kuriantis pradas – kūrimo energija, kuri formuoja, emanuoja, kuria sistemas. Kodėl būtent ją pavadino meilės jėga?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje meilė yra žmogaus potraukis tam, nuo ko jis jaučia prisipildymą, pasisotinimą, ką nors malonaus. Jį gali traukti spalva, garsas, forma – kas tik nori, išskyrus žmones. Ir viskas tas pats žmonių atžvilgiu.
Klausimas: Itin dažnai girdime ir iš jūsų, ir iš daugelio filosofų, kad gamta mus myli. Jau nekalbu apie sąvoką „Kūrėjas“, kuri, kabalos požiūriu, yra identiška „gamtos“ sąvokai. Ką reiškia, kad gamta myli mus, o mes turime mylėti ją?
Atsakymas: Meilė – tai gamtos dėsnis. Abipusė trauka siekiant atlikti kokį nors bendrą veiksmą suteikia galimybę pratęsti save ir t. t. Iš dalies palikuonis, dauginimąsi laikome meilės rezultatu.
Klausimas: Žmonių meilė nėra grindžiama kito gerove, ji remiasi savo gerove kito sąskaita. Akivaizdu, kad nėra altruistinės meilės. Yra didžiulis skirtumas tarp altruistinės meilės, kai galvoji tik apie kitą ir užpildai jį, ir žmonių meilės. Žmonės negali mylėti tiesiog taip, be kokios nors naudos sau.
Dažnai meilė virsta neapykanta. Jeigu ką nors myliu ir tas žmogus man tampa neištikimas, meilė virsta neapykanta. Kodėl tarp šių jausmų toks mažas atstumas?
Atsakymas: Mat norėjai užsipildyti tuo objektu, o galų gale vietoje malonaus užsipildymo iš kito žmogaus sulauki ko nors visiškai priešingo . Todėl tavyje vietoje meilės kyla neapykanta.
Klausimas: Kas turi nutikti žmogui, kad jame pasireikštų absoliučios meilės jausmas?
Atsakymas: Absoliuti meilė gali būti, jei pakyli virš savęs taip, kad, nepaisydamas kitų požiūrio į save, su visais elgiesi vienodai gerai.

#275104

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paleisti meilės mechanizmą

Kas yra meilė?

Žemiška meilė – prisipildymo trauka

Klausimas: Meilės jausmo negalime priskirti negyvajam, augaliniam, gyvūniniam lygmenims, nes ten nėra laisvo pasirinkimo. Objektų sąveika šiuose lygmenyse sąlygojama genų, dėsnių, instinktų. Tik ten, kur yra pasirinkimo laisvė ir galimybė pakilti aukščiau egoistinės prigimties, galima kalbėti apie meilę.
Kalbant apie dievišką ar absoliučią, nesavanaudišką meilę, omenyje turima meilė davimo savybei, tai reiškia visą laiką būti šioje savybėje. Kitaip tariant, galima sakyti, kad meilė – tai mylėti davimo savybę?
Atsakymas: Taip. Tuomet taip elgiesi su kitu, kad joks jo priešingas poveikis tau negali sutrukdyti jo mylėti.
Klausimas: O davimo savybė yra manyje ar jame?
Atsakymas: Tavyje. Kitas čia niekuo dėtas.
Klausimas: Kaip nuspręsti, ar žmogaus meilė egoistinė ar altruistinė?
Atsakymas: To neįmanoma nustatyti. Tam reikia išsiaiškinti: tave myli dėl pinigų ar nesavanaudiškai. Kieno atžvilgiu nesavanaudiškai?
Kabaloje nėra tokios sąvokos „meilė“. Meilė apibrėžiama kaip malonumas. Vadinamoji meilė artimui, Kūrėjui, sau, egoistinė ar altruistinė meilė matuojama pagal tai, kaip panaudojame savo egoizmą – dėl savęs ar dėl kito. Todėl atsiribojame nuo sąvokos „meilė“.
Net minint „pamilk artimą kaip save“ turima omenyje: kaip egoistiškai elgiesi su savimi, lygiai taip turi elgtis su kitais. Kitaip sakant, kaip pripildai save, taip turi užpildyti kitą.

#275151

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paleisti meilės mechanizmą

Pakilti į absoliučią meilę

Ar yra meilė?