Pateikti įrašai su ištaisymas žyme.


Kas ateina į kabalos mokslą?

Kabalos mokymasis, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dauguma žmonių mano, kad tik tie, kurie jaučia vidinę tuštumą ar depresiją, ateina į kabalos mokslas, o laimingi žmonės ten nepatenka. Ar taip?
Atsakymas. Kur jūs matėte laimingų žmonių? Gal tik beprotnamyje. Visi rimti žmonės supranta, jog gyvenime nėra laimės. O jos ieškoti reikia, nes kitaip žmogus – ne žmogus, jei nenori suprasti savo paties egzistavimo prasmės. Kaip kitaip atsakysi į klausimą apie gyvenimo prasmę?
Juk klausiama net ne apie gyvenimo prasmę, o apie savo paties prasmę: dėl ko aš egzistuoju?! Mano gyvenimas kaip gyvenimas, o aš?! Tai skirtingi dalykai.
Ir tokių žmonių daug. Tarp mano mokinių tokių – 100 %.
Daugelis klausia apie tai, bet negali atsakyti į šį klausimą. Bet šis klausimas juose dega, net pasąmoningai, veržiasi laukan.
Komentaras. Atkreipiau dėmesį, kad tie žmonės, kurie ateina į kabalą iš smalsumo, ilgam nepasilieka. Pasilieka tik tie, kurie ateina po patyrimų, tuštumos jausmo, ieškodami atsakymo, kokia gyvenimo prasmė.
Atsakymas. Galiausiai liko tie, kuriuos tikrai kankino klausimas apie jų būtį, kiti išėjo. Bet vis tiek gerai, kad jie buvo, juk tai, ką jie gavo, vienaip ar kitaip būtinai prasiskverbs ir jie vėl grįš į kabalą. Niekas niekur nuo to nedings.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo ypatumai

Kas lieka po gyvenimo?

Tikslai skirtingi, kryptis bendra

Komentarų nėra

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, III d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galima mokytis iš gamtos, jeigu joje tematome, kaip vieni kitus ėda?
Atsakymas. Tai neteisingas gamtos suvokimas dėl to, kad į ją žiūrime egoistinėmis akimis. Iš tiesų gamta veikia pagal visuotinį davimo dėsnį.
Jeigu nepakeisime savo elgesio, žmonijos laukia katastrofa. Be to, žmonija nežino, kaip spręsti šią problemą. Galime tik apgailestauti, kad esame pasmerkti susinaikinti. Tačiau kabala siūlo išeitį, reikia tik išmokti jos metodikos.
Niekas kitas nepadės. Neįmanoma pasislėpti nuo visuotinės katastrofos bunkeryje po žeme arba negyvenamojoje saloje, kaip planuoja kai kurie turtuoliai. Jie stato bunkerius, kad nusiramintų.
Egzistuoja visuotinis gamtos dėsnis, pagal kurį turime pasiekti pusiausvyros, teisingo tarpusavio ryšio – tai įmanoma tik pagal kabalos metodiką. Nėra kito vaisto.
Gamta – tai viena sistema, dėl to žmonijos egoizmas yra priežastis viso blogio, esančio gamtoje. Mes privalome mokytis, kad sužinotume, kaip sukurta gamtos sistema ir ko ji reikalauja iš mūsų. Jeigu esame visi sujungti į vieną sistemą, tai pagal komutacijos dėsnius pokytis viename žmoguje lemia pokytį visoje bendroje sistemoje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, I d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Grąžinti gamtai pirmykštį pavidalą

Komentarų nėra

Kas parašė „Knygą Zohar”?

Knyga „Zohar“

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Kas yra knygos „Zohar“ autorius – Rabi Šimonas ar dešimt jo draugų? Neįsivaizduoju, kaip galima rašyti kartu.
Atsakymas. Esmė ta, kad Rabi Šimonas nebūtų galėjęs parašyti šios knygos vienas, kadangi iš pradžių turėjo šią medžiagą perleisti per savo mokinius. Pradžioje jie visa tai aptarė, kiekvienas išsakė savo įspūdžius, kuriuos jie jungdami , o ne papildydami rinko į bendrą nuomonę, pakildami virš savęs. Iš viso to išėjo aukščiausias pasiekimas – „Knyga Zohar“. Vienydamiesi tarpusavyje, jie pakilo į kitą lygmenį, kuriame tarsi tapo vienu autoriumi, vienu žmogumi.
Komentaras. Tačiau pirminiuose šaltiniuose sakoma, kad Rabi Šimonas kalbėjo, o Rabi Aba užrašinėjo.
Atsakymas. Reikėtų suprasti, ką reiškia „užrašinėjo“. Nekalbama apie užrašinėjimą kaip fizinį veiksmą. Jie pasiekė tokią būseną, kai „balta šviesa rašo juodame fone“, t. y. jų pačių viduje.
Visa tai kolektyvinis vieno jungtinio žmogaus darbas, kai visi tampa kaip vienas. Būtent todėl „Knygoje Zohar“ slypi tokia didžiulė jėga. Dar daugiau: todėl ją reikia skaityti ne vienam, o drauge su kitais.
Jei skaitysime „Zohar“ po viena, jokios naudos nebus. Tam turi susirinkti dešimt žmonių (minjan), susijungti į vieningą vienetą ir, tokiu būdu skaitydami tekstą, kiekvienas pradės jausti tai, ką jautė jie.
Klausimas. Ar tu įsiskverbi į „Knygą Zohar“ ar „Knyga Zohar“ įsiskverbia į tave?
Atsakymas. „Knyga Zohar“ – tai mus supanti Šviesa. Dėl to tiek, kiek ją skaitantieji susijungia, jie leidžia Šviesai pereiti į jų vieningą vienetą ir jį formatuoti. Iš to kyla Knygos pajautimas.
Toroje taip ir parašyta, kad tai „baltos raidės juodame fone“, t. y. Šviesa, rašanti ant norų.

Iš 2016 m. sausio 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Knyga Zohar: atsiverskite, skaitykite, mėginkite

Kad atsiskleistų „Knygą Zohar”

Pagrindinė kabalos knyga

Komentarų nėra

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip žmonija gali sukurti pusiausvyrą, kuri natūraliai egzistuoja gamtoje, tačiau kurios žmonės neturi?
Atsakymas. Žmogus neturi instinkto būti pusiausvyroje su gamta, dėl to jam duota galimybė pačiam kurti žmonijos bendruomenę ir savo jėgomis gauti vienybės jėgą ir protą, padedančius pasiekti pusiausvyrą.
Kovoti su aplinkos užterštumu yra beprasmiška, nes svarbiausias užterštumo šaltinis yra žmogus, pradedantis naują vystymosi laikotarpį. Jeigu jis nepasirūpins savo išsitaisymu, tai netgi mažiausias pažeidimas, pradedant vienu gramu neteisingo įsiliejimo į gamtą, sutrikdys gamtos pusiausvyrą. Būtent tai dabar pradeda matytis.
Žmonija neišnyks, tačiau iki paskutinio momento galimi įvairūs kataklizmai: gamta skandins jūroje, šaldys, svilins ekstremaliu karščiu, degins gaisrais.
Klausimas. Daugelį metų JAV vykdė branduolinius bandymus dvejuose atoluose Ramiajame vandenyne, po to jie, be abejo, tapo netinkami gyventi žmonėms. Tačiau gamta ten suvešėjo neįprastai, kaip nė vienoje kitoje vietoje. Mokslininkai padarė išvadą, kad žala nuo žmogaus buvimo yra didesnė, negu nuo branduolinės radiacijos. Kaip tai gali būti?
Atsakymas. Gamta moka užsigydyti žaizdas žemuosiuose lygmenyse, bet ir tam, žinoma, yra ribos. Tačiau, jei padaroma per didelė žala, pokyčiai tampa negrįžtami.
Klausimas. Kokią žalą daro žmogus „žmogaus lygmenyje“?
Atsakymas. Žmogus nedarė jokios žalos, išskyrus pastaruosius šimtą metų. Juk jo daroma žala ta, kad jis nėra pusiausvyroje su gamta, o tai būtina kaip svarbiausias elementas.
Pagrindinė priežastis yra ne mechaninis gamtos žalojimas: ne tai, kad žmogus degina ją arba sausina, o tai, kad žmonija turi pradėti pati save vesti pusiausvyros su gamta link nuo ARI, XV a., arba nors nuo Baal Sulamo apibrėžto „paskutiniosios kartos“ laikotarpio. Mūsų neatitikimas integraliai gamtos sistemai, tas disbalansas, ir sukelia visas katastrofas.
Žinoma, tai nereiškia, kad pasiekę pusiausvyrą su gamta, mes galėtume ją teršti. Bet mes nė negalvotume teršti, o instinktyviai veiktume teisingai.
Būti pusiausvyroje su gamta – vadinasi – pasiekti gerų, integralių santykių tarp žmonių – mintimis, norais, ketinimais nedaryti jokios žalos žmonijos visuomenei ir visai gamtai, taip pat ir dar aukštesnei sistemai.
Būti integraliam mintyse – vadinasi – priimti visą gamtos sistemą kaip vieną organizmą. Priklausomai nuo teisingų ryšių tarp žmonių, visi kiti lygiai (negyvasis, augalinis, gyvūninis) pakyla ir įsijungia į bendrą sistemą ir išsitaiso kartu su žmogumi. Tuomet nekils jokių kataklizmų, visur bus pusiausvyra.
Egzistuoja griežta taisyklė: „Dalis ir visuma – lygūs“. Tai reiškia, kad vienas žmogus gali padaryti tokią pačią žalą, kaip visa žmonija.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, I d.

Į harmoniją su gamta

Gyvenimas ant ugnikalnio

Komentarų nėra

Susitikimo vieta – internetas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Naujasis internetas

каббалист Михаэль ЛайтманMes matome, kad vystomės pagal dvi priešingas tendencijas. Viena vertus, mes vis labiau tolstame vienas nuo kito, niekas nenori būti susijęs su kitais ir priklausyti nuo jų. Prie to prisideda automatizacija ir robotai, kurie tampa mūsų gyvenimo dalimi ir pakeičia žmones.
Dėl to vis mažiau palaikome ryšius vienas su kitu. Net parduotuvėje man nebereikalingas pardavėjas, nes pats pasisveriu produktus ir susimoku kortele. Bet kokius mokesčius galima susimokėti internetu.
Anksčiau aš stovėdavau eilėje ir kalbėdavausi. Dabar galima užsisakyti ir gauti viską, ko nori, į namus. Žmonės vis labiau tolsta vienas nuo kito ir tuo džiaugiasi.
O kita vertus, mes tampame naujo interneto ryšio gimimo liudininkais. Tegul tai dar ne tikras ryšys, bet jau tam tikra susitikimo erdvė. Ir nors 90 proc. interneto užtvindyta šiukšlėmis, o tai nenuostabu, turint egoistinę prigimtį, bet, tikiuosi, žmonija  išmoks, to atsikratyti.
Juk nėra prasmės iki begalybės didinti archyvus, kad amžinai išsaugotum kiekvieną kažkieno  kažkada numestą žodį. Internetas kol kas yra tik pradinėje stadijoje, bet galiausiai visas ryšys tarp žmonių bus internete. Tai bus jau visiškai kitas vienybės lygmuo, kuriame turi atsiskleisti gilesni vidiniai norai, kurie kol kas yra paslėpti.
Mes atrasime, kad internetas atskleidžia vidinę žmogaus esmę, netgi tokią, kurią jis norėtų nutylėti. Bet mums teks su tuo sutikti ir atsisveikinti su asmeninėmis paslaptimis bei asmeninės informacijos apsauga. Interneto tinklas įpareigos mus susijungti vienas su kitu.
Internetas atves mus prie suvokimo ypatingos jėgos, esančios mumyse, kuri aukščiau mūsų ir turi protą bei jausmus. Jis taps vienu milžinišku apskrituoju stalu, kur pajausime, kad mums trūksta tikrojo ryšio.
Taip mes prasiveržiame  iš vidaus, – žmogus tarsi norėtų šokti ir skristi, bet jaučiasi sukaustytas grandinėmis. Susijungimas per internetą leis išsilaisvinti. Tai bus žymiai stipresnis vidinis ryšys.
Šis išsitaisymas užims daug laiko, ne vienerius metus. Šiandien kai kur bando išjungti internetą arba jį apriboti, bet apribojimai nepadės. Tiesiog internetui reikia teisingo auklėjimo.
Aš labai tikiuosi, kad internetas, kompanijos, kurios jį valdo, tarptautinė interneto komisija nuspręs, kad reikalingas visuotinis auklėjimas per internetą tokia forma, kad bet kuris žmogus pasaulyje būtų apmokytas. Nepriklausomai nuo to, nori jis ar nenori, bet užeidamas į internetą jis nevalingai mokysis, kol pats užsimanys dalyvauti sąmoningai.
Aš manau, kad tai bus jau greitai. Tai rodo tokie ženklai, kaip Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu, žiniasklaidos, kuri yra finansų elito valdžioje, kritika, konfrontacija tarp dešiniųjų ir kairiųjų.
Tai teismas, kuriame žmonija teisia save, nežinodama, kas yra gerai, o kas blogai, ir kur eiti toliau, – visa tai priartina mus prie būtinybės pareikalauti visuotinio integralaus auklėjimo.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje; 2006 m.)

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Išmanieji telefonai išstumia meilę

Internetas – vystymosi greitintuvas

Komentarų nėra

Kokius norus galima ištaisyti?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ištaisyti galima visus žmogaus norus, išskyrus keturis bazinius: valgyti, gerti, kvėpuoti ir miegoti?
Atsakymas. Ne, jie taip pat ištaisomi. Jei žmogus viską, kas jame, pamažu nukreipia į Kūrėją, tai visos jo paprastas, žemos, instinktyvios kūno savybės, norai, veiksmai irgi tampa panašūs į Kūrėją.

Iš 2014 m. gegužės 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvūnas ar žmogus?

Prieš prigimtį

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Komentarų nėra

Sustabdyti uraganus

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žemę užgriuvo daugybė uraganų. Tik ką praūžė „Harvey“, vėliau „Irma“, o Meksikos įlankoje jau formuojasi naujas uraganas „Katia“.
Manoma, kad artėja dar viena uraganų banga. Iš kur tokia daugybė uraganų ir kodėl būtent dabar?
Atsakymas. Tai vyksta dėl to, kad mes žmogiškajame lygmenyje darome žalą gamtai. Kai mūsų lygmens atmetimas, teigiamų ir neigiamų jėgų sąveika, nusileidžia per gyvūninį ir augalinį lygmenis į negyvąjį (uraganai ir visa gamta yra negyvasis lygmuo), ten viskas padidėja milijardus kartų.
Komentaras. Sakote, kad mažas žmogiškojo lygmens nukrypimas virsta uraganu?
Atsakymas. Ir ne tik uraganu. Mes dar pamatysime saulės aktyvumą ir problemas iš visų pusių, kai žmoniją iš apačios skandins, o iš viršaus kepins. Tai tęsis, kol atgrasys mus nuo kvailysčių. Juk kai žmonės kenčia, jų egoizmas nebesiūlo smagintis ir tenkinti save pertekliumi, jie tik nori išlikti gyvi. Kaip tie milijardieriai, pasiruošę užsikasti savo betoninėse bombų slėptuvėse. Jie jau negalvoja, kaip išlošti biržoje ar dar kažką, jie tik nori išgyventi.
Todėl matome tokius reiškinius, kaip uraganai: jie veikia žmoniją, šiek tiek pertvarko, išjudina.
Tikėsimės, kad žmonija galų gale suvoks, kad reikia kažką daryti. Ir galbūt paklausys būtent kabalistų nuomonės, nes neras kitos išeities. Kai įvykiai nuolat kartosis ir spaus, žmonija vis tik išgirs kabalistus, nes kančios daro žmogų jautresnį kitų nuomonei.
Klausimas. Jūs manote, kad kančios žmogų privers suprasti, kodėl tai vyksta?
Atsakymas. Jis įsiklausys į kabalistų nuomonę. Pats nieko neišspręs. Viskas jau paruošta: kabalos mokslo metodika, kuri taiso žmoniją, ir kita. Žmonijai tik trūksta impulso iš apačios – noro išgirsti ir realizuoti.
Aš labai tikiuosi, kad tai įvyks greitai, efektyviai ir nelabai skausmingai. Nors be skausmo tai neįmanoma.
Klausimas. Jūs tai sakote taip be gailesčio?
Atsakymas. Žinoma. Juk matome, kad žmonija kiekvieną kartą labai greitai grįžta į savo egoistinį kelią.
Klausimas. Visi šie kataklizmai vyksta tik tam?
Atsakymas. Tik tam, kad žmogus pasakytų: „Aš pasiruošęs išgirsti, kad aš dėl to kaltas ir esu pasiryžęs tai išsitaisyti. Geriau mirtis, negu toks gyvenimas, nors ir numirti negaliu – neduoda man jėgų nusižudyti. Negaliu pats sunaikinti šito bjauraus organizmo, neturiu jėgų paimti peilį ir pasidaryti charakirį. Noriu, bet jėgų nėra. Todėl esu nelaimingas – šis organizmas gyvena, ir aš negaliu nieko padaryti“.
Ir tada žmogus pradeda klausti, kaip gi būti virš mirties, tarsi tu dabar numirei ir gimsti iš naujo.
Noriu, kad žmonija greičiau tai suvoktų ir ištikus mažiausiam uraganui, mažiausiai nesėkmei, pasakytų: „Viskas, gana! Aš supratau, kad man reikia kažką daryti. Aš esu uždaroje ekosistemoje, ją valdau ir man nelieka nieko kito, tik pasakyti, kad esu pasiruošęs – išmokykite mane teisingai tai daryti.“

Iš 2017 m. rugsėjo 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žemės drebėjimai Japonijoje ir Ekvadore

Gamtos ir egoizmo kaprizai

Į harmoniją su gamta

Komentarų nėra

Kelias į visišką išsitaisymą

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar reikia iš pradžių pratintis prie ketinimo duoti egoistiškai, kad tam tikru metu kiekybė peraugtų į kokybę?
Atsakymas. Pirmiausia tai realizuojama ne visoje žmonijoje, o mažoje grupėje – dešimtuke, kai susirinkę dešimt žmonių sudaro sąjungą: „Norime tapti panašūs į Kūrėją“.
Kiekvienas atskirai to pasiekti negali, reikia, kad visi kartu imtų treniruotis, kaip vienas kitam duoti.
Tarpusavyje sudarome sutartį, kad palaikysime kits kitą, rodysime pavyzdį, anuliuosime save kitų atžvilgiu, demonstruosime tikslo svarbą būdami vienybėje. Šitaip savo dešimtuke sukuriame nedidelę konstrukciją, panašią į visą ištaisytą žmoniją, tik mažu masteliu: ne mažiau ir ne daugiau dešimties. Pagal kabalos mokslą tai optimalus variantas.
Pamažu tarpusavyje pradedame jausti ypatingas būsenas, atskleisti aukštesniuosius pasaulius, jausti tarp mūsų esantį Kūrėją  ir mus jungiančias jėgas.
Pradedame suprasti, kokios tai jėgos, kurios iš jų vadinamos „angelais“, kurios – „šventaisiais gyvūnais“ ir t. t. Pradedame jausti aukštesniąsias jėgas, tai yra davimo, meilės savybę. Ir svarbiausia, kad jų viduje veikia ypatinga jėga, savybė, vadinama „Kūrėju“ – viso, kas egzistuoja, šaltinis, palaikantis visą Visatą, kuris atsiskleidžia mums dėl mūsų atliekamų veiksmų.
Mūsų darbo rezultatas bus pojūtis, kad galime sutalpinti savyje visatą, visą žmoniją. Mums su ja dirbti nereikia. Juk jeigu sukuriame tokį dešimtuką, tai pakanka darbuotis jame, kad visa žmonija automatiškai įsijungtų į mus.
Ir tada pasijausime visiškai išsitaisę, panašūs į Kūrėją, esantį su mumis mažame rate.
Žmonija šito nejaučia, nes ji neištaisė savo savybių iš gavimo į davimą, iš egoizmo į altruizmą, o mes jaučiame. Tačiau galutiniam išsitaisymui reikia, kad pasiekę tam tikrą išsitaisymo slenkstį, iš karto pradėtume šią metodiką platinti visai žmonijai. Toks mūsų darbas.
Todėl, jei noriu priartėti prie Kūrėjo, turiu išeiti už savo dešimtuko ribų ir platinti metodiką visiems kitiems. Būtent taip artėsiu prie Kūrėjo ir dar aiškiau Jį atskleisiu.
Tai panašu į holografinį paveikslą, kurio mažame gabalėlyje (piešinyje pažymėta raudona spalva) jausiu Kūrėją labai silpnai, tarsi žiūrėčiau į pasaulį be akinių ir viską matyčiau miglotai.

Jei prie šios dalelės jungčiau kitas tokias pačias, tai paveikslas vis ryškėtų, pilnėtų, atsirastų vis daugiau detalių. Tad nesvarbu, ar atskleidžiau Kūrėją savo dešimtuke, ar didesnėje grupėje.
Viskas priklauso tik nuo raiškos: kai išeiname į didesnes mases ir prie savo dešimtuko pritraukiame daug įvairių žmonių, atskleidžiame Kūrėją vis aiškiau, ryškiau, vis labiau suprantame, vis stipriau jaučiame.
Todėl pati sistemos struktūra įpareigoja mus platinti. Daugiau platindamas, labiau atskleisiu Kūrėją, kilsiu į Jo lygmenį, kol galutinai užpildysiu visą apimtį, įjungdamas į save visą žmoniją tuo, kad jiems per save perduosiu Aukštesniąją Šviesą. Taip tapsiu lygus Kūrėjui, visiškai ištaisysiu savo sielą.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygiagretūs pasauliai – tarp mūsų

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Komentarų nėra

Į harmoniją su gamta

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką prognozuojate dėl klimato kaitos? Kas mūsų laukia? Ko siekti?
Atsakymas. Tuose veiksmuose, kuriuos siūlo klimatologai, nematau rimto sprendimo. Nemanau, kad žmogiškasis egoizmas, be to, valstybinio lygmens, šiuolaikiniame pasaulyje, esant dabartinei politikai, kažkaip leistų susikalbėti ir spręsti iškilusias problemas. Aš tuo visiškai netikiu.
Matome, kad bėgant metams vyriausybių bukumas vis didėja. Jie negali suprasti ir valdyti vykstančių procesų. Todėl neišvengiamai daugės problemų.
Bet, man atrodo, kad žmonės iš vidaus vis tik ims suvokti, kad jie neturi kitos išeities, tik suartėti priimant sprendimus. Tai privers valdžią, vyriausybes pakeisti savo elgesį ir, galbūt, tada suartės šalys ir vyriausybės. Svarbiausia, kad nuo visų problemų ir kančių žmonėms ateis suvokimas, kad vienybė yra vienintelis išsigelbėjimas.
Bet ne dėl to, kad tai tiesiog gerai, ir mes padedame vienas kitam, o todėl, kad vienydamiesi harmoningai įsiliejame į gamtą. Juk visa gamta, išskyrus žmogų, harmoninga, ir viskas joje tarpusavyje susiję. Tik žmonių bendruomenė dėl savo egoizmo laiko save aukščiau visų kitų gamtos dalių.
Kai imsime iš vidaus suvokti, kad būtent toks požiūris sukelia visas problemas, tada mums neliks kitos galimybės – šis suvokimas atves mus į harmoniją su gamta. Ir visa įgis pusiausvyrą.
Todėl turime auklėti žmogų, kaip integralią pasaulio dalelę. Esu įsitikinęs, kad tai yra būtina.

Iš 2017 m. rugsėjo 1 d. TV programos „Kartu apie tai, kas svarbiausia. Prognozės“

Daugiau šia tema skaitykite:

Temperatūra muša rekordus

Išvengti gamtos smūgių

Klimatas. Nuo mūsų slepia tiesą

Komentarų nėra

Neįkainojamas Baal Sulam indėlis

Baal Sulamas, Knyga „Zohar“

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kas nors iki Baal Sulamo rašė komentarus „Knygai Zohar“?
Atsakymas. Buvo komentarų, bet nedideli, trumpi. Baal Sulamas rašė, kad visi ankstesnieji komentarai „Zohar“ neapėmė net dešimties procentų šios knygos, ir visi buvo išmėtyti, nepilni.
Tad jis vienintelis, parašęs išsamius komentarus „Knygai Zohar“ ir keturis jos įvadus. Todėl prieš pradedant skaityti pačią knygą, reikia juos išstudijuoti, juk be jų nieko nesuprasime.

Iš 2016 m. spalio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Knyga Zohar: atsiverskite, skaitykite, mėginkite

„Zohar“ – tai pasakojimas apie bendros sielos gyvenimą

Išsklaidyti mitai apie kabalos mokslą

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »