Pateikti įrašai su karantinas žyme.


Abejonė vis dėlto atsirado

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Dabar susilpnėjo karantinas, žmonės išėjo į gatves: restoranai, kirpyklos, parduotuvės – vien vartojimas. Visas kaip anksčiau, niekas nepasikeitė. Kam buvo reikalingas virusas?
Atsakymas: Manau, kad iš pirmo karto, žinoma, negalime pasikeisti. Bet vis dėlto suabejojome, kad galbūt gyvenome netinkamai. Viską pažįstame lygindami.
Tačiau per vieną kartą, vargu, ar galėsi padaryti išvadas. Juolab, kad dar negrįžome į praeitį, neišanalizavome to, kas buvo. Sėdėjimą namuose traktuojame kaip įkalinimą, kalėjimą.
O dabar vėl išeisime dirbti ir pamažu pamatysime, kad grįžimas prie vartojimo atsiskleis mumyse kaip kažkas neigiamo. Tuomet mums taps aišku, ką daryti.
#266186

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Išėjimas iš karantino, I dalis

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманImame nedarbingumo atostogas visame pasaulyje
Susilpnėjus karantinui, žmogui tarsi akmuo nusirito nuo širdies, leisdamas šiek tiek įkvėpti, grąžindamas spalvas į jo gyvenimą. Jis nustojo jaustis tarsi ant peilio ašmenų.
Tarytum reikėtų džiaugtis? Bet, kita vertus, po to, kai turėjome laiko sustoti ir pamąstyti, mes suprantame, kad gyvenimas ir prieš koronavirusą nebuvo giedras, tad ar verta grįžti į ankstesnes lenktynes?
Mes nesuprantame, kad mūsų vystymasis buvo neteisingas, kaip egoistinės visuomenės, kuri vystosi nuo vieno smūgio iki kito, nuo krizės į krizę. Šitaip niekada nepasieksime laimės, o tik stengsimės išsisukti nuo nuolatinių smūgių.
Niekas nesimėgauja tokiu gyvenimu, kaip yra pasakyta: „Ne savo noru tu gimei, ne savo noru gyveni, ir ne savo noru mirsi.“ Mes tiesiog pripratome, kad toks gyvenimas, ir priimame kaip duotybę, nes neturime pasirinkimo.
Ir staiga atsiranda koronavirusas, ir pirmą kartą istorijoje pajaučiame, kad priklausome vienai žmonijai. Juk šis smūgis pasiekė visus. Tarsi žmonija būtų vienas žmogaus kūnas, apimantis visą žemę: galva Amerikoje, kūnas Anglijoje, viena ranka Rusijoje, kita Pietų Amerikoje, o kojos – Australijoje.
Ir staiga šis kūnas vienu metu gauna smūgius. Ir ne taip, kad vieną kartą stuktelėjo vienoje vietoje, o paskui kitoje – ne, smūgis užklupo iš karto visus. Tik kiekviename jis jaučiasi savaip, kaip mūsų kūne kiekvienas organas savaip suvokia skausmą.
Koronavirusas privertė mus pajausti, kad mes visi susiję kaip viena sistema. Ir tai – didelis atskleidimas. Staiga visas pasaulis vienu metu buvo sukrėstas, ir ne todėl, kad nukrito naftos kainos, išsiveržė vulkanas ar nusirito cunamio banga. Problema smogė ne tam tikroje vienoje atskiroje srityje, o visa sistema nustojo veikti. Ir ne dėl jos kaltės, o dėl žmogiškojo faktoriaus.
Žmogus nustojo dirbti! Visame pasaulyje taip dar nebuvo nutikę. Žmogus – serga ir negali dirbti. Ir tai yra tikras įrodymas, kad mums laikas susimąstyti apie žmonių visuomenę kaip apie vieną sistemą, kur visi susiję, priklauso vienas nuo kito ir turi rūpintis vienas kitu. Čia daugiau nėra vietos konkurencijai, kitu atveju panašūs virusai puls vis labiau.
Todėl koronavirusą galima laikyti žmonijos gelbėtoju. Tai ne virusas, bet visam pasauliui atskleidimas, kad žmonių visuomenė – tai integrali bendruomenė, susaistyta visomis kryptimis.
Negali būti kažkam gerai, jei kažkam šią akimirką yra blogai – arba visiems blogai, arba visiems gerai. Ir visas šis praregėjimas – dėl koronaviruso. Išeina, kad virusas – tai ne katastrofa, o vaistas, kuris padarys žmoniją šiek tiek sveikesnę, pakoreguos jos matymą, priartindamas prie tiesos.
#264375

Iš 2020 m. gegužės 5 d. 1232-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Po pandemijos

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Didžiųjų permainų metas

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPusė per karantiną uždarytų įmonių jau nesugebės atsigauti. Jei verslas susijęs su paprastu, tradiciniu maistu, prie kurio žmonės yra įpratę, tada jis, žinoma, išliks. Bet tai, kas per daug ir nereikalinga, išnyks.
Visa tai labai greitai paaiškės praktikoje: kai savininkai grįš atidaryti savo verslo, taps aišku, ko dabar reikia visuomenei, o ko jau nebe.
O rytoj mums reikės dar mažiau, poryt – dar mažiau, nes virusas neišnyks ir apribojimai liks. Virusas keisis ir grįš įvairiomis formomis, ir taip šis virusas kaip vaistas subalansuos mus ir nukreips tinkama linkme. Juk sakoma, kad Kūrėjo smūgis išgydo.
Gyvename didingu metu. Kas dabar padės žmonijai įgyti naują formą, ir taip sukurti savo sielą, tas taps Kūrėjo padėjėju.
Kūrėjui nieko nereiškia pakeisti pasaulį. Jis gali akimirksniu jį uždengti: pasukti jungiklį ir mes išnyksime. Nemirsime, o būtent pradingsime – buvo kūrinys ir nebėra. Juk visa kūrinija yra aukščiausios Šviesos pasekmė. Bet kūrimo programoje numatyta sukurti iš mūsų su mūsų sutikimu ir noru, mūsų prašymu, tokius kūrinius, kokius sumanė Kūrėjas, panašius į Jį. Tik šia kryptimi veikia aukštesnioji Šviesa
Poreikis keistis turi kilti iš apačios, iš žmogaus proto ir jausmų, kad žmogus imtų keistis ir dirbti prie visos kūrinijos. Jis turi panorėti sumažinti savo egoizmą ir veikti kitų labui, dėl bendros kūrinijos jėgos. Žmogus turi to pasiekti, tai ir vadina tobulėjimu. Kūrėjas nenori mūsų riboti šiaip sau – Jis mus moko ir gydo.
#263824

2020 m. balandžio 26 d. iš pamokos pagal straipsnį „Pasaulio susivienijimas paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Ant naujos visuomenės slenksčio

Kovos priešakyje

Komentarų nėra

Iš juodosios skylės į laisvę

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманDėl karantino daugelis skundžiasi, kad jaučiasi izoliuoti tarsi būtų atsidūrę juodojoje skylėje. Tačiau turime suprasti, kad visas mūsų pasaulis, visa Galaktika, visa Visata yra juodosios skylės viduje. Nieko nepadarysi – tai faktas. Tad ne baisu, kad ir jūs jaučiate šią tamsą.
Sako, kad juodosios skylės viduje yra tokia gravitacija, kad net šviesa iš ten negali ištrūkti – viskas prasmenga šiame juodame šulinyje, nes ten toks didelis egoizmas. Egoizmas viską praryja, neleisdamas niekam išeiti į išorę. Toks mūsų pasaulis, kuriame esame tarsi juodojoje duobėje.
Bet viskas, ką matome iš išorės, iš tikrųjų yra mūsų viduje, – matome save. Ir jei matome tamsą, tuomet atskleidžiame savo tikrąsias savybes ir galime padaryti išvadas apie savo būseną. Iš to paaiškės, kaip išeiti iš šios duobės, iš juodosios skylės.
Jei įgysime davimo savybę, iškart tapsime laisvi. Todėl noras duoti vadinamas „laisva žeme“, o joje gyvenantys žmonės vadinami laisvais žmonėmis. Ir tuomet išskrisite iš šios juodosios skylės ir tapsite laisva tauta savo šalyje, savo nore. Paprašyk Kūrėjo, ir Jis viską sutvarkys. Reikia tik nusilenkti ir paprašyti, tai yra visas mūsų išsitaisymas.
#262525

Iš 2020 m. balandžio 1 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Realybės perkainojimas

Kaip tu jautiesi šiomis sunkiomis dienomis?

Ties raudona linija

Komentarų nėra

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPo koronaviruso epidemijos pasaulis taps kitoks, naujas. Virusas atėjo tam, kad išvalytų iš mūsų visas šiukšles. Gamtoje nėra nieko kenksmingo. Virusas atlaisvina vietą gėriui.
Visos šiukšlės, kurios užpildo mūsų sukurtą žmonių visuomenę, bus sunaikintos, o vietoj to atsivers galimybė užpildyti mūsų santykius gėriu ir meile, kuriant gražų, šviesų pasaulį mūsų vaikams ir anūkams.
Tikėkimės, kad mums pavyks tai atlikti, ir neperkelsime į naująjį pasaulį visos neapykantos, konkurencijos, elgesio, kuriuo naikiname Žemės rutulį ir savo pačių rankomis pasmerkiame save mirčiai dėl klimato katastrofų ir karų. Nūnai esame pajėgūs sukurti naują pasaulį!
Vyriausybės dabar investuoja milijardus dolerių, tikėdamosios sugrįžti į praeitį. Bet, neduok Dieve, jei grįšime į savo ankstesniąją būseną. Nemanau, kad yra šalis, kuriai tai būtų gerai. Juk dar prieš pasirodant virusui buvome krizėje, mums grėsė karas, finansų ir pramonės griūtis. Augo konfrontacija tarp Amerikos ir Rusijos, Kinijos, Europos.
Mums neverta grįžti į senąjį pasaulį, nes jame nebuvo nieko gero nei piliečiams, nei valstybėms, nei armijai, nei finansams, nei pramonei, nei prekybai. Mes niokojome žemės rutulį, siurbdami iš jo visus išteklius. Netgi mintimis negalima sau leisti grįžti į vakarykštį pasaulį, apie tai galvoti gali tik beprotis.
Niekas nesimėgavo tokiu gyvenimu, apgaudinėjome patys save lyg mums būtų gerai. Bet kas tame buvo gero? Ką matėme gyvenime? Dabar pats laikas išvalyti žmonių visuomenę nuo šiukšlių, kuriomis ji buvo užkimšta. Kaip užpildėme vandenynus plastikinėmis ir radioaktyviomis atliekomis, taip prišiukšlinome ir žmonių visuomenę.
Reikia sukurti naują, gerą pasaulį! Tegul šis virusas padeda mums susimąstyti ir įsisąmoninti, kur atėjome. Palyginti su tomis problemomis, kurios mums grėsė, šiandienos epidemija yra tiesiog niekas. Tai yra didžiulis aukštesniosios jėgos gailestingumas, kad ji taiso mus taip tausojančiai.
Jokiu būdu nereikia grįžti į ankstesnįjį pasaulį: tik eiti į priekį, į naują pasaulį, kuriame nebus dešimties darbo valandų per dieną, daugiavalandinio stovėjimo kelių spūstyse, pamirštų vaikų, nepamatuojamų skolų ir gyvenimo nuolatiniame minuse. Ženkime visi vieną žingsnį į priekį ir negrįžkime į senąjį pasaulį. Bet kokia kaina tik į priekį, ir, pirmiausia, verta pagalvoti apie naujus tarpusavio santykius.
Šiuo metu esame namuose, laikomės karantino ir turime išeiti iš šios situacijos naujais žmonėmis, kad galėtume pradėti naujai megzti tarpusavio ryšius. Kaip naujai? Kol esame priversti likti namuose, gausime gerą naujojo ugdymo porciją, kaip gyventi naujame pasaulyje, naujoje visuomenėje. Visi supranta, kad tai būtina, tad padarykime tai! Antraip, ką, kokį pasaulį paliksime savo vaikams ir anūkams?
#261901

Iš 2020 m. kovo 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienoje valtyje

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Tegu tai būna gėrio epidemija

Komentarų nėra

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Krizė, globalizacija, Laidavimas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманGlobalus tarpusavio laidavimas – tai dėsnis, galiojantis visiems, į vieną sistemą sujungtiems elementams. Ir šis dėsnis įpareigoja kiekvieną žinoti, kaip jis turi elgtis sistemoje, kad atvestų ją į pusiausvyrą, į tobulą abipusį ryšį tarp visų dalių.
Žinoma, neįstengiame net įsisąmoninti šio dėsnio, o juolab jo laikytis. Negaliu prisiimti tokio įsipareigojimo, juk jeigu neatliksiu savo funkcijos integralioje sistemoje, tai ji visa išeis iš pusiausvyros ir kaltas būsiu aš.
Visi pajaus, kad pažeidžiau sistemos tobulumą. Išeitų, kad kiekvienas elementas lygiavertis visai sistemai bendrai, o tai gąsdinanti atsakomybė. Kiekvienas žmogus atsako už visą pasaulį. Todėl sakoma: „Geriau sėdėk ir nieko nedaryk“.
Štai taip dabar žmonių paprašė būti karantine ir neišeiti į gatvę, niekur nevažinėti, neskraidyti, su niekuo nekontaktuoti. O ką gi daryti?
Nuodugniai susipažinti su tuo, kad esame integralioje, globalioje sistemoje, kurioje veikia laidavimo dėsnis, kitaip tariant, tarpusavio priklausomybės dėsnis, ir kaip mums šią priklausomybę iš priverstinės paversti norima. Norime būti susiję ne todėl, kad mus įpareigojo gamta, o todėl, kad patys atskleidėme, kaip gera palaikyti ryšį!
Tai tiesiog gyvenimas rojuje – susijungti kartu į vieną tobulą vienybę ir pajausti gamtos tobulumą. Ir tada pajausime visas gamtos dalis, pradedant nuo tolimų žvaigždžių iki tokių gyvenimo formų, kurios mums dabar nežinomos. Žmogus galės tapti didingu tobulybės kūrėju.
Pirmasis išėjimo iš krizės etapas – karantinas, kitaip tariant, „sėdėk ir nieko nedaryk“ – tik mokykis. Žmonijos problema ta, kad ji ima veikti dar iki tol, kol supranta, ką daranti. Kol esame karantine, turime laiko pagalvoti: kokiame pasaulyje egzistuojame, kas mes tokie ir kas yra gamtos sistema, kurioje gyvename, o dar – kaip priklausome nuo gamtos sistemos, o ji nuo mūsų.
Kaip per savo santykius vieni su kitais veikiame bendrą gamtos sistemą: negyvąją materiją, augalus, gyvūnus bei žmones, ir kaip gamta reaguoja į mūsų veiksmus? Taip pradėsime mokytis to, kaip pastatyti nuostabius namus visiems – ne tik patogius, bet amžinus, tobulus, esančius aukščiau šio biologinio gyvenimo ir mirties, aukštesnėje pakopoje.
Taisydami tarpusavio ryšį, pakylame į begalinę sistemą, kurioje nėra laiko apribojimų. Pradedame gyventi pasaulyje, kuriame nėra mirties ir jokių apribojimų, tik beribis suvokimas ir egzistavimas. Dabar gavome galimybę ateiti prie tokio gyvenimo.
Visų pirma reikia išstudijuoti bendrą gamtos sistemą ir mūsų vaidmenį joje, ir kaip mums tarpusavyje organizuotis, kad užmegztume ryšį su šia bendra gamtos sistema. Juk kiekvienas iš mūsų – egoistas, priešingas gamtai. Ir kaip man prisiderinti prie gamtos sistemos, kuri visa integrali ir egzistuoja pagal laidavimo, vienybės, meilės, abipusio papildymo dėsnį, jei esu sukurtas priešingai?
Štai čia mums į pagalbą ateina kabalos mokslas, kuris moko, kaip mums, egoistams, sukurti tarpusavio ryšį, panašų į integralią gamtos sistemą. Tai vadinama „dešimtuku“, kur dešimt žmonių vienijasi, kad kartu sukurtų gamtos sistemą atitinkantį ryšį.
Žmogaus egoizmas visuomet mėgino visą pasaulį pajungti savo poreikiams. Bet šis laikas baigėsi. Epidemija sukėlė perversmą sąmonės pasaulyje, ėmėme suprasti, kad negalime naudoti visko tik savo naudai, kad turime ieškoti, kaip tapti naudingiems visai sistemai.
Dešimt žmonių – tai tarsi maža laboratorija, kur stengiamės sukurti antivirusą tuo, kad sutinkame nustatyti tarp mūsų tuos dėsnius, kurie veikia tobuloje, integralioje, globalioje sistemoje, kitaip tariant, abipusį davimą. Kiekvienas anuliuoja save ir iškelia kitus aukščiau savęs, kurdamas tokius santykius, kurie aukščiau kiekvieno asmeninio egoizmo. Tai ir bus vakcina nuo viruso.
Taip atsiras naujos grupės, kol visa žmonija gaus antivirusinę vakciną ir visi vėl elgsis pagal sveikos gamtos dėsnius. Tai bus naujas žmogus, juk jis suvoks devynių draugų norus kaip savo asmeninius ir rūpinsis jais labiau, nei pačiu savimi.
Priklausomai nuo to jis gaus palaikymą iš integralaus gamtos dėsnio, jis virs integralia gamtos dalimi. Globalaus laidavimo dėsnis įpareigoja žmogų būti susijusiam su visa sistema aukščiau jo egoizmo.
Gamta sukūrė žmogų didžiausiu egoistu iš visų kūrinių. Bet globali gamta per šią krizę nori mums parodyti, jog ji jau ilgai laukia, kad padarytų mus savo neatsiejamomis dalimis. Gamta tarsi sako mums: „Dabar esu pasirengusi įjungti jus į savo vidų kaip integralius elementus“.
Ir tai nepaisant to, kad kiekvienas iš mūsų sukurtas kaip antiintegralus, norintis vien valdyti ir išnaudoti kitus. Gamta sukūrė mus priešingais sau, kad sulygintume neigiamas ir teigiamas būsenas bei įvertintume „šviesos pranašumą iš tamsos “. Ir tuomet galėsime pajausti ir įsisąmoninti integralią, tobulą būseną, panorėsime ją pasiekti. Kitaip, nesuprastume, kur esą.
Gamta nuo pat pradžių įdiegė mumyse egoistinę programą, kuri dabar nustojo veikti. Mes turime suprasti, kad egoistinė programa nesuderinama su globaliu, susijusiu pasauliu.
Krizė stumia mus, kad sutiktume susijungti su kitais ir laikytumės integralaus gamtos dėsnio. Turime įdiegti savyje naują, patobulintą globalaus laidavimo programą – vienintelę gamtoje egzistuojančią programą.
Ši programa veikia visur, išskyrus žmogų, tačiau mes negalime suvokti to savo neištaisytu, egoistiniu protu. Teisiame pasaulį pagal savo trūkumus, todėl matome jį neištaisytą. Bet vos tik imsime taisyti save ir panorėsime tapti integralia gamtos dalimi, pamatysime visiškai kitokį pasaulį ir suprasime, kad jis visada buvo toks, tiesiog to nepastebėjome.
Globalaus laidavimo dėsnis teigia, kad mes visi priklausome vienai sistemai ir privalome jaustis kaip vieno mechanizmo dantratukai, kur kiekvienas priklauso nuo visų. Taip suteiksime sau amžiną, tobulą, nuostabų gyvenimą. Daugiau nieko nereikalaujama ir krizė, sukurta koronaviruso epidemijos, priartina mus prie to. Palinkėkime mums visiems sėkmės ieškant teisingo sprendimo.
#261746

Daugiau šia tema skaitykite:

Antikūnai prieš egoizmą

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Kada pasibaigs koronavirusas?

Komentarų nėra