Pateikti įrašai su ištaisymas žyme.


Ar galima išvengti kančių?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Valios laisvė

Klausimas. Galvojant apie patį baisiausią scenarijų, ar po trečiojo ar ketvirtojo pasaulinio karo išlikę milijonai žmonių nejaus kančių ir egoizmas vėl sumažės iki to lygmens, kuris buvo prieš 6000 metų?
Atsakymas. Ne. Egoizmas pereina iš kartos į kartą, ir kančios – taip pat. Iš esmės jūs klausiate: jei mes šiandieną jaustume tas kančias, kurias išgyvena žmonės per baisias suirutes – uraganų, vulkanų išsiveržimo, atominių bombų sprogimo metu, tai turėtume galimybę teisingai pasirinkti kelią?
Tai netinkamas klausimas, nes tokiu atveju kelias nepasirenkamas, tokiu atveju žmogus tiesiog kenčia. Tai ne pasirinkimas. Gamta taip nedaro. Ji nori, kad žmogus sąmoningai pasirinktų naują vystymosi pakopą. Kitaip tai – ne pasirinkimas.
Perėjimas nuo negyvojo lygmens į augalinį, nuo augalinio į gyvūninį vyksta, patiriant gamtos smūgius. Mūsų pasaulio žmogus – to paties veiksmo rezultatas. Tačiau dabar turime pakilti visiškai kitu būdu, todėl ir ateina ši metodika, vadinama kabalos mokslu.
Dabar turime sąmoningai pakilti į kitą lygmenį – tai labai svarbus atskaitos taškas. Nes po negyvojo, augalinio ir gyvūninio vystymosi būvio, kuriam šiandieną priklausome, mumyse yra prielaida suvokimui, kad galime pakilti virš savojo aš.
Mes esame tarpiniame būvyje. Tarkime, tarp negyvojo ir augalinio lygmens yra koralai, tarp augalinio ir gyvūninio – „žemės šuo“, o tarp gyvūninio ir žmogaus – beždžionė. Taip ir tarp mūsų pasaulio žmogaus ir žmogaus iš aukštesniojo pasaulio egzistuoja kabalistas.
Kabalistas – tai tas, kuris turi gyvūninių šio pasaulio savybių, kita vertus, jis jau turi ir kitos pakopos savybių. Būdamas tokioje tarpinėje būsenoje jis kyla į viršų.
Toks kilimas vyksta ne veikiant instinktyvioms gamtos jėgoms, o sąmoningai.
Todėl mes tiek mokomės apie valios laisvę, apie tai, kaip turime elgtis grupėje, kurti tam tikrą būseną savyje ir aplink save, kad būtų įmanoma keistis.
Mes tarsi patys išstumiame save iš egoizmo ir pakeliame į naują lygmenį, kur mumyse pasireiškia gėrio jėga, priešinga egoizmui.
Taip egzistuosime dviejose jėgose: neigiamoje – egoistinėje ir teigiamoje – altruistinėje. Altruistinės jėgos mūsų pasaulio prigimtyje nėra, todėl turime ją pritraukti. Ir tada egzistuosime tų jėgų ryšyje ir pusiausvyroje. Tai bus mūsų būsimasis būvis, vadinamoji vidurinioji linija.
Aš tikiuosi, kad sąmoningai panaudosime valios laisvę, rasime tinkamą sprendimą ir pasieksime tokią būseną be pasaulinių karų.
Klausimas. Jei mes pasirinksime tinkamai, tai išvengsime apokalipsės ir kataklizmų?
Atsakymas. Jei nors maža žmonijos dalis suvoks, kad vienintelis kelias išvengti kataklizmų – tai laikytis kabalos mokslo metodikos. Juk kitos išeities nėra. Reikia tiesiog suvokti ir save supurtyti.
Klausimas. Kokia prasmė smūgiuoti žmonijai, jei tai nieko nekeičia?
Atsakymas. Susikaupusios kančios žmoniją atveda į būseną, kada ji vis tiek pradeda galvoti, ką daryti, t. y. papildomos kančios subalansuoja žmogiškąjį egoizmą.
Tarkim, vaikas nenori eiti į mokyklą – jam pradeda riboti malonumus: atima kamuolį, vėliau – dviratį, elektroninius žaidimus, kol jam nieko nelieka, kaip tik eiti į mokyklą.
Tačiau ir čia yra valios laisvė – galimybė rinktis. Mes visada esam riboti – negalima sakyti, kad pasirinkimas galimas, tik esant neribotai laisvei.
Tokiu būdu galime pasirinkti ir dvasingumą – tarp apdovanojimo ir baudimo. Todėl būtina suprasti visas sąlygas ir aplinkybes, kurios mus veda prie laisvės. Laisvė – tai ypatinga būsena, pasiekiama tam tikruose rėmuose.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų

Kančių mažinimo formulė, 1 d.

Kančių mažinimo formulė, 2 d.

Komentarų nėra

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Kūnas ir siela

Klausimas. Kur iškeliauja žmogaus siela po mirties?
Atsakymas. Po mirties siela niekur neiškeliauja, nes žmoguje jos nėra!
Komentaras. Bet žmonės dažnai sako: „Skauda sielą“.
Atsakymas. Paprastai tai reiškia, kad graužia liūdesys, bloga nuotaika. Ir gyvūnai patiria tokias būsenas. Tai tiesiog gyvūninė siela.
Jei turite omenyje fiziologines ir psichologines žmogaus būsenas, tai jos tikrai lydi mūsų kūną, ir kai jis miršta, visa tai dingsta. Bet iš esmės visa tai – vienos rūšies materijos perėjimas į kitą, pagal energijos, materijos, entropijos išsaugojimo dėsnį. Taigi nereikia jaudintis – niekas, niekur nedingsta, o tiesiog pereina iš vienos formos į kitą.
Taip ir žmogus. Jeigu gyvenant šiame pasaulyje jame vyksta tam tikri vidiniai pasikeitimai, tai jis pradeda jausti, kad egzistuoja kitoje būsenoje, kitoje plotmėje. Tai vadinama „persikėlimu iš vieno pasaulio į kitą“. Ir tai padaryti leidžia kabalos mokslo išmintis.
Manoma, kad kai šio pasaulio žmogaus kūnas miršta, jo siela kažkur dingsta. Tačiau tai ne siela, o gyvybinė mūsų organizmo jėga, kuri lieka egzistuoti, tačiau dvasiniu pavidalu, vadinamojo rešimo (dvasinis genas) pavidalu ir vėliau pereina į kitą fizinį kūną, kuris vystosi pagal duotą rešimo.
Šis dvasinis parametras apibrėžia kūno savybes, nes kūnas turi užduotį visiškai atitikti savo sielą ir tas vystymosi pakopas, kurias ji turi pereiti.
Dvasinį geną turi kiekvienas, ir ne tik žmogus, bet  ir kiekvienas kūrinys: negyvasis, augalinis, gyvūninis. Bet tai tik dvasinis įrašas (rešimo).
Vėliau iš šio informacinio dvasinio įrašo taško gali arba išsivystyti, arba ne dvasinė būsena – siela. Tai jau priklauso nuo žmogaus, kaip jis save realizuos.
Tuo tarpu nelaikoma, kad mūsų kūnas dėl kažko savarankiškai egzistuoja. Jame nėra nieko vertingo, išskyrus tai, kad jis turi prisidėti prie sielos vystymosi.

Iš 2016 m. birželio 9 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta su siela po mirties?

Apie sielą, gyvenimą ir mirtį

Kas lieka žmogui mirus?

Komentarų nėra

Chroniško nuovargio sindromas

Egoizmo vystymasis, Sveikata

Komentaras. Yra tokia sąvoka kaip „chroniško nuovargio sindromas“. Mokslininkai teigia, kad tai panašu į diapauzę. Diapauzė – tai būsena, kurioje atsiduria gyvūnai, kai susiklosto nepalankios gyventi aplinkos sąlygos. Sulėtėja jų metabolizmas, kad išgyventų sąlygomis, kurios kitaip būtų mirtinos.
Atsakymas. Tai apsauginė egoizmo reakcija, kai jis negauna užpildymo, malonumo, todėl apsisaugo nuo kančios.
Žmonija vystosi, vystosi jos egoizmas, ir jis nesugebės savęs užliūliuoti. Ateis laikas, kai žmogus pasipurtys ir pasakys: „Aš privalau atskleisti gyvenimo tikslą, gyvenimo paslaptį, dėl ko mes egzistuojame. Negali būti, kad tik tam, kad miegotume“.
Būtent tai ir pažadins žmogų. Juk miegas tolygus mirčiai, tai šešiasdešimtoji mirties dalis, tik žmogus dar turi galimybę atsibusti ir kažką nuveikti. Ir jis pasinaudos šia galimybe.
Tai natūralus žmogaus vystymosi laikotarpis, kai jis nori į viską užmerkti akis, nes neturi sprendimo. Bet ateis kitas laikas, kai augantis egoizmas privers mus atsibusti ir pamatyti sprendimą.
Klausimas. Jūs norite pažadinti žmogų?
Atsakymas. Ne, jokiu būdu. Aš tik ruošiu medžiagą tai akimirkai, kai jis pats atsibus. Viskas turi vykti natūraliai, gamtai paliepus.

Iš 2016 m. gegužės 5 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Svajoti numirti

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Komentarų nėra

Absoliutus tikėjimas

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Kūnas ir siela

Klausimas. Ar gali pailgėti gyvenimas fiziniame kūne, jei studijuoji kabalos mokslą ir jaudiniesi, kad šiame gyvenime nespėsi pasieksi dvasinio tobulumo?
Atsakymas. Jūs visiškai neturite tikėjimo. Pirmiausiai turite atsipalaiduoti.
Jeigu esu Kūrėjo valioje ir be Jo nėra jokios kitos jėgos ir Jis yra absoliučiai Geras, Darantis gerą, tai nėra ko klausti savęs tokių dalykų, kaip: kas bus su manimi po minutės, aš ką nors pasieksiu ar ne. Sąlyga „nėra nieko išskyrus Jį“ ir Jo absoliutus gerumas panaikina man visus egoistinius klausimus.
Lieka vienintelis klausimas: kaip aš galiu tapti jo kompanionu, padėjėju, laiduotoju, kad galėčiau įgyvendinti Jo norus pasaulyje, kuriame dabar egzistuoju. Aš prašau tik vieno: kad Jis padiktuotų savo norus, o aš paskleisiu juos visai žmonijai. Tai kabalisto ar, jei norite, pranašo pareiga.
Klausimas. Vadinasi kabalistas negali paprašyti sveikatos sau ir artimiesiems?
Atsakymas. Gali, jei tai būtina. Nors kam prašyti, jei viską davė Kūrėjas? Tačiau, jei Jis padarė tai dėl to, kad tu Jo paprašytum, tada – prašyk. Kitaip tariant, žmogus turi išsiaiškinti ir suvokti, dėl ko visa tai vyksta.
Žinoma, reikia prašyti, tačiau nenusiristi iki mūsų pasaulio žmogaus lygio, nes prašymas turi būti dėl šviesos ir išsitaisymo.

Iš 2016 m. gegužės 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – ketinimas

Ieškokite Kūrėjo ten, kur Jis yra

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Komentarų nėra

Dėl ko mes vis labiau nepakantūs

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Antipatijos laipsnis oponentams auga kiekvieną dieną, ir kuo labiau žmogus išsilavinęs, tuo nepriimtiniau ir radikaliau jis reaguoja į svetimą nuomonę.
Dauguma tiek Respublikonų, tiek Demokratų partijų šalininkų aprašo priešingą stovyklą išskirtinai neigiamai.
Kur tokio nepakantumo priežastis? Niekas tiksliai nežino, kas sukelia tokį efektą. Omeny turimas žmogaus įsitikinimas, kad jis geriau supranta kitų žmonių mąstymo logiką, negu jie supranta jo paties. Vienos grupės nariai ne tik teigia, kad mato kitų grupių logiką kiaurai, – jie tikri, kad priešinga kryptimi šis procesas neveikia.
Jie taip pat užtikrinti, kad jų atliekama asmeninių požiūrių analizė nepriekaištinga. Galiausiai  yra ir vadinamasis melagingas koncensusas: žmonės mano, kad bet kuris sveikai mąstantis žmogus, žinantis tai, ką žino jie, paprasčiausiai negali nesutikti su jų požiūriu.
Panašūs išankstiniai nusiteikimai atveda prie to, kad žmonės tampa neimlūs faktams, nepasitikintys ir priešiškai nusiteikę savo politinių oponentų atžvilgiu.
Komentaras. Šio augimo priežastis – asmeninio, šeiminio, bendruomeninio, valstybinio ir visuotinio egoizmo augimas. Pastaruoju metu jis nustojo augti ir pradėjo ,,trauktis“, kas daro jį priešingą mums, individualistams.
T. y. anksčiau jis padėjo mums augti, pastūmėdamas asmenybės augimui, o šiandien jis verčia mus jungtis, bet tai prieštarauja mūsų asmenybiniam egoizmui – juk jungdamiesi į bendruomenes ir grupes turime atsižadėti  savo asmeninio egoizmo.
Čia ir pasireiškia dabartinė krizė, kuomet netgi egoistiškai nesugebame sukurti tarpusavio sąjungos, netgi dėl išsigelbėjimo kaip ES.
Galiausiai viskas pasaulyje užges, visa pasaulinė prekyba, ekonominės ir bankinės operacijos, pradės byrėti šeimos, irti sąjungos, ir taip tęsis iki pat 3-iojo Pasaulinio karo arba kol tautos nesuvoks, nepajus iš savo kančios vidaus, kad reikia ,,eiti į Jeruzalę“ – ten ir tik ten yra teisingo susijungimo metodika.

Daugiau šia tema skaitykite:

Neribotas egoizmo limitas

Išeiti iš savimeilės kelio

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Imkime keistis!

Vyras ir moteris

Klausimas. Kokia nuoskaudos dvasinė šaknis? Aš greitai įsižeidžiu, negaliu susitvarkyti su emocijomis, nuolat jaučiuosi vyro įskaudinta. Kaip išmokti atleisti?
Atsakymas. Kuo čia dėtas vyras ir visi kiti? Su jumis taip žaidžia Kūrėjas ! Jis tampo jus „už virvučių“! Aplink jus nieko nėra! Per visą šį įsivaizduojamą teatrą jus veikia Kūrėjas, Aukštesnioji jėga.
Imkite reaguoti į Jį, o ne į tas jus supančias marionetes. Aš jokiu būdu nemenkinu jų, tik sakau, kaip reikia suvokti tikrovę.
Kas gi yra žmogus? Niekas. Tai tik mažas mechanizmas, kaip prisukamas žaisliukas.
Tačiau kiek žmogus sužadins aukštesnįjį valdymą (ir šis iš tikrųjų ims veikti jame), kiek jis pasikeis, tiek taps Žmogumi. Ir tuomet jau nebešokinės kaip prisukamas kiškutis, o veiks savarankiškai, pats judėdamas pirmyn.
Todėl nereikia pykti nei ant savo vyro, nei ant savęs už tai, kad negalite susilaikyti neįsižeidusi ir t. t. Verčiau keiskimės patys aukštesniųjų jėgų padedami!
Įsivaizduokite, kad žmogus atsiduria Kūrėjo lygmenyje ir ima jausti, ką gi Jis su juo padarė: „Kodėl Jis mane sukūrė tokį? Ką turiu su savimi padaryti?“ Ir jam pamažu taps aišku: turiu tapti Kūrėju! Nei daugiau, nei mažiau.

Iš 2016 m. rugpjūčio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Už visko yra Kūrėjas

Atsakau į jūsų klausimus-1

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Komentarų nėra

Viskas priklauso tik nuo jūsų!

Kabalos mokymasis

Klausimas. Tai, ką jūs kalbate apie kiekvienam būtinas minimaliąsias pajamas, Rusijoje tikriausiai bus įvesta paskiausiai.
Kaip kurti savo gyvenimą tuo laikotarpiu, kai tave norima egoistiškai išnaudoti ir visuomenė neužtikrina visko, kas tau būtina?
Atsakymas. Suprantu jūsų abejones ir skepticizmą, bet jūsų išsitaisymas priklauso tik nuo jūsų, nesvarbu, kokioje visuomenėje gyvenate.
Kabalos mokslas egzistuoja 5770 metų, nuo to laiko, kai Aukštesnioji jėga, kurią žmogus gali pritraukti, atskleidė ištaisymo sistemą. Per šiuos tūkstantmečius kabalistai aprašė daugybę pavyzdžių iš savo praktikos.
Kabalos mokslas lydėjo žmoniją visais vystymosi etapais: barbarų, vergovės, karų. Ir visada įvairiomis formomis ir sąlygomis žmonės ją naudojo. Dabar be jokių problemų galite ja naudotis, nepriklausomai nuo savo darbo, šeimos ar dar ko nors.
Jei turite internetinį ryšį, turite viską: mūsų svetainėje paskelbta visa kabalos mokslo medžiaga, ir jūs laisvai galite ja naudotis. Mes su malonumu papasakosime, parodysime, paaiškinsime, – padėsime.
Taigi, nereikia manyti, kad gyvenate labai sunkiomis sąlygomis. Manau, kad jūsų sąlygos labai palankios, lyginant su tuo, ką žmonija turėjo anksčiau.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad laiko užtektų viskam

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Kaip pagerinti savo gyvenimą?

Komentarų nėra

Ieškokite moters!

Kabalos mokymasis

Klausimas. Senovėje buvo sakoma: „Ieškokite moters“. Kodėl laisvos moterys istorijos eigoje labai dažnai tapdavo nesantaikos, karų, konfliktų ir nelaimių šaltiniu?
Atsakymas. Tai priklauso nuo vyrų, o ne nuo moterų. Kiekviena moteris, žinoma, turi savo charakterį, klastingumą, norą užvaldyti vyrą, jį išnaudoti. Tai moteriškas grynai egoistinis noras, kuris būdingas ir vyrams.
Ištaisymas daugiau gula ant vyriškosios dalies pečių. Vyruose egzistuoja tiek moteriškas pradas (egoizmas), tiek vyriškas pradas (galimybė ištaisyti šį egoizmą).
O moteryje balansas tarp dešiniosios ir kairiosios linijos, tarp noro gauti ir ketinimo duoti, yra kitoks. Jis daugiau siejasi su jos prigimtimi. Vyras daugiau atitrūksta nuo dvasinių užsiėmimų ir permeta dėmesį į moteris, nes, kaip pasakyta, jo didžiausias noras – seksualinis troškimas moters, ypač po to, kai buvo sugriauta Šventykla.
Moteris atitrūksta nuo dvasinio darbo, nes ji priklausoma nuo vyro. Taip kad – kliūčių paveikslas yra skirtingas. Jis susiliejęs, susipynęs tarpusavy, bet skirtingas.
Klausimas. Ką reiškia „moterys priklauso nuo vyrų“?
Atsakymas. Moteriai stinga vyro, ji jo ieško, ji nori prisirišti prie jo, būti susieta su juo, priklausyti jam. Juk moters noras – turėti namus, šeimą.
Klausimas. Taip būna, kai ji yra viena. O jeigu ji yra susituokusi, kokios tada būna kliūtys?
Atsakymas. Kai ji galvoja tik apie šeimą, vaikus, ir tai ją įtraukia. Tačiau šiandien yra labai daug kitų problemų. Iškyla visokių šalutinių veiksnių, nes mes artėjame prie išsitaisymo pabaigos.
Apskritai, kliūčių yra įvairių, ir jos kelyje į dvasingumą pasireiškia skirtingai vyrams ir moterims.

Iš 2016 m. balandžio 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyro ir moters dvasinis kelias

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Vyras ir moteris – dvi stichijos

Komentarų nėra

Europa apimta žlugimo baimės

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Nuomonė (antrasis ES žmogus Frans Timmermans). Pirmą kartą per mano sąmoningos patirties Europos bendradarbiavime laikotarpį man atrodo, kad šis projektas iš tikrųjų gali žlugti. Europos Sąjunga susidūrė su tokia daugybe krizių, kad gali nuo jų neatsitiesti.
Maniau, kad Europa vystėsi būtent dėl krizių. Bet 2015 metais pirmą kartą suabejojau, kad jos dar gali mums duoti naudos.  Pasikeitė tai, kad dabar mechanizmas sugedęs ir krizės daugiau nesukuria naujos politinės energijos, kuri stumtų mus judėti pirmyn.
Egoizmas nustojo augti, krizės jo nebestumia pirmyn. Europa turi kelti sau strateginius tikslus. Migracijos krizės, terorizmo ir kaimyninių šalių nestabilumo fone ji negali apsiriboti vien tik smerkimu ir nuostolių ribojimu.
Komentaras. Egoizmas ne tik nustojo augti ir stumti mus pirmyn,  didesnio  vystymosi link, bet ir įgyja uždaros, integraliai susijusios vientisos sistemos struktūrą – dėl to mes negalime valdyti šeimos, savęs, visuomenės, valstybės, pasaulio – tai ir yra dabartinės krizės ypatumas.  Ir ištaisyti ją galima tik pakeičiant patį žmogų – kad atitiktų tokią ryšių sistemą, kurioje mes atsidūrėme.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur eina Europa?

Europa patiria sudėtingiausią laikotarpį

Kas apsaugos Europos Sąjungą nuo iširimo?

Komentarų nėra

Valios laisvės paieškos, II d.

Valios laisvė

Amžinas prieštaravimas
Taigi, žmogus visiškai priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos. Valios laisvė – tik iliuzija.
Bet jei nuo manęs absoliučiai niekas nepriklauso, jei aš – tik nesavarankiška bendro mechanizmo dalis, ne veikianti, o veikiama, tai mano gyvenimas neturi jokios prasmės, jokios logikos.
Tada dėl ko gi mes egzistuojame? Kam visa tai?
Štai ir priartėjame prie klausimo esmės: ar gali žmogus laisvai pasirinkti, laisvai veikti, ar galima jį vadinti nepriklausomu? Matyt, tik dėl šito veiksmo jis vis iš naujo gimsta ir gyvena. Ir taip – milijardai žmonių.
Kas gi tas laisvas veikimas – tegu nors ir mažulytis, – aplink kurį sukasi visas mano gyvenimas? Kai jį rasiu ir realizuosiu, iš ten išdygs, prasiverš į laisvę mano gyvenimo prasmė.
Tyrinėdami šį klausimą, save pamatome unikalioje sistemoje. Iš vienos pusės, visi esame egoistai, visų gyvenimas kraštutinai individualus. Laikui bėgant, vis labiau svetimėjame, šalinamės vieni kitų.
Niekam nereikia artimųjų, su daugeliu iš jų niekas nenori palaikyti ryšių. O iš kitos pusės, priešingai – Gamta mus uždaro kartu: gyvename mažame Žemės rutulyje, mažame pasauliniame kaime, globaliai ir integraliai tarpusavyje susiję.
Šis kontrastas, prieštaravimas kasmet vis didėja. Šiuo metu jis ypač ryškus Europoje, kurioje bandymas sukurti bendrą rinką apnuogino europiečių nesugebėjimą teisingai susivienyti, užmegzti ryšius. Kaip gi išspręsti problemą?
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. birželio 28 d. 739-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės paieškos, I d.

Kaip tapti laisvam?

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »