Pateikti įrašai su ištaisymas žyme.


Knygos „Zohar“ veikimo principas

Zohar

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Knygos „Zohar“ skaitymas, nesiekiant suvokti turinio, nėra mokslinis požiūris. Šviesa, grąžinanti į šaltinį – tai naujas gamtinis reiškinys, kuris dar neatskleistas šiuolaikinio mokslo. Kaip dirba Šviesos veikimo mechanizmas?
Atsakymas. Galiu jums tik viena pasakyti: joks šiuolaikinis mokslas negali atskleisti principo, pagal kurį veikia knyga „Zohar“. Iš tikrųjų, tai yra ne mokslinis požiūris, – aš tai tvirtinu, pats būdamas mokslo žmogus.
Esmė ta, kad mūsų pasaulio mokslas veikia penkių materialių jutimo organų viduje. Todėl jis nieko negali padaryti su tuo, kas yra už jų. Mes suvokiame tik tai, kas patenka į mūsų jutimo organus ir be to mums tarsi nieko neegzistuoja. O yra dar didžiulis pasaulis, kurio mes nežinome ir nejaučiame, todėl, kad nesame sukurti taip, kad jį pajaustume.
Knyga „Zohar“ padeda mums plėsti mūsų jutimo organų diapazoną, suteikdama galimybę suvokti papildomą informaciją, kurią mes vadiname „Aukštesniuoju pasauliu“.
Tai ne moksliška, aš su jumis sutinku. Aš taip pat užsiėmiau mokslu, mano pirmoji specialybė – biokibernetika. Todėl aš puikiai suprantu, apie ką jūs kalbate.
Bet kaip knyga „Zohar“, taip ir visa kabala nuo pat pradžių pasakoja apie tai, kad tai mokslas, tik truputį kitoks. Jei įprastai mokslu užsiimame bandydami atskleisti mus supantį pasaulį, tai kabalos mokslas praplečia mūsų vidines suvokimo galimybes, ir tada suvokiame aplinkinį pasaulį giliau ir plačiau.
Kitaip tariant, yra mokslas, kuris fiksuoja žmogaus savybes ir šiose savybėse tai, ką jis suvokia bei tyrinėja. O yra mokslas (kabala), kuris, priešingai, vysto žmogaus savybes ir tyrinėja tai, kas suvokiama šiose išplėstose savybėse.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad atsiskleistų „Knyga Zohar“

Knyga Zohar: atverskite, skaitykite, mėginkite

„Zohar” atskleidžia aukštesnįjį pasaulį

Komentarų nėra

Kada pasiekiama Izraelio Žemė?

Biblija, Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl išėjusi iš Egipto Izraelio tauta nuolatos niurnėjo, jiems netiko jų ėjimas pirmyn?
Atsakymas. Taip dabartis vertinama praeities atžvilgiu, iš dviejų būsenų renkamasi valios laisvė.
Taip nutinka ant kiekvienos pakopos, kiekviename žingsnyje, nes egoizmas visąlaik auga ir reikia virš jo pakilti. Didelis egoizmas – didelis pakilimas. Ir taip tol, kol neįeisime į „Izraelio Žemę“. Po keturiasdešimtiems klajojimo po dykumą metų visi kylame į „Sinajaus kalną“.
Anksčiau kilo vienas Mozė, o dabar visus traukiame paskui save. Tai ir reiškia, kad jis veda tautą per dykumą.
Kilti į „Sinajaus kalną“, kitaip tariant, kilti virš neapykantos, yra žmogaus gyvenimo tikslas. Čia jau prasideda ir davimas, ir meilė, ir tarpusavio ryšys, visi susilieja į vieną visumą, ir tiek, kiek susilieja, – atskleidžia Kūrėją.
„Izraelio Žemė“ pasiekiame galiausiai, pasiekę meilę. O visas kilimas – pakilti virš egoizmo. Tai reiškia „turėti Chasadim savybę“.
Chėsėd ­– gailestingumas, kai jaudiniesi dėl kitų taip, kaip jie jaudinasi dėl savęs.
Tuomet, kaskart ant esamo lygmens savo poreikiai yra nuslopinami iš naujo įvertinant kitų poreikius, matant juos vertesniais, reikalingesniais. Kaip motina rūpinasi kūdikiu, kurio poreikiai svarbiau visko, tai ir mes elgiamės kitų atžvilgiu.
Tarsi įleidi kitą žmogų į save, visiškai atlaisvini jam vietą toje pakopoje. Tai atlikai ir akimirksniu tavyje kyla kitos pakopos egoizmas, toks stiprus, kad net nepastebi to žmogaus, o jeigu jis papuola į tavo akis, tai erzina, atrodo tau priešingas. Ir vėl imi ties tuo dirbti, kol jis tau netampa artimesnis net už save patį.
Tai reiškia, kad išėjai į naują pakopą. Ir taip kartojas vėl ir vėl.

Iš 2015 m. kovo 25 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš neapykantos kalno

Priešingybių vienybė

Noras, prikeliantis žmogų gyvenimui

Komentarų nėra

Kaip blogąjį valdytoją pakeisti geru

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманŠiandieniniame pasaulyje, t. y. mūsų pojūčiuose, kurie mums atrodo kaip išorinė tikrovė, karaliauja mūsų egoizmas, priešingos Kūrėjui savybės. Kiek ištaisysime savo norą, kad jis duotų, tiek galėsime sutikti ir išvysti, kad valdo ne egoizmas , ne faraonas , o Kūrėjas .
Viskas priklauso tik nuo mūsų: mes blogąjį valdytoją keičiame geru. Visas mūsų darbas – vietoj egoizmo valdžios atkleisti davimo, meilės valdžią. Ir tai priklauso nuo paties žmogaus, juk visas pasaulis – jo norų atspindys, kaip pasakyta: „Kiekvienas teisia priklausomai nuo savo trūkumų.“
Žmogaus užduotis – ištaisyti savo norą, kad netrukdytų Kūrėjui užpildyti jo taip, kaip Jis užpildo visą tikrovę. Tam reikia, kad nesijausčiau atskirtas nuo Kūrėjo. Tai tikrovės suvokimo klausimas, tai reikia ištaisyti taip, kad pajaustum, kaip „Visa žemė (noras) Jo kupina“, kitaip tariant, Kūrėjas atsiskleidžia visame žmogaus nore.
Mumyse atsiskleidžia sugadinti, savo forma priešingi Kūrėjui norai, ir turime pasistengti, kad vietoj jų mūsų nore įsiviešpatautų „Nėra nieko kito, tik Jis.“
Pats vienas žmogus to negali atlikti. Jis tegali prisifantazuoti, bet jei iš tikrųjų nori išsitaisyti, reikia, kad jo noras prilygtų Kūrėjui, t. y. davimui ir meilei. Tad čia būtinas bendras darbas su kitais, kad bendrame nore įsiviešpatautų Kūrėjas.
Taip kartas po karto taisome vis labiau sugedusius norus, atsiskleidžiančius iš sudužimo. Susijungdami su draugais susijungiame su Kūrėju, ir taip taisome tikrovę, kol išvysime, kad ji visa užpildyta viena jėga ir „Visa žemė kupina Jo didybės.“

Iš 2018 m. sausio 8 d. pamokos „Gyventi realybėje, kurioje Nėra nieko kito, tik Jis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrinijos dėsnis

Atskleisti tobulą tikrovę

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Komentarų nėra

Atskleisti tobulą tikrovę

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманNuo pat pradžių Kūrėjas sukūrė tobulą kūrinį, juk aukštesniosios jėgos neriboja laikas, vieta, būtinos išpildyti ypatingos sąlygos.
Tik mūsų atžvilgiu egzistuoja paslėptis, kad pasiektume, atskleistume, išmoktume ir įsivaizduotume tas sąlygas bei dėsnį „Be gero ir kuriančio gėrį Kūrėjo nėra nieko kito“, kitaip tariant, yra tik visiška tobulybė, ir prilygtume Jam.
Todėl, kol pasieksime išsitaisymo pabaigą, visa ši tikrovė egzistuos vien mūsų jutimo organuose. Ne mumyse yra tik Begalybės pasaulis, kur kūrimo pradžia ir pabaiga niekuo neatskirtos. Juk Kūrėjui nereikia jokių priemonių, veiksmų ar tarpinių būsenų tarp sumanymo ir jo įgyvendinimo.
Turime visuomet matyti save tobulos būsenos atžvilgiu, nors ir neįstengiame jos atskleisti, tinkamai pavaizduoti ar net įsivaizduoti.
Reikia nuolat prisiminti, kad visada stovime priešais tobulybę, kaskart nedideliais fragmentais atskleidžiame jos trūkumus tiek, kiek galime priešintis ir priartėti prie jos.
Todėl bet kokia būsena – norima. Reikia ją laiminti ir mokytis, kaip tinkamai priešintis pagal dvasinius ir materialius dėsnius, kurie irgi nustatyti pagal aukštesniosios jėgos norą. Ir todėl, jų laikydamiesi, turime ištaisyti save, kol kiekvienos mums duotos būsenos gale nuspręsime, kad „Nėra nieko kito, tik Jis .“
Iš to matyti, kaip reikia žvelgti į visus nemalonumus, pradedant sveikata ir baigiant išorinėmis, socialinėmis, šeimos problemomis, siekiant viską susieti su „Nėra nieko kito, tik Jis“ ir bendrai ištaisyti savo santykį. Juk viskas priklauso tik nuo mūsų požiūrio: kaip žiūrime į tikrovę, taip ji ir atrodo.

Iš 2018 m. sausio 8 d. pamokos „Gyventi realybėje, kurioje Nėra nieko kito, tik Jis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Kūrėjas – kūrinio viduje

Pasaulis, kuriame „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“

Komentarų nėra

Ar gerės socialinės sąlygos?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Matome, kaip metai iš metų gerėja socialinės sąlygos. Dirbančiųjų gyvenimo sąlygos dabar ir prieš 100 metų visiškai nepalyginamos. Ar jos gerės ir toliau?
Atsakymas. Esmė ta, kad dabartinių sąlygų negalime lyginti su tuo, kas buvo prieš šimtmetį, ypač Afrikoje. Nūnai afrikiečiai veržiasi į Europą ir reikalauja europietiško gyvenimo lygio. Tu negali prieiti prie jų ir pasakyti: „Kaip galite to reikalauti?! Jūsų tėvai gyveno palapinėse drauge su ožkomis ir nieko daugiau nežinojo.“
Viskas keičiasi, kinta ir poreikiai. Šiandien žmonės visiškai kitokie. Jie globaliai jaučia žmoniją ir reikalavimai iš kito lygmens. Tad nuraminti jų pasakymais „gyvenkite, kaip jūsų protėviai“ – neįmanoma.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinis teisingumas

Kaip tapsime lygūs, jei esame skirtingi?

Aukščiausios lygybės principas

Komentarų nėra

Kaip atsiranda ekranas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuomet pasiekiamas egoizmo apribojimas ir įgyjamas ekranas?
Atsakymas. Tai nutinka beveik nepastebimai, juk visi dvasiniai veiksmai prasideda nuo itin mažų detalių, dydžių, priešybių. Žmogus staiga supranta, kad kažkada su tuo neturėjo jokio santykio, o dabar atsirado jausmas, potyris, tai pateko į jo jutiminę erdvę.
Klausimas. Kas yra „apribojimas“ ir „ekranas“?
Atsakymas. Ir ekranas, ir apribojimas – tai žmoguje atsiradusio aukštesniosios jėgos jautimo pasekmė. Ji atsiskleidžia žmoguje kaip egzistuojanti, ir tuo remdamasis žmogus elgiasi tam tikru būdu. Jis supranta, kur reikia apriboti save, kam ir kodėl. Tad apribojimas ir ekranas natūraliai atsiranda jame.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas – tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Universali gamtos formulė

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Komentarų nėra

Kaip atpažinti Šviesą?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pagal kokius požymius galima atpažinti, kad Šviesa, kurią matau, – aukštesnioji?
Atsakymas. Aukštesnioji Šviesa – tai davimo ir meilės savybė, užpildanti mūsų pasaulį, visą n-matę erdvę.
Turime siekti šios Šviesos, pritraukti ją sau. Jos padedami turime išsitaisyti – visiškai pasikeisti iš gaunančiųjų į duodančiuosius.

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl nejaučiu Šviesos?

Daugialypis Šviesos poveikis

Kaip pritraukti Šviesą?

Komentarų nėra

Iš chaoso į harmoniją II d.

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKongresas Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“. Pamoka Nr. 1
Kabalos mokslas kalba apie žmonijos grįžimą prie pirminio šaltinio, prie kūrinijos išeities taško.
Studijuojame, kad visa kūrinija yra viena vienintelė sistema, kuri patyrė sudužimą į dalis, ir jos nutolo viena nuo kitos.
O dabar, taip pat kaip anksčiau iš Didžiojo sprogimo taško materija pradėjo skaidytis, o po to vėl jungtis tarpusavy sąveikaudama, taip ir mes turime pradėti ruoštis vėl susijungti.
Į tai mus stums įvairios jėgos, kurios šiandieną jau pasireiškia visuomenėje, – krizė visose mūsų veiklos srityse. Mes turime susijungti pagal tą šabloną, pagal kurį buvome sujungti iki sudužimo.
Tokioje būsenoje save jausime kaip vieną vientisą masę, vieną vieningą jėgą. Galėsime valdyti save, gyvenimą, likimą, jausti save aukščiau mūsų pasaulio, mūsų ribotumo.
Pirmoji būsena, laukianti mūsų šiame kelyje, vadinama „užgimimu“. Šis pirmasis mūsų susijungimo taškas duoda mums užgimimo jausmą.
Ką reiškia susijungimas? Egzistuoja sąlyčio taškas, vadinamas kiekvieno vidiniu tašku širdyje, tai yra pats giliausias noras, iš kurio kaip iš Didžiojo sprogimo taško išeina visa Visata. Taip ir mumyse yra noro taškas, iš kurio išėjo ir išsivystė visi likę mūsų norai ir savybės.
O mes turime pasistengti susijungti šiais taškais. Tam nėra reikalinga visa žmonija. Užtenka, jeigu darysime tai tarpusavyje rate, mažoje grupėje, nuo penkių iki dešimties žmonių.
Jeigu to sieksime, tai pajausime, kaip pradedame plėsti savo suvokimą, savo pojūtį prote ir širdyje. Be to, šie pasiekimai bus aukščiau mūsų pasaulio, ten galėsime rasti ryšį tarp mūsų, kuris vadinasi „Kūrėjas“.
Prie jo turime pasijungti ir iš jo žiūrėti į mūsų pasaulį, į mūsų likimą: kokiu būdu galima jį keisti, kaip kiekvienam ir visiems kartu valdyti savo likimą mūsų bendru judėjimu.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso „Iš chaoso į harmoniją“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Gyvenimo programa, I dalis

Gyvenimo programa, II dalis

Komentarų nėra

Pasirinkimas, nuo kurio viskas priklauso

Antisemitizmas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманJeigu žmogus gali rinktis ir nesirenka, tai atveda prie katastrofos. Juk iš Kūrėjo visada ateina teigiamas poveikis, kad pakeltų mus į kitą pakopą. O jeigu nenorime kilti į tą pakopą, kur mus kviečia Kūrėjas, tai jaučiame tas pačias būsenas priešinga forma.
Jeigu Europos žydai būtų paklausę Baal Sulamo perspėjimų trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje… Jis kvietė žydus palikti Lenkiją ir kuo skubiau vykti į Izraelio žemę, mat greit prasidės sunaikinimas ir iš trijų milijonų Lenkijos žydų neliks nė vieno. Bet niekas neklausė jo balso.
Jie galėjo rinktis, tačiau nepasinaudojo tuo, ir mes visi žinome, kas nutiko vėliau, pamename iki šiandien.
Vėliau Baal Sulamas mėgino kalbėtis su Izraelio valstybės vadovais, įtikinėjo juos dėl tinkamo ugdymo, kad šioje žemėje būtų sukurta dvasinė Izraelio valstybė. Juk taip turi nutikti, po to kai gavome teisę sugrįžti į šią žemę.
Nūnai Izraeliui kaip valstybei septyniasdešimt metų, bet iki šiol ji netapo tokia, kokia turėtų būti. Tokiu atveju, be abejonės, tai geruoju nesibaigs, nes patys paverčiame kitus savo priešais savo elgesiu kūrimo tikslo atžvilgiu. O juk būtent čia ir yra mūsų vienintelis laisvas pasirinkimas, nuo kurio viskas priklauso.

Iš 2018 m. sausio 15 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Knygą Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Cunamis tavo sielos gelmėse

Sprendimas – tarp mūsų

Naujas laikas, nauji dėsniai

 

Komentarų nėra

Ateities žmogus

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip sukurti ateities visuomenę?
Atsakymas. Norint sukurti ateities visuomenę, reikalingi ateities žmonės.
Dabarties žmogus – tai egoistinė asmenybė, kuri inkstinktyviai rūpinasi tik savimi. Bet ne dėl to, kad jis blogas ar geras – tai jo prigimtis, kaip kompiuteris, užprogramuotas pagal tam tikrą programą ir veikiantis tik taip ir ne kitaip. Todėl šiuolaikiniai žmonės gali sukurti tik atitinkamą egoistinę bendruomenę.
Būtent tai mes ir bandome daryti: apriboti save tam tikrais rėmais, skatinti socialiai naudingus poelgius ir vengti visuomenei žalingų poelgių. Tam priklauso įvairiausi paskatinimai, kalėjimai, bausmės ir kita.
Tačiau visa tai nukreipta į tai, kad kokiu nors būdu būtų kompensuota blogoji žmogaus prigimtis, kuri verčia jį nesąmoningai galvoti tik apie savo naudą. Ir netgi ne tik apie naudą, bet apie tai, kaip gauti tai kitų sąskaita.
Ir jei dar galima jiems pakenkti, o save išaukštinti, – dar geriau, nes taip žmogus stipriau jaučia laimėjimą. Juk mes matuojame save lygindamiesi su kitais.
Ateities žmogus visiškai priešingas šiuolaikiniam žmogui. Jis galvoja tik apie visuomenę, apie jos vystymąsi, kilimą. Jis supranta, kad viskas, kas bus visuomenėje, atiteks ir jam, bet sykiu jis negali galvoti apie save, – tik apie supančią aplinką.
Jis pereina tokią išsitaisymo sistemą, kuri keičia jo prigimtį, ir pradeda priverstinai galvoti apie kitus, apie sociumą, o apie save tik kaip apie nesvarbu ko vykdytoją kitų labui, visuomenės gerovei. Kitaip tariant, jis visiškai keičia savo vidinę programą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienam savo vieta sistemoje

Ateities žmogus

Apie kokią visuomenę rašė Baal Sulamas?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »