Pateikti kovo, 2020 mėn. įrašai.


Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPer visą istoriją gavome daugybę dėmesio ženklų iš Kūrėjo, gero ir kuriančio gėrį. Tačiau turėdami egoistines, priešingas Kūrėjui savybes, šias rūpesčio ir meilės apraiškas suvokėme kaip smūgius ir nepajautėme poreikio keistis.
Taip mylintys tėvai verčia vaiką mokytis, o jis nori vien žaisti ir jų neklauso, manydamas, kad tėvai jo nekenčia.
Būtent tai ir vyksta pasaulyje: krizės, karai, nelaimės, epidemijos – visas žmonijos nueitas kančių kelias. Ir viskas todėl, kad nenorėjome priimti Kūrėjo valdymo kaip absoliučiai gero ir visada nešančio gėrį, kitaip tariant, nenorėjome prisitaikyti prie šio valdymo.
Norėjome pabėgti nuo Kūrėjo nurodymų, kaip vaikai, kurie nepaklūsta gimdytojui ir visąlaik turi slėptis ir ginčytis. Ir todėl gyvenimas buvo toks kartus iki šių dienų.
Tačiau dabar patiriame ypatingą smūgį, ne tokį, kaip visi kiti. Jis ateina, kad nuramintų visą pasaulį, visą žmoniją ir paverstų mus viena visuma. Tarsi tėvai, praradę kantrybę, sakytų vaikams: „Pakanka, dabar visi nurimstate!“ Ir jie mums taiko tokias griežtas priemones, kad tikrai nusiraminame.
Aukščiausias valdymas vis labiau nusileidžia ir artėja prie mūsų, pradeda glaudžiai bendrauti su mumis, asmeniškai, tiesiogiai.
Kodėl žmonija taip sunkiai priėmė šį smūgį? Kodėl koronavirusas verčia visus taip bijoti? Juk esame įpratę, kad kasmet kiekvienoje šalyje miršta daug žmonių ir gimsta nauji. Kodėl taip išsigandome viruso?
Žinome, kad per šimtą metų pasikeis visa pasaulio populiacija – visi mirs, o jų vietoje gims nauji, tačiau nedarome iš to tragedijos. Virusas yra psichologinis smūgis. Tarp mūsų yra kažkoks slaptas kenkėjas, kurio nematome, nejaučiame, nežinome, iš kur jis puls.
Tačiau virusas veikia mūsų naudai, kai jis liepia nutolti vieniems nuo kitų, neišeiti iš namų. Atrodo, jis tarsi sako: „Jei nemokate gerai elgtis vieni su kitu, tai sėdėkite namuose! O jeigu atsirado šiek tiek gerumo, tai galite išeiti, bet nesiartinkite vienas prie kito arčiau nei per dešimt metrų.“
Virusas rodo mums tikruosius tarpusavio santykius, kad nesugebame būti kartu, ir jeigu jungiamės, perduodame virusus vieni kitiems, juk esame egoistai. Šis virusas atskleidžia aukščiausią valdymą.
Virusas atskiria žmones vienus nuo kitų priklausomai nuo jų egoizmo. Jis verčia juos sėdėti namuose, užuot užsiėmus beverčiais, išgalvotais reikalais. Jis parodo mums, kokie tinkamesni santykiai gali būti tarp mūsų. Jis atėjo ne tam, kad kenktų ir žudytų mus, o kad teisingai organizuotų mūsų gyvenimą. Tai Kūrėjo ranka, kuri gailestingai mus auklėja.
Epidemija nėra bausmė, tai vaistas. Virusas atvėsina mūsų santykius, perkaitintus egoizmo, noro laimėti, pasiekti, išnaudoti kitus. Jis sustabdo visas šias lenktynes.
#261885

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Peršokti į vieną širdį

Tegu tai būna gėrio epidemija

Vienoje valtyje

Komentarų nėra

Kreiptis į Kūrėją

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia kreiptis į Kūrėją, jeigu manyje kyla vangios mintys?
Atsakymas. Kai tavyje teka kokia nors mintis ir apima koks nors jausmas: geras ar blogas, malonus ar ne, keliantis nerimą ar priešingai nuraminantis – nesvarbu, kas – pasistenk įsisąmoninti, kad tai nustatymas iš Kūrėjo, Jis tai tavyje pažadina.
Jei ne kiekvieną minutę, ne nuolatos, tai bent jau, kai jauti, kad tai tave sukrečia, ir imi ko nors baimintis, kas nors tave neramina, glumina.
Bent jau būdamas tokių būsenų pamėgink rasti Kūrėją ir išlaikyti Jį kaip priežastį, kaip visų savo minčių ir jausmų šaltinį.
#243002

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti pirminę priežastį

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Pamatyti Kūrėją

Komentarų nėra

Kaip išnaudoti Kūrėją, kad padėtum kitiems?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip išnaudoti Kūrėją, kad padėtum kitiems?
Atsakymas. Tam mums pirmiausia reikia susijungti su kitais, su jų norais ir poreikiais, ir absorbuoti juos savyje kaip savo asmeninius.
Tik po to, kreiptis į Kūrėją tam, kad jį užpildytų.
Ir tuomet per save, per savo naujai įgytus svetimus norus, dabar tapusius mano, aš jau užpildau juos. Taip tai dirba.
#246647

Iš 2019 m. vasario 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skatykite:

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Mylėti – užpildyti artimo norus

Tikrasis altruizmas ir pagalba artimui

Komentarų nėra

Mintys apie koronavirusą IV d.

Krizė, globalizacija, Sveikata

Pažvelkite į statistiką: kur žmonės artimi, kur jaučiamas bendras sociumas – ten netekčių dėl koronaviruso gerokai mažiau. Kuo labiau visuomenė susiskaidžiusi, tuo viruso aukų daugiau. Pavyzdžiui, Izraelyje, visuomenė padalinta neapykantos tarp ortodoksų ir pasaulietinių žydų!
***
Dėl koranaviruso negalime daryti to, ko norisi, ir esame pasirengę atlikti tai, kas būtina. Reikia kreiptis į aukštesniąją jėgą prašant pratęsti taisymą, sutvarkyti mūsų tarpusavio ryšius, kad ji būtų mūsų geruose ryšiuose, kad atsiskleistų žmonijai dėl laimingos ateities.
***
Pažadindama mus koronavirusu aukštesnioji jėga padeda kreiptis į ją. Iš mūsų reikalaujama maksimaliai sustiprinti tą ryšį-kreipimąsi, išplėsti jį, pagilinti, ir svarbiausia atlikti tai kartu, paverčiant bendra malda, kuri sudaužo visas ryšio kliūtis tarp mūsų ir aukštesniosios jėgos.
***
Aukštesnioji jėga pažadina koronavirusą, siųsdama mintis valdžiai uždaryti mus, kad… susitelktume ir kreiptumės į aukštesniąją jėgą, į centrinį kūrinio tašką, kad visa tikrovė sutilptų į kūrinio kreipimosi tašką, kaip vieno žmogaus vienam Kūrėjui, į ryšio ir susiliejimo tašką.
***
Iš aukščiau mums leidžia susivienyti aplink vieną problemą, ir su ja kreiptis į aukštesniąją jėgą. Tai leidžia mums susijunti tarpusavyje ir su aukštesniąja jėga dėl pažadinimo iš aukščiau. Tegu šis ryšys kyla ne dėl pačių kūrinių, bet jis priskiriamas ir įsijungia į bendrą taisymąsi.
***
Aukštesnioji jėga labai mums padeda, sustabdydama prieš prarają visą šį pasaulį, kurį savo egoizmu atvedėme beveik iki susinaikinimo. Paskutinę akimirką Kūrėjas sustabdė mus per koronavirusą, privertė nurimti ir susimąstyti apie gyvenimą, kad negrįžtume į seną egoistinį pasaulį.

Iš 2020 m. kovo 30-31 d. M. Laitmano twitter

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys apie koronavirusą I dalis

Mintys apie koronavirusą II dalis

Mintys apie koronavirusą III dalis

Komentarų nėra

Mintys apie koronavirusą III d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

Patys neįstengėme užbaigti egoistinės globalizacijos epochos – tai atėjo gelbėjantis virusas! Norėjome pašalinti sienas neanuliavę egoizmo – virusas primeta mums kur kas griežtesnes ribas. Koks tausojantis vaistas yra virusas palyginus su pasauliniu karu!
***
Koronavirusas be nereikalingų šiukšlių nieko iš mūsų neatėmė. Taip praeiname etapus, vedančius iš šio pasaulio egoizmo. Virusas padeda mums pakilti, išsilaisvinti iš egoistinės vergystės, priartėti prie aukštesniosios jėgos, tikslo, dvasinio pasaulio atskleidimo. Vadinasi jis – vaistas!
***
Dabar per koronaviruso epidemiją aukštesnioji jėga atskiria mus: „Nepriartėkite vieni prie kitų! Daugiau dviejų nesirinkti!“ Kol neįsisąmoninsime, kokie atskirti esame. Mumyse turi atsirasti poreikis susijungti širdimi, gerais jausmais. Taip išgysime…
***
Dabar pasaulyje visi turi vieną problemą: sugriuvo visa gyvenimo tvarka, visas žmogaus pasaulis, atsirado tuštuma. Kabala aiškina: pasaulis gali susimažinti iki būtino egzistavimui lygmens. O mums svarbiausia – pasiekti amžiną dvasinį gyvenimą.
***
Koronavirusas pasiėmė iš mūsų tik šiukšles. Materialiai išgyvensime. Bet svarbiausia – atsirado galimybė atskleisti, dėl ko mums gyventi! Šiame pasaulyje esame formaliai. O viduje virusas kaip tik padeda mums ištrūkti iš Ego nelaisvės, priartėti prie aukštesniosios jėgos ir atskleisti dvasinį pasaulį.
***
Ateina nauja valdžia, „koronavirusas“, ir nušluoja mums vystymosi kelią tarsi cunamio banga, nuplaunanti viską, ko nereikia. Turime eiti šiuo keliu, kol išeisime iš egoizmo į altruizmą, iš materialaus pasaulio į dvasinį.
***
Koronaviruso epidemija parodė ES beprasmiškumą. Ji naudinga nebent viršūnėlei. Tapo aišku, kad pasitelkus rezoliuciją apie ryšius ir solidarumą nacionalinio egoizmo neištaisysi. Čia būtina aukštesnioji jėgą, o ES valdžia jos neturi! Virusas padės tašką „vieningai Europai“!

Iš 2020 m. kovo 25-28 d. M. Laitmano twitter

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys apie koronavirusą I dalis

Mintys apie koronavirusą II dalis

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Komentarų nėra

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPo koronaviruso epidemijos pasaulis taps kitoks, naujas. Virusas atėjo tam, kad išvalytų iš mūsų visas šiukšles. Gamtoje nėra nieko kenksmingo. Virusas atlaisvina vietą gėriui.
Visos šiukšlės, kurios užpildo mūsų sukurtą žmonių visuomenę, bus sunaikintos, o vietoj to atsivers galimybė užpildyti mūsų santykius gėriu ir meile, kuriant gražų, šviesų pasaulį mūsų vaikams ir anūkams.
Tikėkimės, kad mums pavyks tai atlikti, ir neperkelsime į naująjį pasaulį visos neapykantos, konkurencijos, elgesio, kuriuo naikiname Žemės rutulį ir savo pačių rankomis pasmerkiame save mirčiai dėl klimato katastrofų ir karų. Nūnai esame pajėgūs sukurti naują pasaulį!
Vyriausybės dabar investuoja milijardus dolerių, tikėdamosios sugrįžti į praeitį. Bet, neduok Dieve, jei grįšime į savo ankstesniąją būseną. Nemanau, kad yra šalis, kuriai tai būtų gerai. Juk dar prieš pasirodant virusui buvome krizėje, mums grėsė karas, finansų ir pramonės griūtis. Augo konfrontacija tarp Amerikos ir Rusijos, Kinijos, Europos.
Mums neverta grįžti į senąjį pasaulį, nes jame nebuvo nieko gero nei piliečiams, nei valstybėms, nei armijai, nei finansams, nei pramonei, nei prekybai. Mes niokojome žemės rutulį, siurbdami iš jo visus išteklius. Netgi mintimis negalima sau leisti grįžti į vakarykštį pasaulį, apie tai galvoti gali tik beprotis.
Niekas nesimėgavo tokiu gyvenimu, apgaudinėjome patys save lyg mums būtų gerai. Bet kas tame buvo gero? Ką matėme gyvenime? Dabar pats laikas išvalyti žmonių visuomenę nuo šiukšlių, kuriomis ji buvo užkimšta. Kaip užpildėme vandenynus plastikinėmis ir radioaktyviomis atliekomis, taip prišiukšlinome ir žmonių visuomenę.
Reikia sukurti naują, gerą pasaulį! Tegul šis virusas padeda mums susimąstyti ir įsisąmoninti, kur atėjome. Palyginti su tomis problemomis, kurios mums grėsė, šiandienos epidemija yra tiesiog niekas. Tai yra didžiulis aukštesniosios jėgos gailestingumas, kad ji taiso mus taip tausojančiai.
Jokiu būdu nereikia grįžti į ankstesnįjį pasaulį: tik eiti į priekį, į naują pasaulį, kuriame nebus dešimties darbo valandų per dieną, daugiavalandinio stovėjimo kelių spūstyse, pamirštų vaikų, nepamatuojamų skolų ir gyvenimo nuolatiniame minuse. Ženkime visi vieną žingsnį į priekį ir negrįžkime į senąjį pasaulį. Bet kokia kaina tik į priekį, ir, pirmiausia, verta pagalvoti apie naujus tarpusavio santykius.
Šiuo metu esame namuose, laikomės karantino ir turime išeiti iš šios situacijos naujais žmonėmis, kad galėtume pradėti naujai megzti tarpusavio ryšius. Kaip naujai? Kol esame priversti likti namuose, gausime gerą naujojo ugdymo porciją, kaip gyventi naujame pasaulyje, naujoje visuomenėje. Visi supranta, kad tai būtina, tad padarykime tai! Antraip, ką, kokį pasaulį paliksime savo vaikams ir anūkams?
#261901

Iš 2020 m. kovo 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienoje valtyje

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Tegu tai būna gėrio epidemija

Komentarų nėra

Kaip pamilti tą, ko nekenti?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip suprantu, neapykanta – mano natūrali būsena. Iš kur man kils noras pamilti tai, ko nekenčiu?
Atsakymas. Iš aukščiau. Iš Kūrėjo. Tik iš Jo.
Kai panorėsite, kad jumyse atsirastų meilė kitiems, tuomet imsite prašyti apie tai, ir ji atsiras.
Juk jūsų ketinime atsiras meilė kitiems, šiame ketinime imsite jausti priešingą jums Kūrėjo savybę, kaip Jis jus myli. Ir ši jūsų tarpusavio meilė kitiems ir atsakomoji Kūrėjo meilė jums papildys viena kitą, sutilps viena kitoje, užpildys viena kitą. Tai ir yra ta „aukštesniuoju pasauliu“ vadinama būsena.
#259269

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo neapykantos iki meilės vienas žingsnis

Veiksmas ir ketinimas

Tikslas – meilė artimu

Komentarų nėra

Peršokti į vieną širdį

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVirusas atskiria mus fiziškai, bet dėl to imame ieškoti, kaip labiau susijungti viduje. Fizinio ryšio trūkumas žadina mus ir padeda suprasti, kad mums reikia vidinio artumo.
Tegu tarp mūsų bus begalinis atstumas, o mes vis tiek peršoksime per jį ir pasijausime kaip vienas žmogus vienoje širdyje, o ne viename kambaryje. Ir tuomet toje bendroje širdyje pasijausime esą drauge su Kūrėju.
#261881

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Viruso trajektorija

Koronavirusas dėl pusiausvyros gamtoje nebuvimo

Komentarų nėra

Pasaulis pasiutusiame sūkuryje

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisi drauge skęstame jūroje ar upėje, kuri neša mus baisaus skardžio link. Mums liko visai nedaug laiko, kad pagriebtume virvę ir laikytume mūsų bendrą valtį, tiksliau, tiesiog rąstą, ant kurio stovime, stengdamiesi, kad jis neapsiverstų ir nenuneštų mūsų į žiojėjančią prarają.
Bet kokia tai gelbėjimosi virvė? Virvė – kai laikomės vieni už kitų, ir taip galime laikytis už Kūrėjo. Kūrėjas yra, bet mes įstengsime už Jo įsitverti tik su sąlyga, kad palaikysime vieni kitus.
Sugriebę vienas kitą atskleidžiame, kad dabar esame pajėgūs įsitverti už Kūrėjo. Ir jeigu tai atliksime drauge, tai neabejotinai galėsime ištrūkti iš sūkurio į ramius vandenis, ir viskas bus gerai.
Nėra kito sprendimo ir kito darbo – tik susijungti tarpusavyje, ir paprašyti Kūrėjo mus sujungti. O kai jis padės mums, tai mūsų vienybėje atrasime ryšį su Kūrėju.
Kūrėjas ateina gale, kaip apibendrinimas. Ir kai mes ir Kūrėjas, visi kartu laikomės vieni už kitų, tai būtinai pasieksime tikslą. Šis tikslas – ryšys dešimtuke ir to dešimtuko ryšys su Kūrėju.
#262239

Iš 2020 m. kovo 26 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Vienoje valtyje

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманVisi žmonės pasaulyje dabar turi vieną problemą – sugriuvo visa vakarykštė gyvenimo tvarka. Žmogus nežino, kas bus su darbu, su uždarbiu, su šeima, apskritai su gyvenimu – sugriuvo visos ankstesnės vertybės, visas jo pasaulis.
Jis keldavosi ryte ir ėjo dirbti: į gamyklą, į parduotuvę, į statybų aikštelę. Aplink jį buvo daugybė žmonių, su kuriais jis buvo susijęs. Visą dieną dirbdavo, dėdavo savo įnašą į šį pasaulį, ir staiga visa tai dingsta, telieka viena tuštuma.
Ir ką gi jam daryti, juk nėra dėl ko gyventi, nėra už ko įsitverti. Kur jo bendradarbiai, kolegos, dalykiniai partneriai? Nieko neliko, tarsi kas atrėžė jį nuo to didžiulio pasaulio. Ir kaip gyventi toliau?
Tačiau kabalos mokslas aiškina mums kūrimo tikslą, duoda gyvenimo tikslą. Turime ko siekti, turime kasdienes pamokas, ir todėl visąlaik vis labiau einame pirmyn ir žinome, ką daryti. Problema su uždarbiu kaip nors išsispręs, tačiau svarbiausia gyvenime – tai dvasinis gyvenimas, judėjimas į dvasinį tikslą. O tai liks bet kuriuo atveju, todėl mūsų būsena pati geriausia, pati patikimiausia iš visų pasaulyje.
Koronavirusas nieko iš mūsų neatėmė, tik tas šiukšles, kurios mums nereikalingos. Materialiame gyvenime kaip nors pragyvensime kaip visi. Bet svarbiausia – kad turime dėl ko gyventi! Ir anksčiau turėjome tikslą, tačiau šiandien jis tapo vertingesnis.
Išeitų, kad dabar leidžiamės per išėjimo iš savo egoizmo, iš šio pasaulio etapus. Esame šiame pasaulyje, tačiau formaliai, tik išoriškai. O viduje virusas mums kaip tik padeda pakilti, išeiti iš egoistinės vergystes, priartėti prie kūrėjo ir pasiekti tikslą, atskleisti dvasinį pasaulį.
Ateina kokia nors nauja valdžia, kuri vadinasi „koronavirusu“, ir nušluoja mums kelią, kaip cunamio banga, nuplaunanti visa, ko nereikia. O mes turime eiti tuo keliu, kuris veda iš egoizmo į altruizmą, iš materialaus pasaulio į dvasinį.
Tą patį virusas daro visiems, problema tik ta, kad kiti nežino, ką daryti. Kaip Purimo istorijoje: visas Šošan miestas buvo sutrikęs ir nežinojo, kas teisus: noras mėgautis ar noras duoti. Su kuo sugretinti šiuos reiškinius?
Sugretinu juos su pačiu Kūrėju, todėl vertinkime šį laiką. Ir mūsų judėjimas pirmyn priklauso nuo to, kiek įstengsime vesti už savęs visa pasaulį, plačiai paskleidę žinias apie tai, ką iš tiesų daro koronavirusas ir ką reikia daryti mums. Judėjimas pirmyn priklauso nuo to, kiek mes, kaip galva, esame susiję su parcufo kūnu, t. y. su visa žmonija, ir drauge (galva ir kūnas) einame į tikslą.
* * *
Už ko laikytis žmogui būnant šioje situacijoje, kurioje atsidūrėme šiandien dėl viruso, tarsi pakibome ore? Tačiau aš mėgaujuosi tuo, kad pakibau ore. Atėjo koronavirusas ir atrėžė mane nuo viso ankstesniojo gyvenimo. Nieko neliko. Kas bus rytoj? Nežinau. Netgi nežinau, kas bus šiandien po akimirkos. Svarbiausia, ar su tuo sutinku ar ne?
Sutinku su tokia būsena, kai esu atrėžtas nuo savo noro mėgautis. Ir iš viršaus mane atrėžė nuo egoizmo ne per prievartą, man nežinant, o su mano noru, ir aš čia veikiu išvien su Kūrėju kaip Jo partneris.
Po to, kai mano noras mėgautis atrėžtas nuo manęs ir negali naudoti nė vienos mano minties ar veiksmo, galiu paprašyti duoti man davimo jėgą. Grąžinanti į šaltinį Šviesa atjungė nuo manęs egoistinio ketinimo sistemą, paliko mane be nieko. Vadinasi, išėjau iš „Egipto“. Ir dabar galiu paprašyti, kad suteiktų man norą duoti.
* * *
Išėjimas iš „Egipto“ – tai įėjimas į dešimtuką, kai jaučiu draugus ir nejaučiu savęs. Iš pradžių atskleidžiame, kiek esame atsieti nuo draugų. Norime būti drauge ir neįstengiame susijungti, tarsi tarp mūsų stovėtų siena, neleidžianti pajausti draugo. Ir bėgame iš šio „Egipto“, pereiname Raudonąją jūrą, vis labiau daužydami pertvaras tarp mūsų.
O paskui kuriame tarpusavio laidavimą aplink Sinai kalną (neapykantos kalną). Jaučiame tą didžiulį mūsų bendro egoizmo luitą, visus kartu, ir tai kyla virš mūsų lyg kalnas. Kūrėjas yra kalno viršūnėje, o mes apačioje, kalno papėdėje; ir gauname sąlygą: jeigu nesusivienysime, kad pasiektume Kūrėją, tai šitai taps mūsų laidojimo vieta.
Ir tuomet sutinkame susijungti tarpusavyje, tarpusavyje laiduodami vieni už kitus. Kitaip tariant, draugas tampa man svarbesnis už mane patį, esu pasirengęs daryti viską, ko reikia kitiems. Štai taip mums dabar reikia veikti platinant kabalos žinias visai žmonijai. Ir per šį darbą, pakilsime į kalno viršūnę, kaip Mozė, kad gautume Torą, Šviesą, kuri veiks visą žmoniją.
#262122

Iš 2020 m. kovo 23 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai