Jei žmogus nori, kad Kūrėjas padėtų jam atskleisti dvasinį pasaulį, jam reikia didžiulio užsispyrimo: tikėti išminčiais ir tikėti Kūrėju. Tai tam tikras susiliejimas, kai žmogus anuliuoja savo nuomonę ir prisijungia prie mokytojo nuomonės, laikosi jo patarimų.
„Mokytojas“ – tai visi kabalistai, kurie per tūkstantmečius parašė mums knygas, aiškino. Mokinys turi pasikliauti jais eidamas pirmyn, it mažas vaikas, nežinantis, kur esąs, ir nesuprantantis, ką reikia daryti, bet klausantis suaugusiųjų.
Tai vadinama paprastu tikėjimu, be jo neįmanoma vystytis. Maži vilkiukai žiūri į vilkę ir bėga paskui ją – nuo to visada pradedama.
Viskas prasideda nuo tokių paprastų mechaninių veiksmų, kuriuos mokinys atlieka vien dėl to, kad neturi pasirinkimo, be to, seka kitų pavyzdžiu. Ir šiais veiksmais pritraukiame Šviesą, grąžinančią į Šaltinį. Kūrėjas sukuria mums įvairiausias situacijas, kad galėtume dėti pastangas ir taip einame pirmyn pradėję šį kelią.
Nėra kito būdo tobulėti, ne veltui sakoma: „Kaip jautis su pakinktais ir asilas su našta.“ Tad reikia išmokti, kaip nekreipti dėmesio į savo pojūčius. Viena vertus, esu kupinas malonių ir nemalonių išgyvenimų, tampu vis jautresnis, ir tuo pat metu einu pirmyn, nepaisydamas savo būsenų. Tai itin svarbu.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos pagal Rabaš straipsnį „Eisime pas Faraoną“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kantrybė – tai atkaklumas

Kaip įveikti atskirtį?

Tiesioginis kontaktas su aukštesniuoju pasauliu

Klausimas. Ką reiškia jausti kitų norus?
Atsakymas. Sakydami „kitų norai“ turime omenyje ne paprastų žmonių materialius norus, o žmogaus siekį atskleisti Kūrėją. Mėginame šiuos siekius pritraukti prie savųjų, surinkti draugėn ir taip su didesnėmis pastangomis eiti pirmyn.
Viso kito neliečiame, nes jų norai nekontaktuoja su mūsų norais.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Padaryti svetimą savu

Tikrasis altruizmas ir pagalba artimui

Klausimas. Yra labai mažai tyrimų laisvos valios tema. Tikriausiai todėl, kad neverta į tai investuoti, juk jei mokslininkai atras, kad mes nelaisvi, tai ką su tuo daryti? Iš visų tyrimų turi būti kažkokios naudos, o iš šito jokios naudos nebus.
Jūs manote, kad kažkada bus galima besimokantiems mokykloje, universitete įrodinėti, kad žmogus nelaisvas?
Atsakymas. Nėra ką įrodinėti. Čia ir taip viskas aišku. Kur žmogus laisvas? Tu nežinai, kas įvyks kitą akimirką: kas bus, tas bus. Taigi, tu jau nelaisvas, – tai pirma.
Antra, ar tu nustatei tą momentą, kuriame egzistuoji? Irgi ne. Tą gyvenimą, kurį nugyvenai iki šios dienos, tu pragyvenai automatiškai: atsitiko, kas atsitiko, tu nieko negalėjai padaryti, taip nutiko. Kur gi ta laisvė?
Todėl, apsiribodami tam tikrais rėmais, sakome, kad esame laisvi. O į platesnius rėmus, kurie mums duoda viską, mes nekreipiame dėmesio. Taigi turime laisvės iliuziją. Mes esame kalėjime, bet jis mūsų nevaržo. Nejausdami suvaržymų, galime gyventi.
Yra žmonių, kurie, jausdami šiuos rėmus, sako: „Aš negaliu“.
Rusijoje buvo daug žmonių, kurie iš jos niekur neišvažiuodavo. Tačiau mane tai slėgė, smaugė: kodėl aš negaliu niekur išvažiuoti, pamatyti pasaulį, kažką nuveikti? Ilgą laiką man neleido išvykti, o paskui išvažiavau. Ir ką gi aš pamačiau? Bet būtent kalėjimo pojūtis mane slėgė.
Šiandien visi turi galimybę išvažiuoti, pakeliauti, grįžti, tačiau daugeliui to nereikia. Žmogus nemato išorinių rėmų, kuriuose egzistuoja, tad jie jam nėra kalėjimas.
O yra žmonių, kurie gyvena ir jaučia, kad visas šis pasaulis, visa Visata – kalėjimas. Vystydamiesi jie jaučia, kad tai juos slegia, tarsi sienos siaurėja ir siaurėja ir jie negali kvėpuoti, privalo išeiti už šio pasaulio ribų.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur slypi valios laisvė?

Kam žmogui duota laisvės iliuzija

Kaip tapti laisvam?

Klausimas. Kas yra dvasinė ramybė?
Atsakymas. Sakoma, kad nėra ramybės nei šiame pasaulyje, nei būsimame.
Visuomet turime be perstojo eiti pirmyn. O kai visiškai išsitaisysime, kitaip tariant, visiškai pakilsime virš savo egoizmo ir suvoksime aukštesnįjį pasaulį, tuomet viskas pasieks visiškos, amžinos ramybės būseną.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikroji ramybė, o ne laikinas užsimiršimas

Suderink save su Begalybe!

Harmoningo gyvenimo priemonė

Klausimas. Ar yra garantija, kad studijuodamas kabalą suvoksiu visus dvasinius dėsnius ir aukštesniojo pasaulio jėgas? Ar šios žinios ne visiems?
Atsakymas. Dvasinius dėsnius suvoks absoliučiai visi mūsų pasaulyje! Jei ne šiame įsikūnijime, tai kitame ar po kelių gyvenimų.
„Jūs“ – tai jūsų siela, kuri praeidama metamorfozes būtinai suvoks visas dvasines būsenas, visiškai visą aukštesnįjį pasaulį. Ir tuomet nurims, nes pasieks amžiną, tobulą būseną.
Klausimas. Ar galite garantuoti, kad tai nutiks po 10 ar 15 metų? Ką reiškia „kituose įsikūnijimuose?“
Atsakymas. Tai priklauso tik nuo žmogaus, ne nuo manęs. Mokytojas mokiniui negali suteikti jokios garantijos. Jei tai būtų įmanoma, senų seniausiai būčiau ėmęs ir pakėlęs visus savo mokinius.
Bet kaip juos pakelsiu, jei jie turi turėti asmeninius įspūdžius, išgyvenimus, jei turi analizuoti, ką išskiria ir jaučia? Ar galiu jiems tai perduoti?! Jie tai gali gauti tik iš asmeninės patirties.
Kabaloje yra principas – „Dvasiniame pasaulyje nėra prievartos.“ Nieko negaliu atlikti su mokiniais, kol jie patys nesuspurs.
Klausimas. Ką reiškia, kad dvasiniame pasaulyje nėra prievartos?
Atsakymas. Neįmanoma priversti žmogaus norėti. Reikia prašyti Kūrėjo, kad Jis pažadintų žmogų.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atskleisti Kūrėją?

Bendra jėga atskleisime dvasingumą!

Dvasiniame pasaulyje nėra prievartos

Klausimas. Kas nutiks, kai islamo pasaulis iškels pretenzijas Izraeliui? Kokią religiją pasirinks žmonija?
Atsakymas. Žmonija neateis nė prie jokios religijos, nes ir judaizmas, ir iš jo kilusi krikščionybė bei islamas yra žmogaus tikėjimas tuo, kas jam papasakota. Ne daugiau.
Kitaip tariant, man kas nors ką nors pasakė, ir aš tuo tikiu. Mano psichologija pataria patikėti tarsi tai egzistuotų. Juolab, jei tai paslėpta, juk niekas neįrodė, kad Kūrėjas egzistuoja, ir koks Jis, tad kiekviena religija, savaime suprantama, pretenduoja būti teisi.
Todėl negali būti jokių pretenzijų kabalai. Kabala nekalba, kas teisus, kas kaltas. Ji siūlo atskleisti Kūrėją. Ir tuomet atrasite, kokia jėga persmelkia visą kūriniją, valdo visą pasaulių sistemą. Tai turite suprasti ir atskleisti, o ne tikėti vienos, kitos ar trečios religijos dievu. Pasaulyje jų šimtai!
Esmė ne ta. Baal Sulamas rašo, kad kiekvienas žmogus gali likti savo religijos rėmuose, nes tai tik duoklė tradicijai, kultūrai, tam tikram šeimos gyvenimo būdui. Būkite su tuo, bet kartu atkleiskite aukščiausią jėgą, valdančią jus ir visą pasaulį. Kabaloje ši jėga vadinama Kūrėju.
Ji viena visiems, ir visi atskleis, kad tai davimo ir meilės savybė. Ir net kai atskleis, vis tiek liks prie savo religijos, nes tai padeda žmogui laikytis tam tikrų ribų, ugdyti vaikus. Juk ne visi esame atskleidę Kūrėją.
Ir kai Kūrėją atskleis absoliučiai visi, tuomet, žinoma, religijoms nebeliks vietos. Jos susivienys su kabala, ir tarp jų nebus prieštaravimų. Suprasime, kad aukščiausia jėga judaizme, krikščionybėje ir islame yra viena ir ta pati.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam reikalingos religijos?

Skiriant islamą ir musulmonus

Kodėl žmonės nesiekia atskleisti Kūrėjo?

Klausimas. Kinijos vadovybė pradeda naudoti skaitmeninių technologijų sistemą, galinčią analizuoti kiekvieno šalies piliečio duomenis; tai leis taikyti socialinio skatinimo ar bausmės priemones. Gerai tai ar blogai?
Atsakymas. Apskritai kalbame apie visuotinę ir gana natūralią mūsų dienų tendenciją: po istoriškai trumpo laisvės laikotarpio, vėl neriame į diktatūros, sekimo metodus, tik dabar pasitelkdami naujas technologijas.
Žmonės nesimoko iš ankstesnės patirties, nes vystosi veikiami vienos jėgos – savo egoizmo. Visi mūsų pakilimai ir nuopuoliai yra jo viduje. Tad, deja, ateityje mūsų laukia nelabai malonūs laikotarpiai.
Kita vertus, reikia suprasti, kad didelių šalių valdymui reikia kompetentingo požiūrio ir specialių kontrolės priemonių. Negalima visko palikti savieigai.
Kinija – rimta valstybė. Atsižvelgdamas į šios tautos istoriją, geografiją, mentalitetą, manau, kad nauja epocha padės jos vystymuisi ir laipsniškam išėjimui iš šimtametės priespaudos.
Apskritai tikiuosi, kad pasaulis galų gale pradės įsisąmoninti, kad tarpusavio santykiams reikia kito pagrindo, kitos bazės. Teisingas susivienijimas virš savo egoizmo – štai ko žmonės turi mokytis. Galbūt kinams pavyks pereiti kapitalistinės raidos kelią savo „socializme“ ir daugiau ar mažiau ramiai sukurti teisingus, gerus santykius tarp žmonių.

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonijos vystymasis – tai ryšių plėtra

Komunizmas pagal kinus

Du vystymosi keliai

Fašistinių visuomenių atsiradimas rodo, kaip jų norime, nes gamta mus prie to veda. Viduje besisukantis „egoistinis varikliukas“ verčia mus suprasti, kad žmonijos ateitis – susivienijimas.
Fašizmas – tai vienybė, tik jis blogas tuo, kad vienpusis, egoistiškas, priešais save turi matyti priešą, savo priešpriešą. Tai ne šiaip visuomenės susivienijimas, bet susivienijimas „dėl kažko ir prieš kažką“ – dėl mūsų idėjos ir prieš kieno nors idėją. Antraip, jis negali egzistuoti.
Fašistinė visuomenė turi socialistinę/ komunistinę alternatyvą, kuri, atrodo, yra šiek tiek apčiuopiama, bet neveiksminga. Teoriškai ji priešinga fašizmui.
Be to, ji negali būti įgyvendinta, mat fašizmas realizuojamas remiantis mūsų egoizmu. O priešinga vienijimosi idėja, grįsta meile, mūsų prigimčiai yra nenatūrali. Ir nors socializmo ir komunizmo šalininkai rašo ir kalba apie tai, tačiau visa tai itin teoriška ir rimtos praktikos ten nėra.
Nemanau, kad socializmas Rusijoje buvo tam tikras eksperimentas ir bandymas sukurti ką nors panašaus. Ten, žinoma, buvo panaudota tam tikrų įdomių elementų kaip visuotinis švietimas ir kita, tačiau kapitalizmas taip pat tai praktikavo, kad eitų pirmyn. Be to, tarybinė vyriausybė pasitelkė slopinimą ir kitus jėgos metodus, kurie įpareigojo žmogų tariamai palaikyti gerą tarpusavio ryšį su kitais.
Visa tai buvo atliekama „iš po prekystalio“, todėl to negalima pavadinti netgi bandymu sukurti visuomenę, priešingą išsivysčiusiam kapitalizmui ir fašizmui, grindžiamiems aiškiu egoizmu. Žmonija nieko negali padaryti, nors ir jaučia, kad yra lygiagretus kelias. Tam reikia perkurti visą žmogaus prigimtį, visą gamtą
Kabalos mokslas atsiskleidžia kaip žmogaus prigimties taisymo metodas, suteikiantis galimybę realizuoti susivienijimą, remiantis gerumu, gerais siekiais. Tačiau tik tokiu atveju, jei visuomenė iš anksto praktiškai persmelkta šių idėjų, be to, reikia, kad žmonės suprastų, jog kito kelio nėra.
Todėl tėra du vystymosi keliai: arba fašizmas, nacizmas, naikinimas, didžios kančios iki atominių karų, arba naujo tipo žmonių ugdymas.

Iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Kodėl grįžta nacizmas? II dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Klausimas iš Facebook. Jūsų pozicija – remtis kančiomis. Prispaus – pamatysite, kad kabalistai teisūs. Nejau negalima kitaip? Neįtikinsite mūsų be gąsdinimų?
Atsakymas. Jei mano pozicija būtų „remtis kančiomis,“ tai nieko nekalbėčiau ir nepasisakyčiau. Tačiau labai noriu, kad žmonija vystytųsi geru keliu.
Esu prieš kančių kelią. Esu už tai, kad mūsų kelias būtų nušviestas aukštesniąja šviesa, ir kad ji mus vestų pirmyn. Mano vertinimų nelaikykite gąsdinimais.
Tiesiog blaiviai žiūriu į žmonijos perspektyvas, į jos „pradinius duomenis“ ir matau, kad laisvai krentame. Mumyse auga egoizmas – ir šio augimo nekompensuojame, nekoreguojame krypties.
Labai tikiuosi, kad vis dėlto įstengsime suimti save į rankas ir nenugrimsime į kančias, prieš pradėdami kilti. Geriausia, kad gali nutikti žmonijai – savo laiku įsisąmoninti egoizmą ir tinkamai realizuoti save virš jo.

Iš 2018 m. sausio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesos kelias ir kančių kelias

Įsiklausyti, ką sako kabalistai

Kas mūsų laukia?

Klausimas. Jeigu mums tiktai atrodo, kad patys renkamės likimą, o iš tiesų jis iš anksto nulemtas, tai kaip ši programa valdo mano gyvenimą, kokiu būdu ji organizuoja visus įvykius?
Atsakymas. Tu egzistuoji toje programoje kaip pasyvus elementas. Jai nė nereikia tavęs valdyti, tu esi joje, kaip vienas iš tranzistorių procesoriuje. Per šį tranzistorių pereina įvairūs signalai, ir jam atrodo, kad jis gyvena savarankišką gyvenimą. Taip tu jauti savo asmeninį gyvenimą – kaip fragmentą iš bendro paveikslo.
Klausimas. Kaip man tokiu atveju teisingai žiūrėti į skirtingus savo gyvenimo įvykius – džiaugsmingus ir liūdnus?
Atsakymas. Gyvūnai reaguoja į viską instinktyviai, priklausomai nuo to, kokias savybes gavo iš programos. Dėl to jie negali turėti jokių savarankiškų reakcijų. Žmonių išsivystymas aukštesnis nei gyvūnų: veikiant sudėtingoms atminties sistemoms, jie pradėjo jausti jausmus, ir iš to susikūrė sau paaiškinimus apie tai, kas vyksta su jais gyvenime.
Gyvūnai reaguoja tik į esamas sąlygas: lietų, sniegą, pavojingo gyvūno pasirodymą. Žmonės pradėjo savo likimą sieti su skirtingomis gamtos jėgomis, dėl to pradėjo lenktis saulei, mėnuliui ir t. t. Jie pradėjo nešti aukas toms jėgoms, bandydami joms įsiteikti. Taip atsirado religijos.
Protėvis Abraomas taip pat gamino stabus, kol jam atsivėrė, kad tokiu būdu neįmanoma paveikti savo likimo. Religija suteikia tik psichologinę pagalbą. Žinoma, tai taip pat svarbu, tačiau ji nedaro jokios įtakos aukštesniosioms gamtos jėgoms.
Klausimas. Kaip galima paveikti aukštesniąsias jėgas?
Atsakymas. Žmogus egzistuoja gamtos jėgų viduje, yra jų veikiamas. Tačiau jeigu jis sužinos, į kokį tikslą jos jį veda, tai galės eiti jas lenkdamas. Ir jeigu jis pats darys veiksmus, dar iki to, kol šios jėgos jį paragins likimo smūgiais, tai galės pats savu noru judėti į numatytą jam tikslą.
Gamtos jėgos stumia kančiomis, veja pirmyn iš už nugaros, bet žmogus taip pat gali judėti ir savarankiškais veiksmais, stengdamasis eiti pirmyn.
Klausimas. Kaip sužinoti, į kokį tikslą stumia gamtos jėgos?
Atsakymas. Tuo užsiima kabalos mokslas. Jį studijuodamas žmogus sužino, kaip judėti į tikslą. Jis pamato viziją tos būsenos, kurioje turi atsidurti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rinktis likimą? I dalis

Mano likimas – žmonijos likimo dalis

Viską daro Jis, bet sprendžiu aš