Klausimas: Kas gali įtikinti žmogų priimti visuotinės lygybės idėją? Nors esame skirtingi, lygybė reiškia, kad meilė uždengs visus prasižengimus. Kokią informaciją reikia suteikti žmogui, kad jis tai suprastų?
Atsakymas: ,,Visus nusižengimus uždengs meilė“ – tai gamtos dėsnis, prie kurio turime prieiti. Kuo anksčiau tai atliksime, tuo greičiau įvaldysime aukštesnįjį pasaulį, aukštesniąją būseną, pasieksime tobulybę, pilnatvę, iš tikro pajausime, kur esą.
Komentaras: Bet jeigu tai – gamtos dėsnis, dirbkime su mokslininkais.
Atsakymas: Ne, pasiekti aukštesniąją būseną – ne mokslininkų sritis, nes tai vyksta žmogaus viduje, keičiant prigimtį iš egoistinės į altruistinę. Žemiškieji mokslai tuo neužsiima. Jie neturi tokių instrumentų.
Komentaras: Kiekvienas gali suprasti, kad mūsų tarpusavio atstūmimas ir yra nusižengimas. Bet kaip virš to kurti meilę, visiškai nesuprantama.
Kai duodama tam tikra situacija, neįmanoma paaiškinti, kaip joje elgtis. Negali pasakyti, kaip užkloti ją meile, jei esate vienos nuomonės, o aš – kitos.
Atsakymas: Esmė ta, kad negali vienu veiksmu savęs pakeisti. Tam reikalingos nuolatinės treniruotės su draugais grupėje, mažoje visuomenėje, kurioje atkuri, modeliuoji dvasinį dėsnį ,,Pamilk artimą kaip save“.
Tai – ilgas švietimo, ugdymo procesas, po kurio keičiasi tavo pasaulio suvokimas. Ir tada pasieki būseną, kai gali susijungti virš visų skirtumų. Meilė – tai vienybė.

#275462

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos ,,Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Dvasinės vienybės požymis

Pakilti į absoliučią meilę

Klausimas: Mokslininkai sako, kad dvi priešingybes, meilę ir neapykantą, vienija jausmų svarba objektui. Kai žmogų myliu arba nekenčiu, jis man yra vienodai svarbus. O svarba gimdo priklausomybę ir baimę. Tad žmogus nuolatos galvoja apie savo meilės ir neapykantos objektą. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
Atsakymas: Bendrai tariant, taip. Bet man sunku apie tai kalbėti, nes kabaloje nėra tokių apibrėžimų. Joje viskas labai sausa, moksliška, konkrečiai apibrėžta egoizmo atžvilgiu.
Komentaras: Mokslininkai nori pasakyti, kad meilė bei neapykanta labai panašios, lengvai keičia viena kitą.
Atsakymas: Taip, jos labai artimos. Žmogus krenta iš vienos būsenos į kitą ir vėl kyla.
Klausimas: Yra tokios sąvokos „nepagrįsta meilė“ ir „nepagrįsta neapykanta“. Jeigu man padarėte ką nors bloga, aišku, jūsų nekenčiu. O kas yra nepagrįsta neapykanta?
Atsakymas: Nepagrįsta neapykanta – tai būsena, kai žmogus negali nustatyti savo priešiškumo priežasties. Iš tikrųjų priežastis yra. Arba ji instinktyviai slypi pačioje prigimtyje (kaip katė ir pelė), arba kaip nors įgyta. Bet ji egzistuoja.
Priežastis kyla iš pačios gamtos. Žmogus negali paaiškinti, kodėl nekenčia kito, bet vis tiek nekenčia. Ir tas pats kalbant apie meilę.
Visuomet yra priežastis, kodėl ką nors myli. Pavyzdžiui, tau patinka žmogaus akių spalva arba dar kas nors. Pats gali nežinoti, kodėl tau patinka, tiesiog tavyje slypi tokie skonių atspalviai.
Tai visiškai nepriklauso nuo jokių fizinių veiksmų: nei tavo jam, nei atvirkščiai. Tiesiog matai žmogų ir taip jauti trauką jam.

#275249

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Žaidimas jausmais

Protas turi remtis jausmais

Žmogus savo išorėje mato savo išgalvotą pasaulį ir gali jį keisti.
Pasaulis, kurį matome dabar, – tai mūsų vidinės neištaisytos savybės. Dar daugiau, galime sukurti naują, tikrą pasaulį, bet ne savo vidinėmis savybėmis, o tomis, kurias ne savyje sukursime aplinkinių atžvilgiu, o paskui Kūrėjo atžvilgiu. Tas pasaulis ir bus tikras – dvasinis pasaulis. Išeitų, kad mūsų pasaulis išties mistinis, o dvasinis – tikrasis.
Ir visa tai galime atlikti dabar, per šį gyvenimą, čia, šiame pasaulyje. Pereiti gyvenimo ir mirties būsenas ir tapti nemirtingiems. Juk aukštesnysis pasaulis nėra grįstas siurbimu, kaip kad mūsų pasaulis, kur liovęsis mėgautis pamažu miršti. Aukštesnysis pasaulis amžinas, nes jo meilė bei davimas begaliniai ir gali vien augti. Todėl egzistavimas jame nepaklūsta laiko suvaržymams.
Laiko nėra. Jis nurodo tik mūsų pasaulio niekingumą: buvo-praėjo, praėjo-buvo, bus ar ne ir t. t. O aukštesniajame pasaulyje kylame nuo tobulumo prie didesnio tobulumo, praeitis įsijungia į ateitį, ir todėl jaučiame tai kaip Begalybės pasaulį erdvėje, laike, judėjime – visur.
Išeiname už laiko rėmų, už visų apribojimų, kuriuos materialiame pasaulyje piešia egoizmas mūsų siaubingose savybėse.
Išėjimas į kitą pasaulį priklauso nuo to, kiek įgyjame davimo ir meilės savybės. Vos tik imsime ją įgyti, netgi minimaliai, iškart pasijausime esą kitoje apimtyje, kitoje erdvėje, judantys kitame lauke, turintys reikalų su kita jėga, kuri mus traukia į save, ir mes eisime paskui ją ir vis labiau prisitaikysime, įsisąmoninsime, susitapatinsime su ja.
Tai ir yra Kūrėjo atskleidimas žmogui šiame pasaulyje. O paskuis šis pasaulis pamažu išnyks, kaip dūmas, ir mes liksime tik dvasiniame pasaulyje, tapatinsime save su aukštesniąja gėrio ir davimo jėga – Kūrėju.

#276242

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabala – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvysti tikrąją realybę

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Iliuzija ar tikrovė?

Įsivaizduokite save esantį pasaulyje, kur tarp visų kūrinijos dalių veikia gamtos jėga, vadinama „vienybe“, ji sujungia draugėn visus atomus, molekules, gyvus organizmus, negyvąją materiją, augalus, gyvūnus, žmonės, dujas, skysčius, kietus kūnus. Viskas sujungta vienos jėgos; žmonės irgi viduje sujungti tarpusavyje.
Norime atskleisti šią bendrą vienybės jėgą. Be šito – nieko nereikia. Jei imsime atpažinti šią jėgą, jungiančią visas tikrovės dalis, tai suprasime bendrąjį dėsnį, kuriuo remdamasi veikia visa pasaulėdara, suprasime, kokias būsenas ji patiria: kas buvo, kas yra ir kas bus.
Priklausomai nuo mūsų vienybės įstengsime veikti visos kūrinijos raidos spartą ir matysime ją kaip vieną sistemą, vis sveikesnę ir geresnę, darančią gerą visiems, iš kur kiekvienas gauna energijos ir jėgų.
Visa tai priklauso nuo ryšio tarp visų dalių atskleidimo, o už ryšį esame atsakingi mes. O pasaulis diena iš dienos atrodys vis labiau susiskaidęs, išsiskirstęs, sudužęs. Ir visa tai tam, kad parodytume jam būdus, kaip susivienyti iki paties aukščiausio taško – meilės.

#276084

Iš 2020 m. gruodžio 27 d. rytinės pamokos „Paslėptis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kritinis vienybės taškas

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Dvasinės vienybės požymis

Jaučiame, kaip tarp mūsų dešimtuke atsiskleidžia egoistinio noro gelmė (avijut). Tai tik nedidelė dalis to atstūmimo, neapykantos, atitolimo, kuris iš tikrųjų egzistuoja tarp mūsų.
Mums atskleidžia tik nedidelę tos neapykantos dalį, kurią įstengsime įveikti. Kuo tolimesni jaučiamės vieni nuo kitų ir kuo labiau tuomet suartėjame, susijungiame į vieną širdį, tuo didelis bus mūsų dvasinis kli.
Mūsų nutolimas – tai mūsų Jėsod, parcufo pagrindas. O susijungimas kokiuose nors noruose nepaisant priešinimosi – tai vidinė parcufo dalis, kur galime kartu dirbti, kad gautume su ketinimu duoti Kūrėjui. Taip statome dvasinio parcufo galvą ir kūną.
Viskas grindžiama tuo, kad yra didžiulis mus skiriantis noras mėgautis, didelė neapykanta, kaip tarp mokytojo Šimono mokinių, kai kasdien neapykanta vis labiau liepsnojo. Tačiau jie ją įveikė ir susijungė virš jos, ir taip statė parcufo kūną ir kreipimąsi į Kūrėją, t.y. galvą.
Taip jie praktiškai ėmė atskleisti Kūrėjo savybes, statė savo dvasinį parcufą ir kilo dvasinėmis pakopomis.
Ant kiekvienos pakopos atskyrimas ir neapykanta auga, bet drauge auga vienybė, meilė bei panašumas į Kūrėją, į bendrą meilės jėgą. Taip kylame, kol išsitaisome iki tobolos, absoliučios meilės pakopos.

#274813

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Absoliuti meilė

Tikroji meilė

Siekiant meilės

Klausimas: Yra septynios bazinės emocijos, kurias lydi veido išraiškos: liūdesys, pyktis, panieka, pasibjaurėjimas, baimė, nuostaba ir džiaugsmas. Č. Darvinas prie bazinių emocijų priskyrė ir meilę, nors jos neperteiksi mimika.
Kaip tinkamai išreikšti savo jausmus, įskaitant meilę?
Atsakymas: Viskas priklauso nuo žmogaus charakterio. Kiekvienas išreiškia emocijas savaip. Tam tikriems žmonių tipams būdingi tam tikri išraiškos būdai.
Bet iš esmės nereikia galvoti, kaip jas išreikšti. Reikia tiesiog būti atviresniems su aplinkiniais, mėginti atlikti tai, kad jiems būtų malonu su tavimi, tuomet bet kuri tavo veido mimika bus tinkama.

#274622

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus gyvena norais, o dirba jausmais

Emocijos valdo

Kaip suderinti emocijas ir protą?

Klausimas: Koks žmonijos kelias yra teisingas kabalos požiūriu?
Atsakymas: Pasiekti absoliučią sąveiką tarpusavyje, iki pat meilės. Apie tai kalba kabalos mokslas. Būtent to Abraomas norėjo išmokyti žmones. Iš čia atsirado visos religijos, kurios susigadino reputaciją, nes visi postulatai liko tik popieriuje. Kur JT, UNESCO ir kitos didžios organizacijos, turinčios rūpintis žmonėmis pasaulyje? Juk kol neištaisysime egoizmo, nieko gero nebus. Tam, kad jį ištaisytume, mums būtinas stiprus chirurginis poveikis.
Klausimas: Kokius jūs matote praktinius žingsnius šiame sunkiame kelyje? Ar kiekviena šalis turi atskirai dirbti su tuo, ar turi įvykti kažkoks visuotinis susitikimas, kuriame visos valstybės ateitų prie bendro sprendimo? Žmonės pritars jums: nemanau, kad atsiras daug nenorinčių gyventi meilėje, vieningoje šeimoje. Bet kaip tai padaryti praktiškai? Ką konkrečiai turi daryti šalys?
Atsakymas: Pats pirmas žingsnis – būtinybės ugdyti žmogų suvokimas. Perauklėjimo sistemai sukurti mes jau turime bazę, šiandien ugdymas gali vykti internetu, yra prieinamas kiekvienam. Taip pat turime išsiaiškinti, kokios įmonės tikrai būtinos normaliam visuomenės egzistavimui. Kiekviena šeima, žinoma, turi turėti butą, maisto, aprangą, saugumą, vaistų, t. y. viską, ko reikia, bet nieko nereikalinga. Taip sako kabalos mokslas.
Visa kita turi būti atiduota mums perauklėti. Iš aštuonių milijardų žmonių, sakykime, pusė gali būti atleisti nuo darbo arba dirbti pakaitomis. Jie užsiims mokymusi ir praktiniu susijungimu tarpusavyje. Mokymasis taps privalomu užsiėmimu, už tai žmonės gaus stipendiją ar užmokestį, kaip ir dirbantieji. Turime pradėti tai įgyvendinti, nes be to Žemėje neišgyvensime.
Klausimas: Kas turi pastūmėti žmones mokytis jungtis?
Atsakymas: Sąmoningumas arba kančios.
Klausimas: O kas vėliau turi priimti sprendimus? Dabartiniai vadovai? Ar valstybės iškels naujus žmones, kurie supras svarbą ir būtinybę tokių svarbių pokyčių?
Atsakymas: Niekas iš jų negalės perauklėti visuomenės, nes iš egoistų negalima laukti nieko nauja. Jie vis tiek siūlys savo sistemą – tai, kas jų galvoje ir sieloje. Sprendimus reikia priimti kompleksiškai, kartu su visais, su turtingais ir vargšais, kitaip pasaulis neišgyvens. Toks kaip šiandien jis neturi teisės egzistuoti gamtoje, juk dabar ji akivaizdžiai rodo mums savo absoliutų integralumą.
#268096

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV programos „Pokalbiai. Leonidas Makaronas ir dr. Michaelis Laitmanas apie tarptautinę padėtį.“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Idealus ateities visuomenės principas

Septyni sėkmingo gyvenimo principai

Klausimas: Kodėl buvo neįmanoma iškart perduoti metodikos visoms tautoms, jei Kūrėjas / Gamta gali viską?
Atsakymas: Ne, tai daroma ne pagal kokį nors Kūrėjo norą. Mes manome, kad Kūrėjas yra aukščiausia būtybė, kuri pasirenka ir kuria pagal savo norą ar nenorą, bet ne. Kūrėjas yra aukščiausia gamtos jėga, kuriai būdingas davimas, ryšys ir meilė, ji sukuria sau visiškai priešingą formą – materiją, kuriai būdingas gavimas, sumišimas ir neapykanta. Sujungus šias dvi savybes – atrandant jų priešingumą ir sujungiant jas – kūriniai galės atskleisti Kūrėją.
Viskas išplaukia iš gavimo ir davimo savybių. Pradėdamos jungtis tarpusavyje, jos sukuria milžinišką viena kitai priešingą ir esančią pusiausvyroje ryšio sistemą. Štai, ką mes turime.
Klausimas: Ar kalbant šiuolaikine kalba, vyksta natūrali atranka?
Atsakymas: Nesakyčiau, kad tai yra atranka, nes čia niekas nepasirinkta ir niekas neatstumta: tiesiog palaipsniui derinamos dvi priešingos savybės – davimas ir gavimas, o daugiau nėra nieko.
Komentaras: Istorikai teigia, kad prieš kelis šimtus tūkstančių metų Žemės planetoje vienu metu egzistavo apie 20 žmonių tipų. Vienas iš jų – Homo sapiens („protingasis žmogus“) – išgyveno. Gamta padarė taip, kad jie turėjo galimybę bendradarbiauti.
Atsakymas: Visa grindžiama vidiniais norais, kurie yra negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus būsenos. Žmogui ar kokiai nors grupei pasireiškia noras, todėl jie atitinkamai elgiasi. Mes juk matome, kad žmonės kažkaip elgiasi, tik turėdami tam tikrus vidinius motyvus.
#264613

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos vystymosi analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo teorija, I dalis

Antisemitizmo teorija, II dalis

Antisemitizmo teorija, III dalis

Klausimas: Mūsų egoistinė prigimtis turi tarsi dvi puses. Viena vertus, turtų noras pagimdė nelygybę ir skurdą, kita vertus, išvystė techniką, prekybą, komunikacijas. Viena vertus, valdžios ir šlovės noras buvo įvairiausių intrigų ir karų šaltinis, kita vertus, atsirado valstybės, įstatymai.
Šiandien patekome į unikalią situaciją, kai egoistiniai masalai daugiau neveikia. Kas bus artimiausiu metu varomoji vystymosi jėga, jei egoizmas nustojo veikti? Kitaip tariant, ir gamta neleidžia egoizmui veikti, ir iš vidaus mus taip pat mažai kas traukia.
Atsakymas: Manau, kad mes suvoksime, jog turime judėti visai į kitą pusę – priešingą egoizmui, ir vystyti žmonių visuomenės santykius su kitais gamtos lygiais, kaip absoliučiai altruistinius ir integralius.
Turime susiimti ir pradėti veikti aiškiai suprasdami, kad privalome nepaisydami savo egoizmo vienytis, rūpintis vienas kitu pagal principą „pamilk artimą kaip patį save“ ir šitaip siekti būsenos, kai „visas nuodėmes padengs meilė“, kitaip tariant, absoliutus ryšys, absoliutus abipusis rūpestis.
Tada galėsime įveikti didžiulį potencialų barjerą tarp mūsų ir bendros gamtos taip, kad imsime jausti gerąją jėgą, kuri suteikia gyvybę ir palaiko visą gamtą. Taip atskleidžiame Kūrėją.
Klausimas: Šiandien žmogui malonu rūpintis tik savimi, o jūs sakote, kad jis pradės mėgautis rūpindamasis kitais? Kaip gali įvykti tokia transformacija, juk tai – priešinga prigimčiai?
Atsakymas: Veikiant mūsų norui ir Aukštesniajai jėgai.
Klausimas: Tai kam reikalingas egoizmas ir koks jo tikslas?
Atsakymas: Kad mes patys egoizmo priešpriešoje suvoktume poreikį rūpintis ir būti sujungtiems vienas su kitu gerais ryšiais. Tai – mūsų uždavinys.
Klausimas: Kitaip tariant, egoizmas nėra panaikinamas?
Atsakymas: Ne, mes turime dirbti virš jo, t. y. nepaisydami, kad jis mus veikia.
#267602

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas ir toliau dirbs su mumis

Kelias į beribį malonumą

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Komentaras: Svarstydami gilias filosofines temas, staiga pavartojate žodžius „meilė“, „davimas“.
Atsakymas: Ne tik. Kabalos moksle dažnai vartojami tokie terminai, kaip „zivug“ – „susijungimas“, „susiliejimas“.
Faktas, kad viskas, kas vyksta mūsų pasaulyje kūnuose, ne kūnuose, tarp kūnų ir t. t., vyksta ir dvasinėse jėgose, kurios valdo mūsų kūnus ir mūsų sielas. Todėl turime konkrečiai įvardyti visus šiuos veiksmus ir būsenas. Mes imame žodžius, kurie išreiškia mūsų pasaulio veiksmus, ir vadiname jais dvasinius veiksmus.
Taigi, dviejų norų sąjungą mes vadiname „zivug“, tai yra, susiliejimu, susijungimu. Dvasiniame pasaulyje yra „pradėjimas“, „nėštumas“, „gimdymas“ ir pan. Apskritai, viskas, kas egzistuoja mūsų pasaulyje, yra Aukštesniojo pasaulio pasekmė, todėl ir terminai vienodi. Tačiau dvasiniame kontekste visa tai vyksta ne kūnuose, ne materijoje, o noruose.
Klausimas: Kaip atomai susijungia vienas su kitu, kad sudarytų molekulę, taip ir norai jungiasi tarpusavyje?
Atsakymas: Taip. Ir vėlesni norai gaunami labiau koncentruoti, integralesni. Norai, kurie susirenka tam tikroje sistemoje „AVAJA“, yra vadinami „sfirot“, „parcuf“, o vėliau – „pasauliu“.
#264590

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“