Klausimas. Kai smegenys apdoroja informaciją, tai už proto stovi noras gauti. Jis ir yra kūrinys. O kadangi mūsų noras gauti egoistinis, vadinasi, smegenys ir aptarnauja mūsų norus. O kas vyksta su kabalistu?
Atsakymas. Kabalistas – tai žmogus su tuo pačiu noru, bet jis jau turi norų, su kuriais gali dirbti dėl kitų, dėl davimo, susivienijant su kitais, juos aptarnaujant ir siekiant šiuos norus nukreipti Kūrėjo link. Šiuo požiūriu jis veikia kaip Kūrėjas – dėl davimo. Jis – Kūrėjo laidininkas.
Klausimas. Kabalistas gyvena fiziniame kūne, gauna informaciją, kuri praeina pro smegenis, jis turi tą patį norą gauti. Kokį pasaulio vaizdą jis mato?
Atsakymas. Be mūsų pasaulio vaizdo, kabalistas mato dar vieną pasaulį. Tiek, kiek jis nori duoti, tiek mato Aukštesnįjį pasaulį.
Klausimas. Kaip naujas pasaulis užkloja materialų? Ką jis mato? Papildomus elementus šioje tikrovėje?
Atsakymas. Taip. Tik jis mato ne mūsų objektus, o jėgas. Sąveiką tarp žmonių jis mato, kaip sąveiką tarp norų. Žmonės jam – realizuoti norai.
Tai suteikia jam galimybę ištaisyti žmoniją ir priartinti ją prie visiško Kūrėjo atskleidimo, kai davimo, meilės, vienybės savybė vyraus virš egoizmo ir visi žmonės susivienys.
Tai duoda žmogui aukščiausios, amžinos, begalinės tikrovės atskleidimą ir taip absoliučiai užpildo jo norą. O kai tai įvyksta, daugiau nėra apie ką kalbėti.
Tai ir yra kūrinio tikslas, mūsų taisymosi, kabalos mokslo studijų, mūsų egzistavimo tikslas.
#247241

Iš 2018 m. lapkričio 26 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Kabalisto suvokimo lygmenys

Klausimas iš Facebook. Jeigu dievas kaip asmenybė neegzistuoja ir jis užpildo visą Visatą energija, tai kodėl sakote, kad žydų tauta išrinkta dievo? Juk jeigu dievas – energija, tai turi egzistuoti kodas, kuris veda mus ir priartina mūsų pasaulį prie meilės ir tobulybės supratimo, o ne kokia nors tauta.
Atsakymas. Esmė ta, kad žydai – tai ne tauta, tai žmonių grupė, kuri susibūrė prieš tris su puse tūkstančio metų Senovės Babilone vadovaujant Abraomui, nes juos traukė dvasingumas, jie tai jautė, o kiti – ne
Visi žmonės siekia kūrimo tikslo, tačiau tie, kurie siekia labiau, vadinami „Isra – El“, „tiesiai pas Kūrėją“. O tie, kurie šios traukos nejaučia, vadinami „pasaulio tautomis“. Jei ją turite – nesvarbu, kokia jūsų tautybė – tai pagal šį apibrėžimą būsite „Israel“. Jei koks nors žydas pagal genetiką neturi tokio siekio, jis vadinamas „gojumi“, kitaip tariant, pasaulio tautomis.
O Kūrėjas – tai ne dievas, kaip galvoja žmonės. Tai didžiulis davimo ir meilės laukas, kuris užpildo visiškai visą kūriniją.
#250665

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys žmonijos dalys

Kabala ir pasaulio tautos

„Israel“ ir pasaulio tautos

Tikėti, kad Kūrėjas visur ištaiso mane, atsiduoti Jo rūpesčiui tiek kylant, tiek krintant. Tada visos būsenos juntamos kaip kilimas. Pastangos būti nusileidime kaip pakilime vadinasi budinimu iš apačios ir veda į suartėjimą su Kūrėju, jaučiant, kad taip Kūrėjas pritraukia jį.
Kritimuose privalai visame kame atnaujinti Kūrėjo valdžią. Ir tai bus naujos dvasinės būsenos pradžia: ten, kur nejaučia savo nore Kūrėjo valdžios, pastangomis užpildo ją Kūrėjo valdžia. Ir taip kiekviename kritimo pojūtyje, Kūrėjo valdžios nebuvimas užpildo dalimis malchut.
1. Žmogus – egoistas nore gauti prisipildymus. Bet palaipsniui vis labiau jaučia jų nebuvimą savo gyvenime – ir pradeda ieškoti pripildymo dvasinio. Svarbiausia – pripildyti save. Tai – dvasinio vystymosi pradžia – „lo li šma“, dėl savęs, būsenoje.
2. Per kabalos užsiėmimus ir grupę suvokia, kad reikia pakilti aukščiau egoizmo ir pats nepastebėdamas kelia prašymą save pripildyti – MAN. Kūrėjas ištaiso ego-MAN ir suteikia jam vietoj pripildymo jėgą sulaikyti malonumą, pripildymą, jėgą atstumti egoizmą, – ekraną.
Negalime Aš ir Jis būti kartu: jei žmogaus Aš nėra anuliuotas, kai jam nerūpi, kas vyksta su juo, tai negali pajausti Kūrėjo, juk šią vietą-norą užima jo Aš. Žmogaus pasaulyje gali būti tik viena valdžia: jo arba Kūrėjo. Atskleisti Kūrėją – vadinasi – anuliuotis prie Jį.
Nuo Kūrėjo didybės pojūčio yra pasiekiama būsena „ne dėl savęs“, kai nėra išskaičiavimo „o kas bus man“, o tik dėl tiesos, dėl Kūrėjo, aptarnauti Jį, pamirštant save, anuliuojantis kaip žvakė prieš fakelą, taip jis Kūrėjo pojūtyje pasiekia būseną „davimas dėl davimo“.
#247142

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Pakilti iš savojo Kėtėr į aukštesniojo Malchut

Kūrėjo didybė

Klausimas. Kokiomis pakopomis įgyjama išmintis ir meilė kabaloje?
Atsakymas. Kur yra išmintis, ten yra meilė. Ir kur yra meilė, ten, žinoma, yra išmintis.
Išmintimi vadiname Šviesą Chochma, kuri plinta Chasadim Šviesoje.
Chasadim – tai atsidavimo, besąlygiško, absoliutaus davimo Šviesa, kuri aukščiau visų problemų ir bet kokio proto.
Aukščiau nereiškia, kad neturi proto. Priešingai, turi didžiulį protą, ir vis tiek esi pasirengęs viską atiduoti. Būtent tame atsidavime pajauti Kūrėją ir ten jaučiama meilė.
#248688

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės trikampis

Visas gyvenimas – tarp dviejų Šviesų

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Klausimas iš Facebook. Kaip galima mylėti kitus, jei pats nemoki mylėti savęs? Manau, kad pirmiausia turime išmokti mylėti save, o paskui – artimą.
Atsakymas. Turite pernelyg daug savimeilės, o tam, kad imtumėte jausti pasaulį nesavyje, turite pasitreniruoti mylėti kitus.
Mylėdamas kitus ugdote savyje davimo savybę, tikros meilės savybę, ir iš savimeilės pereinate prie meilės artimui, ir per tai pajaučiate, kas iš tiesų yra ne jumyse.
O už jūsų yra didžiulė Šviesa, aukštesnysis pasaulis, amžina būsena. Prie to ir veda jus.
#249681

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pamilti save?

Nusikaltimus uždengti meile

Mylėti – užpildyti artimo norus

Kas iš tikrųjų siekia pradėti dirbti dėl Kūrėjo, kad susilietų su Juo savybių panašumu, įeitų į Kūrėjo rūmus, tas ne iš karto gauna tokią galimybę. Tikrina jį, – galbūt jis turi kitų norų be noro susilieti su Kūrėju. O kaip tikrina žmogų, ar jis turi tik vieną norą? Sukuria jam kliūtis tuo, kad duoda pašalinių minčių ir atsiunčia jam pašalinių žmonių, kad sutrukdytų, kad mestų jis savo kelią ir eitų gyvenime kaip visi. (Baal Sulamas, „Šamati“, 70 straipsnis)
Baal Sulamas rašo, kad gamtoje viskas suvokiama per susidūrimą. Gyvenimas – tai kova, tik ne su kuo nors kitu, o su pačiu savimi. Jeigu žmogus teisingai tai supranta, tada viskas einasi normaliai.
Viskas priklauso nuo to, kaip susikoncentruoti į tai, suprasti, kad pasaulyje viešpatauja dvi jėgos: gavimo ir davimo. Gavimo jėga – tai mūsų didžiulis egoizmas. O davimo jėgos mumyse nėra. Mes turime palaipsniui vystyti ją. Tai nėra paprasta.
Dėl to mums reikia kažkaip sąveikauti grupėje, stengiantis suartėti tarpusavyje. Mes to nenorime. Būtent tame taške, kai aš jaučiu, kad nenoriu, bet per jėgą stumiu save suartėti su draugu, aš turiu kreiptis į Kūrėją ir prašyti Jo duoti man galimybę to panorėti. Jeigu aš nepasitraukiu iš kovos, o pagaunu save ir pasilieku tame, aš galiu įgauti pusiausvyrą vidurinėje linijoje.
Klausimas. Kas yra pašalinės mintys?
Atsakymas. Tai bet kokios mintys, kurios nukreiptos ne į susiliejimą su Kūrėju, ne į panašumą su Juo, ne į davimo savybę.
#241815

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvysti Kūrėją geru ir kuriančiu gėrį

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Rasti pusiausvyros tašką

Klausimas. Kas yra „tikėjimas virš žinojimo“?
Atsakymas. Tikėjimas virš žinojimo reiškia, kad aš pakylu virš savo prigimties ir pasiekiu būseną, kurioje yra Kūrėjas.
Kūrėjas – tai davimo, visuotinio ryšio, meilės savybė. Iš pradžių aš neturiu šios savybės. Tačiau, jei kažkokiu būdu sugebėsiu sukurti, atskleisti ją savyje, tai ji bus virš mano egoistinės prigimties ir vadinsis „tikėjimu virš žinojimo“.
Juk žinojimas yra tai, kas vyksta mano prigimtyje, egoizme, suvokime ir jausmuose. O kai aš pakylu virš to, norėdamas veikti atvirkščiai, tada būsiu savybėje, priešpastatytoje žinojimui, tikėjime virš žinojimo. „Atvirkščias“ nereiškia „priešingas“.
Apskritai, mūsų paprastame gyvenimo supratime yra tiek daug tokių prieštaravimų, kuriuos pirmiausia reikia apeiti, ir tada pabandyti pajusti, nes tikėjimas virš žinojimo yra jausmas, kad yra tokia būsena, kaip Aukštesnysis pasaulis, pakilimas virš savęs, gyvenimas dėl davimo, ir tokią savybę tu nori pasiekti.
Kai žmoguje atsiranda toks vidinis judesys, jis pradeda ruoštis išėjimui iš egoistinės vergovės. Tai įvyksta dėl konkretaus, bet ilgą laiką vykstančio poveikio jėgos, vadinamos Aukštesniąja jėga.
Šią jėgą sukelia žmogaus noras ir veiksmai siekiant pakeisti save. Ir nors jie egoistiški viduje, tačiau jų tikslas – altruistinis.
Jei žmogus gauna tokį poveikį iš savo darbo grupėje, kai praktikuoja kabalą, norėdamas įgyti papildomos jėgos, nežemišką savybę, tada jis palaipsniui pradeda vystytis, kaip vaisius įsčiose. Vėliau ši savybė – tikėjimas virš žinojimo – pradeda egzistuoti savarankiškai. Tai vadinama siela.
Kalbant kabalos mokslo kalba, žmogus prilimpa prie Binos ir tarsi atsikabina nuo Malchut. Todėl tikėjimas virš žinojimo – Binos savybė, kuri vyrauja virš Malchut. Arba galima pasakyti, kad tai – davimo savybė, kuri realizuojasi virš gavimo savybės; arba noras duoti, kuris organizuojasi virš noro gauti.
Tokiu principu sukurta bendros sielos konstrukcija. Taip mes egzistuojame dvasiniame pasaulyje. Tai mes turime savyje sukurti. O iki tol nė vienas iš mūsų sielos neturi. Yra tik fizinis kūnas, kuris kabalos moksle iš viso neminimas.
Kabalos moksle kaip „kūnas“ suprantamas egoistinis noras gauti, mėgautis, jis nesusijęs su gyvūniniu kūnu.
#242486

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Judėti labiau tikint

Klausimas. Kodėl šiame pasaulyje vidinį darbą mes galime dirbti tik grupėje, juk požiūris į kitus šio pasaulio žmones taip pat neištaisytas?
Atsakymas. Dvasinis pasaulis – tai davimo savybė, veiksmas nuo savęs, nuo savo egoizmo. Jei jūs nesate grupėje, nesate susijungę tarpusavyje ir neugdote savyje šios savybės, jūs negalite duoti. O be grupės, jūs dar turite būti susieti su Aukštesniąja šviesa, kuri jums duos šią galimybę. Todėl reikia labai rimtai dirbti su savimi, ir čia susiduriate su labai sunkiomis būsenomis, kai jums šito visai nesinori.
Žinoma, jūs galite tik studijuoti kabalos mokslą, bet nenaudoti praktiškai. Tai jums daug ką paaiškins apie pasaulį, suteiks nusiraminimą, savarankiškumą, jūs teisingai reaguosite į gyvenimo įvykius. Jūs daug ką sužinosite, net nepasiekę dvasinio pasaulio. Jums bus įdomu gyventi. Tačiau, jei jūs norite tapti aktyviu Aukštesniojo pasaulio sistemos dalyviu, jums reikia būti su draugais ir visomis jėgomis siekti davimo savybės.
#242155

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę?

Galimybė valdyti blogį ir gėrį

Meilės ir davimo formulė

Bandymų ir patirties esmė ta, kad žmogus neturi galimybės nuspręsti ir pasirinkti, jis negali suvokti Kūrėjo noro ir mokytojo ketinimo.
Ir nors jis gali atlikti darbą, tačiau nesugeba suprasti, kiek tas darbas reikalingas, ar jis sutampa su Kūrėjo noru. (Baal Sulamas, „Šamati“, 187 straipsnis „Pasirinkimas –didesnė pastanga“)
Klausimas. Ar galima kažkaip pamatyti, kad aš veikiu tinkamai?
Atsakymas. Ne, nes tai bus tavo egoistinis atlygis. Jei iš tiesų esi duodantis, tau visiškai nesvarbu, kokios yra davimo pasekmės. Tu tik nori žinoti, ar duodi tinkamai.
Nieko nepadarysi. Tai – rimta sistema. Jei nori būti duodantis, turi pakilti ir išeiti iš savęs. Tu turi tokią galimybę. O jei ne, tai būk, koks esi.
Gali tiesiog studijuoti kabalą. Tai – žinių šaltinis, tai metodika, kuri paaiškina ir istoriją, ir geografiją, ir žmonių santykius, ir dabartį, ir net ateitį. Norisi, kad visi pasaulio žmonės įgytų tų žinių iš kabalos, net netobulėdami dvasiškai, o tiesiog studijuodami, kaip bet kokį kitą mokslą.
Klausimas. Taigi, žmogus nežino, ar teisingai eina. Tai už ko jam laikytis?
Atsakymas. Nėra už ko. Už oro, už Kūrėjo. Tik grupėje, kai susijungi su draugais ir jiems dirbi, o jie dirba tau, jūs sukuriate „laidavimą“, – už jo ir galima laikytis.
#242206

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis atlygis

Kodėl dvasiniame kelyje nėra įspėjamųjų ženklų

Efektyvaus darbo sąlygos

Klausimas. Jeigu žmogus atskleidžia amžinybę, dvasinį lygmenį, tai šis materialus pasaulis lieka, koks buvęs, ar išnyksta?
Atsakymas. Viena kitam netrukdo.
Klausimas. Kitaip tariant, mes jo nepaliksime?
Atsakymas. Šį pasaulį paliksime tada, kai turėsime palikti. Nėra taip, kad mano fizinis kūnas turi numirti, nes aš pasiekiau tam tikrą dvasinės raidos pakopą, o toliau dvasinį darbą tęsiu kitaip. Ne, vienas kitam netrukdo.
Galite suvokti absoliučiai visas dvasines pakopas iki pat aukščiausio lygmens ir vis tiek liksite gyventi fiziniame kūne, nes jis leidžia mums ne tik pasiekti dvasines būsenas, bet per save praleisti Šviesą kitiems.
Ir todėl, jei mums reikia likti šiame pasaulyje – liksime, jei ne – ne. Šiuo atžvilgiu nėra jokių išskaičiavimų – tik davimas.
#246028

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada išnyks materialus pasaulis?

Kodėl egzistuoja mūsų pasaulis?

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis