Žmonės dažnai klausia: „Už ką man tokios nelaimės?“ Netikėtai atleistas iš darbo, užkluptas sunkios artimojo ligos ar mirties žmogus klausia: „Ką blogo padariau, kad mane taip baudžia?“ Šį klausimą girdėjau tūkstančius kartų iš žmonių, atėjusių pas mane patarimo.
Iš tiesų neįmanoma sužinoti, kodėl atsitiko nelaimė, ir nereikia kapstytis praeityje ieškant priežasties, tarsi būtų ryšys tarp mūsų veiksmų, atlyginimo ir bausmės.
Jei bandyčiau susieti praeitį su ateitimi pagal priežasčių ir pasekmių seką, tai būtų labai primityvus ir materialus požiūris. Taip kalbama su nesuprantančiu mažu vaiku. Vyresniam vaikui (12-13 metų) reikia formuoti kitokį mąstymo būdą.
Nežinau, kodėl man taip atsitinka – tai kyla iš mano sielos šaknies. Kiekviena būsena – kas akimirką kažkas visiškai naujo. Nėra jokio ryšio su tuo, kas buvo anksčiau, viskas priklauso nuo bendrosios visai žmonijai skirtos programos, nuo bendros sielos. Viskas man ateina iš ten, aš susietas su begale faktorių, lemiančių mano likimą.
Galbūt kurios nors sielos dalys, esančios labai toli nuo manęs, apsprendžia tai, kas dabar man atsitiks. Ir atvirkščiai, aš galiu būti priežastis to, kas vyksta su jomis. Juk mes visi sujungti į vieną bendrą sielą, Adomą.
Suprantama, kad paprastame materialiame lygyje galiu nuspėti savo fizinių veiksmų pasekmes. Bet staiga kažkas atsitinka ir aš prarandu tiesioginį ryšį. Tai įvyksta todėl, kad mes savo gyvenime negalime atsižvelgti į visus parametrus. Mums atrodo, kad visos priežastys turi būti matomos, bet taip nėra.
O ką gi daryti, jei kilo sunkumų? Nereikia žvalgytis į praeitį, o dirbti su dabartine būsena. Žmogus kiekvieną akimirką, kiekvieną dieną naujas. Nėra panašių akimirkų. Tai dvasiniai dėsniai. Iš dvasinio pasaulio mums ateina nurodymai, neturintys jokio ryšio su tuo, ką veikiame šiame pasaulyje.
Tai griauna visą mūsų ankstesnę įsivaizdavimų apie atlygį ir bausmę sistemą, tačiau kuria naują mechanizmą, kuriame esame susieti su tikrosiomis priežastimis, su aukštesniuoju valdymu, reguliuojančiu visą mūsų gyvenimą.
Kam nors atsitikus neverta priežasties ieškoti praeityje. Net jei man atrodo, kad radau, argi tai padės? Tuo remdamasis ateityje pridarysiu dar daugiau klaidų.
Todėl teisingiau sakyti, kad kiekviena akimirka ateina iš aukščiau, iš sielos šaknies. Jei noriu sau užsitikrinti gerą, greitą vystymąsi, turiu paveikti savo sielos šaknį, kad iš ten ateitų tik geri nurodymai.
Praeitis buvo ir pražuvo, ja nebesirūpinkime. Dabartyje turiu siekti didesnio susivienijimo su visais. Ir jeigu nesu kabalistų grupėje, tarp žmonių, norinčių susivienyti į vieną bendrą sielą Adam Rišon, tai neturiu jokios galimybės paveikti savo gyvenimą. Aš tiesiog vykdysiu aukštesniosios programos įsakymus, nežinodamas, iš kur jie ateina.
Jeigu noriu susijungti su savo dvasine šaknimi, privalau būti tinkamoje aplinkoje, kad rūpinčiausi žmonija ir grupe, skatindamas visus vienytis. Tada man atsiskleis sistema, kurioje esu ir iš kur man ateina įsakymai.
Atsitikus nelaimei negalima savęs kaltinti ir krimstis – reikia tiesiog tai priimti ir dar labiau susivienyti su grupe. Dėl to turiu būti tarp tokių žmonių, kurie taip pat nori paveikti savo likimą, jį suprasti, pakilti virš jo. Tai įmanoma.
Matome, kad šiame pasaulyje nėra atlygio ir bausmės už praėjusius veiksmus. Nusikaltėliai gyvena puikiai, o paprastas juodadarbis, savo prakaitu uždirbantis duonos kąsnį, kenčia. Ieškoti čia teisybės – tai veltui švaistyti jėgas ne ta kryptimi. Mums nėra ko mokytis iš šio pasaulio, jis grįstas apgaule.
Kabalos mokslas moko vienintelio būdo, kaip paveikti pasaulį: rasti vienminčių grupę ir imti joje vienytis. Tik savo susivienijimo galia galime paveikti Aukštesniąją jėgą. Ir tada ji pakeis tikrovę mums visiems.
Tokią revoliuciją galime įvykdyti be kareivių ir šūvių, be jokios prievartos, tik vienos Aukštesniosios jėgos padedami. Jei susivienijame dešimtuke, sužadiname Aukštesniąją jėgą, kad ištaisytų mus ir visą žmoniją.
Atlyginimas – tai susivienijimas ir pojūtis, kad dešimt mūsų kaip vienas. O bausmė – negalėjimas to padaryti. Ir tada, kad ir kas man nutiktų, net ir blogiausia, sakysiu, kad ši būsena atėjo iš Aukščiau, ir ji yra pati geriausia, nes stumia mane meilės ir vienijimosi su dešimtuku link.
Kiekviena akimirka – naujas gyvenimas, nauja būsena, kurioje turiu dirbti su dešimtuku. Tuomet visus man siųstus įvykius suvoksiu kaip gerus.
Dešimtuke kuriu savo sielą. Dešimt draugų, siekiančių susivienyti (draugas/chaver iš žodžio vienijimas/chibur), tarpusavyje konstruoja mechanizmą, vadinamą siela. Jame atsiskleidžia davimo, meilės, vienijimosi jėga, valdanti visą pasaulį. Todėl ji ir vadinama Aukštesniąja jėga. Visas likimas, visi įvykiai veda mus tik į šio tikslo įgyvendinimą.
#250672

Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. naujienų programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur mano sielos šaknis?

Atlygis – jaustis prasikaltėliu

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentaras. Susidaro įspūdis, kad gamtos pamokos žiaurios.
Atsakymas. Aš taip nesakyčiau. Gamta labai gerai ginasi ir bando viską sušvelninti. Ji turi labai dideles atsparumo atsargas. Tačiau mes jau peržengėme visas įsivaizduojamas ribas.
Klausimas. Žinome, kad vanduo labai svarbus kiekvieno organizmo, taip pat ir žmogaus, gyvybei. 90 procentų cheminių elementų tirpsta vandenyje, žmogaus organizme visa tai drėkinama, prisotinama vandens.
Ką žmogaus gyvenime reiškia vanduo?
Atsakymas. Vanduo – visko pagrindas. Kabalos mokslo požiūriu – tai Chasadim šviesa, be kurios neįmanoma egzistuoti. Ji viską palaiko. Ne šiaip sau vanduo, o pati savybė, kuri sujungia, ištirpina, leidžia pereiti iš vienos būsenos į kitą. Ypatingos, labai svarbios vandens savybės – užšalimo ir rasos taškai.
Vanduo – tai, kas mūsų planetoje suteikia gyvybę. Be jo, aišku, nieko nebūtų.
Mes jau esame tokioje būklėje, kurią galima pavadinti negrįžtama. Reikia laukti, kol šis „ligonis“ baigs savo kančias ir viskas.
Vis tiek nieko nebegalime padaryti. Negalime pažaboti savo egoizmo, savo apetito. Norisi prigriebti dar ir dar! Kam? Nesvarbu kam. Negalime kitaip! Egoizmas tiesiog verčia taip elgtis, ir baigta. Jis verčia mus daryti absoliučiai neracionalius dalykus. Ir galiausiai gauname…
Klausimas. Grįžkime prie vandens, jo fizinių ir dvasinių savybių. Sakėte, kad jis padeda pereiti iš vienos būsenos į kitą, skaidyti, tirpinti. Kaip žmogus galėtų išmokti šios tekančios vandens savybės?
Atsakymas. Galėtų, tik jei pakiltų virš savęs, nesinaudotų egoistiniu noru, o ugdytų savyje vandens savybę. Tai altruistinis noras.
Davimo, meilės, ryšio su kitais savybė – tai vandens savybė. Todėl jis toks svarbus ir yra viso ko pagrindas. Negyvoji gamta, augmenija ir gyvūnija egzistuoja tik dėl jo. O žmogus turi su savimi ką nors padaryti, kad atitiktų supantį pasaulį, kuriam yra priešingas.
Klausimas. Žinome, kad senovėje žmonės kviesdavo lietų, melsdavosi lietaus dievui. O ką dabar jie turėtų daryti, kad gamta būtų maloninga ir duotų vandens?
Atsakymas. Nemanau, kad malda galima iššaukti lietų. Tegul bando.
Tiesiog gamta turi normaliai sureaguoti. Žmogaus poelgis ir gamtos poelgis. Kitaip tariant, jei žmogus savo poelgiais naikina gamtą, tai gamta savo poelgiais sunaikins žmogų. Štai ir viskas, kas įvyks.
Komentaras. Matome, kad tokie anomalūs reiškiniai vyksta pietų kraštuose. Bet šiais laikais Europa taip pat kenčia nuo karščio, kai temperatūra pakyla virš 40 laipsnių.
Atsakymas. Ir Europa, ir Rusija, ir Sibiras – visi kentės nuo karščio. Ir netgi dar labiau nei pietų šalys.
Klausimas. O kas vyksta dvasiniame pasaulyje? Ar ten būna Chasadim šviesos, davimo, meilės savybės trūkumas?
Atsakymas. Žmonės, pasiekę dvasinį pasaulį, patys turi sukurti Chasadim šviesą savo altruistiniais poelgiais, darbu su savo egoizmu. Kitaip nieko neišeis.
Klausimas. Kai jie taip organizuojasi, ką šis vandens ekvivalentas gali sukurti dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas. Jeigu jie suorganizuos Chasadim šviesą, jos pagrindu galės turėti bet kokias gėrybes. Jos pagrindu vystosi gyvenimas.
Klausimas. Kaip tai vyksta? Iš kur ta gausa?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje visko yra apsčiai. Tik nuo žmogaus priklauso, kaip atskleisti Chasadim šviesą, o po to pritraukti ir Chochma šviesą.
Tai priklauso tik nuo žmogaus, nuo jo gerų santykių su kitais ir su gamta.
Klausimas. Kaip sujungti šias dvi esmes: dvasinį pasaulį, kuriame daug vandens, visi pasisotina bei pasimaitina, ir sunykusius santykius, išsekintą žemę be vandens, be Chasadim šviesos šiame pasaulyje?
Atsakymas. Su mūsų pasauliu nieko nebepadarysi. Jis yra pasekmė to, ką mes veikiame dvasiniame pasaulyje. Todėl, jei negalime būti geri, atitikti Aukštesniojo pasaulio, taip pat bus ir mūsų pasaulyje. Nematau jokių perspektyvų. Jokių.
Bet jei žmonės vis dėlto nesupras, kad reikia klausyti kabalistų raginimų ir iš tikrųjų gerinti tarpusavio santykius, kad taptų viena geranoriška šeima, tai mūsų žemės rutuliukas mūsų tiesiog neišlaikys ir nušluos nuo savo paviršiaus.
Klausimas. Ar yra būdas išsigelbėti?
Atsakymas. Yra. Papasakokite visiems žmonėms, kad viskas priklauso tik nuo jų gerų tarpusavio santykių. Kitaip žūsime.
Klausimas. Jei dabar visi atsigręš vienas į kitą, ar pradės lyti ir baigsis sausra?
Atsakymas. Taip. Prasidės tikras gyvenimas.
Kitu atveju į laimę būsime varomi lazda, nes kitaip mūsų niekur nenuvesi. Suteikiamas tam tikras laikas, atmosfera, žmonių elgesys, kai galima visa tai atlikti. Bet jei negalime tuo pasinaudoti, prasideda kitokios problemos, ateina blogi laikai.
Klausimas. Ką palinkėtumėte žmonėms, kenčiantiems nuo karščio?
Atsakymas. Susiprotėti. Turi suprasti, kad nereikia melsti lietaus. Mums nieko nereikia daryti nei su gamta, nei su kitkuo. Reikia prašyti Kūrėjo, kad Jis padėtų mums tapti išmintingesniems ir puoselėti altruistinius tarpusavio santykius. Tik tiek.
Nuo to priklausys viskas. Nes lietaus, Chasadim šviesos savybė – tai ir yra geroji žmonių priklausomybė vienas nuo kito.
#250211

Iš 2019 m. birželio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Galbūt laisvė – tai tik Kūrėjo būsena?
Atsakymas. Taip, absoliuti būsena – tai Kūrėjo būsena, nes tai davimo savybė ir ji neturi jokių apribojimų.
Tačiau galime sakyti: „Kūrėjas nori duoti? Vadinasi, Jis turi norų? Jei noras realizuojamas, tai Jis jaučiasi laisvas. O jei ne – jaučiasi nelaisvas.“ Kitaip tariant, Kūrėjas priklauso nuo to, kaip galime realizuoti Jo davimo savybę.
#256539

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias į laisvę

Egoizmo vergovėje

Kelias į aukštesniąją pakopą

Klausimas. Kas yra aukštesniosios jėgos? Tai angelai, dievai, sielos?
Atsakymas. Kabala nesutinka su niekuo, ką galite išgalvoti remdamiesi savo išprotavimais. Visa tai ji atmeta ir tvirtina, kad nieko panašaus nėra!
Egzistuoja pasaulis, susidedantis iš dviejų jėgų: teigiamos ir neigiamos, egoistinės ir altruistinės. Materialaus pasaulio lygmenyje šios jėgos priešingos: pliusas – minusas, trauka – atstūmimas, šaltis – šiluma ir pan.
Žmogaus lygmenyje jos pasireiškia trauka, meile, atstūmimu ar neapykanta. Iš šių dviejų jėgų nuo pat Begalybės pasaulio iki mūsų pasaulio susideda visa pasaulėdaros struktūra. Tik iš jų.
Teigiama jėga, traukos, pripildymo, davimo jėga – tai Kūrėjo jėga ir išeina iš Jos.
Neigiama jėga atsiskleidžia Begalybės pasaulyje greta teigiamos jėgos ir kyla iš priešingumo jai. Ir taip šios dvi jėgos formuoja iš viršaus žemyn visą pasaulėdarą, visus penkis pasaulius iki mūsų pasaulio. O mes, būdami pabaigoje, pačioje apačioje, turime imti neigiamą jėgą, ir prilyginti ją teigiamai. Čia yra mūsų misija.
#254470

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelė, už viską atsakinga jėga

Dvi jėgos pasaulyje

Dvi jėgos, gimdančios žmogų

Klausimas. Kokius malonumus žada kabala?
Atsakymas. Įsivaizduoti, kokius malonumus duoda kabala, yra labai sunku. Esmė ta, kad visi šio pasaulio malonumai – kaip vienas gramas prieš milijoną tonų malonumų dvasiniame pasaulyje.
Juk mes esame labai riboti. Kiek gi galime suvalgyti, išgerti, pailsėti, patirti kokių nors malonumų? Viskas turi baigtinę formą, netgi mūsų gyvenimas, dėl to, kad sukurtas gauti malonumą į save.
Kabala išveda mus į davimo pasaulį – ne mūsų viduje, o meilės pasaulyje – ne mumyse, o beribiame pojūčių pasaulyje. Dėl to negalime išmatuoti, ką mums duoda kabala. Tai nesuskaičiuojami dydžiai.
Pirmiausia, pradedate matyti, dėl ko gyvenate, kaip sutvarkytas pasaulis, kur link jis vystosi, kas vyksta su mumis, iki kol gimstame šiame pasaulyje, kas vyksta su mumis po to, kai išeiname iš šio pasaulio. Dėl to, kad niekas neišnyksta, viskas vyksta tuo pačiu gyvenimo periodu.
Jums atsiveria akys. Esate ne kaip aklieji, kurie kaip gyvūnai egzistuoja sau ir tiek, daugiau nieko juose nėra. Atsiranda aiškus sveikas požiūris į gyvenimą, pasaulį. Būtent tai pirmiausia duoda mums kabalos mokslas.
#248862

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis malonumas iš fizinio veiksmo

Ar galima visus padaryti laimingais?

Kabalos mokslas: begalinio malonumo patentas

Klausimas. Aš dvejus metus esu kabaloje. Mane nuolat lydi pareigos jausmas, kaltė, kad per mažai dedu pastangų dėl dešimtuko. Mintis ir norus tenka filtruoti kiekvieną minutę. Aš nustojau būti laiminga. Ar tai teisinga? Juk jūs sakote, kad kabalistai – didžiausi egoistai, mėgsta gauti malonumą.
Atsakymas. Jokiu būdu negalima riboti malonumų. Kūrinio sukūrimo tikslas – juos pripildyti.
Nė vieną sekundę žmogus neturi būti prislėgtos būsenos. O jei ji ateina ir jį užvaldo, tai nėra gerai. Ji turi būti ribotą laiką ir riboto dydžio, nes liūdėdami jūs priekaištaujate Kūrėjui už tai, kad jis jus patalpino į kenčiantį pasaulį ir verčia kankintis.
Kas tada yra Jo davimo ir meilės savybė? Ji turi pasireikšti ir dabar. Bet kokiose būsenose kiekvienas iš jūsų ir visi kartu turime jaustis absoliučiai laimingi, nes Kūrėjas visą laiką nukreipia jus tik į gera. Todėl yra pasakyta: net jei virš tavęs pakibęs kardas, tu vis tiek turi tikėti, kad tai į gera, ir Kūrėjas tave gelbėja.
Būtent ši jėga veda mus pirmyn ir gelbsti. Jūs turite saugotis liūdesio būsenų, ypač grupėje. Jei grupė sėdi ir kenčia – tai baisus dvasinis nusikaltimas. Jokiu būdu! Priešinai – palaikyti džiaugsmą, optimizmą.
Klausimas. Kartais kritimo būsenoje rodosi, kad visas pasaulis griūva. Kaip dirbti su mintimis, esant tokios būsenos?
Atsakymas. Aš jus suprantu, pasaulis iš tiesų griūva. Bet tai visas pasaulis, o ne mes.
Mes žinome, kodėl jis egzistuoja ir kaip mes turime veikti, kad atneštume į pasaulį išsigelbėjimo, mūsų noro, mūsų ryšio metodiką.
Būtent nuo mūsų ryšio vienas su kitu ir su Kūrėju priklauso pasaulio išsigelbėjimas. Ir tada mes pasijusime Aukštesniajame pasaulyje.
#247595

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudužimas būtinas

Šis darbas žmogui!

Naujos būsenos pradžia

Klausimas. Tarkime, aš gaunu ir net nejaučiu iš ko, manęs tai nedomina. Kaip gyvūnas, kuriam kažką duodi ir kuriam nerūpi, kas tu.
Tačiau šviesa taip vysto malchut, kad staiga paskutinėje stadijoje ji pradeda suprasti, kas jai duoda, ir nori tapti tokia, kaip Kūrėjas?
Atsakymas. Taip. Priešingai savo pirminiam norui. Norėdama tai padaryti, ji turi atsisakyti prieš tai atliktų veiksmų. Todėl ji iš viso nustoja gauti ir tokiu būdu kažkiek prilygsta Aukštesniajai jėgai, kuri neturi noro gauti. Tada prasideda jos vystymasis, padiktuotas visai kitų impulsų. Malchut nusprendžia tapti savarankiška, kitaip – jos nėra.
Jei ji tiesiog gauna ar nustoja gauti, kaip vyksta keturiose tiesioginės šviesos stadijose, tai ji veikia visiškai laikydamasi tiesioginės šviesos nurodymų. Todėl tai ir vadinasi „keturios tiesioginės šviesos stadijos“.
Kada gi ji gali tapti savarankiška? Tik jei priešinasi šviesai. Kaip priešinasi? Ji sutinka su visais veiksmais tik tada, kai pati leidžia šviesai save paveikti. Tiek, kiek ji gali apsisaugoti nuo šviesos įtakos ir pasielgti taip, kad pirmiausia užkirstų kelią jos veikimui ir tik po to leistų jai veikti, tai parodo malchut savarankiškumą, jos supratimą apie Kūrėją, pritarimą Jo veiksmams.
Tai yra, aš riboju savo nesavarankiškumą, nustoju būti gyvūnu ir tampu žmogumi. „Žmogus“ hebrajų kalba „Adomas“, nuo žodžio „panašus“ į Kūrėją. Tiek, kiek aš galiu atsiriboti nuo nesąmoningo gyvūninio gavimo ir padaryti save sąmoningu gavėju, vadinuosi Žmogumi.
Tai jau absoliuti kontrolė, supratimas to, ką aš darau, Kūrėjo savybių pasireiškimas manyje.
#248137

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Patys turite pažadinti Kūrėją, kad suteiktų mums norą duoti. Nepakanka, kad turime norą gauti, juk turi būti dar geras Duodančiojo noras suteikti mums norą duoti.
Ir nors Kūrėjas nuo pradžių turi norą suteikti malonumą visiems savo kūriniams, tačiau Jis laukia mūsų noro, kuris pažadintų Jį. Juk jeigu negalime Jo pažadinti, tai rodo, kad dar nesame pasirengę gauti naujos savybės, ir mūsų noras nėra tikras, netobulas.
Todėl būtent melsdamiesi, prašydami, kad būtų Kūrėjo noras iš aukščiau, kad duotų mums tai, ko prašome, mes ateiname prie to, kad mumyse stiprėja tikrasis noras, pasirengęs gauti taisančią Šviesą. (Baal Sulamas, „Šamati“ straipsnis Nr. 57 „Priartink jį prie Kūrėjo noro“)
Nuolatinis kreipimasis į Kūrėją iš dešimtuko galiausiai atves prie to, kad mūsų prašymas mumyse virs tikru ir sulauks atsakymo. Kūrėjas – tai gamtos dėsnis. Mums reikia įdėti tam tikrą kiekį pastangų, ir tuomet iš aukščiau gausime naują gyvenimą, naują savybę – davimo savybę.
Kol neperžengėme šio reikiamų pastangų slenksčio, tol neturime to noro. Negalėsime teisingai išnaudoti davimo savybės, o naudosimės ja egoistiškai. To egoistinis valdymas niekaip neleis.
Todėl nuolatinis Kūrėjo žadinimas iš dešimtuko – būtina pastanga, kad pačiame dešimtuke pabustų tikrasis noras tinkama apimtimi ir kokybe. Tik nuo to priklauso mūsų sėkmė!
#254894

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 6

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas apleido mane ar aš Jį?

Kūrinys – tai noras gyventi

Didžiulė Kūrėjo malonė

Klausimas. Ką reiškia pažinti daiktų esmę per raides?
Atsakymas. Pirma, tam reikia analizuoti kiekvieną raidę, iš kokių elementų ji sudaryta.
Jeigu nesigilinant į detales, tai kiekviena raidė atstovauja tam tikram deriniui šviesos Chohma ir šviesos Chasadim, gavimo ir davimo, jų varijavimo ir abipusio sutapimo tarpusavyje.
Kitaip sakant, kiek aš galiu atiduoti dėl to, kad kažką gaučiau? Arba atvirkščiai, kaip aš galiu gauti, ir kiek man už tai reikia atiduoti? Tai skirtingi dalykai, nors atrodo vienodi. Priklauso nuo to, kas yra priekyje.
Antra, raidės negali bet kaip stovėti šalia viena kitos. Yra raidžių, kurios negali būti šalia, jos išsidėsto pagal tam tikrą seką.
Raidės vaizduoja šviesą. Pagal dvasinės sistemos sandarą yra penkios sfiros: keter, chochma, bina, zeir anpin ir malchut. Iki binos vidurio nėra raidžių, yra tiktai abstrakti aukštesnioji šviesa.
O pradedant nuo binos vidurio ir toliau aukštesnioji šviesa jau įeina į kelim (indus), į norus. Todėl binos apatinėje dalyje yra devynios raidės, zeir anpine – devynios, keturios – malchute. Iš viso 22 raidės.
Jų negali būti daugiau ar mažiau, nes toks kiekis sfirų nuo binos iki malchut, t. y. kiekviena sfira atitinka tam tikrą raidę. Be to, skirtinguose lygiuose sfiros gali būti žymimos skirtingomis raidėmis.
Dar yra penkios papildomos raidės (manzepah), kurios dedamos žodžio gale ir iki galo užbaigia visą vystymąsi iš viršaus į apačią.
Pagal gematriją (skaitinę raidės reikšmę) pirmos devynios raidės nuo alef iki tet – tai vienetai, nuo jud iki cadik – dešimtys, o paskutinės keturios raidės kuf, reiš, šin, tav – šimtai.
#244839

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ivritas – raktas į suvokimą

Ivritas – Aukštesniųjų pasaulių melodija

Raidės – dvasinio indo atspindys

Klausimas. Kuo skiriasi Asija pasaulio ir Brija pasaulio tikrovės? Ten kitaip teka laikas, kitas materijos tankumas, kitas matavimų skaičius?
Atsakymas. Ne! Pamirškite apskritai visus savo apibrėžimus, nieko tokio dvasiniame pasaulyje nėra: nei materijos tankumo, nei laiko, nei atstumo, nei judėjimo.
Jie skiriasi tik tuo, kad kiekviename pasaulyje arba kiekvienoje šių pasaulių pakopoje egzistuoja tam tikra davimo jėga. Tik tuo pasauliai ir jų pakopos skiriasi vienos nuo kitų.
#254123

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prigimties paslaptis

Kam mūsų pasaulio lygmenyje atlikti dvasinius veiksmus?

Iliuzinis pasaulis