Pateikti kovas, 2011 mėn. įrašai.


Prisiderinkite prie sielos subtilumo

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Aš atvykstu į kongresą kaip ir daugelis kitų. Noriu susikoncentruoti į tai, kaip prasiskverbti į vidinį tarpusavio ryšio tinklą.
Ar yra taisyklių, kurių turiu nuolatos laikytis mintyse ir vidiniame santykyje, kad įeičiau į šį tinklą?
Atsakymas: Svarbiausia – stengtis pajausti vyraujančią tarp visų vidinę būklę. Stengtis! Tai priklauso nuo sielos jautrumo.
Parašyta knygoje „Tikėjimas ir pasitikėjimas“ (autorius – Chazon Iš, A. Karelic): „Tikėjimas – tai subtilus polinkis subtilios sielos“. Tai tokios neapčiuopiamos sąvokos, kad nė vienam žodžiui nėra tvirto žemiško paaiškinimo. Bet šiuo atveju tai galima paaiškinti.
Viskas priklauso nuo to, kiek aš stengiuosi, kiek įmanoma neįsikišdamas savo savybėmis, įsilieti į bendrą tarpusavyje besijungiančių žmonių pojūtį, norėdamas pajusti jų vidinę vienybę, būseną tarp jų.
Kūrėjo pasakyta: „Savo žmonių viduje būnu Aš“. Mūsų vienybėje noriu atskleisti Šchiną, karaliaujančią ten Kūrėjo paslėptyje, juk Jis yra gero tarpusavio ryšio viduje – grupėje, kuri nori susijungti.
Ir nors mano draugai dar negali to aiškiai pajausti ir ne visai supranta, dėl ko ir kodėl tai daro, o tiesiog klauso kabalistų patarimų, tačiau kiekvienas savo pastangomis, iš savo sielos subtilumo, kiek suvokė šį subtilumą savo pastangomis susivienyti, gali įeiti ir pajausti Kūrėją, karaliaujantį „savo žmonių“ viduje.
Ten, viduje, slepiasi būsena (dvasinė vieta), vadinama „Šchina“, mūsų veržimasis vienas į kitą – vieta, kurią užpildo Kūrėjas – „Kadoš Baruch Chu“ (Šventasis, paties palaimintas, nes šventumas – tai Binos savybė, tikras davimas, ir jį aš laiminu).
Šchina – tai visi troškimai, siekiantys vienas kito tarp jų esančiuose ryšio tinkluose. O Kūrėjas – tai Aukštesnioji Šviesa, užpildanti juos. Šis tinklas nori duoti ir savo davime, Chasadim Šviesoje, ji atskleidžia Šviesą Chochma – Aukštesniąją Šviesą, Kūrėją.
Jeigu žmogus siekia pajusti šią būseną, ją išbandyti, joje gyventi, jis gali ją atskleisti nepriklausomai nuo nieko pasaulyje. Tai darbas, kurį turime pasistengti atlikti, ypač tokiuose kongresuose, juk tai laikas susijungti su aukštos vidinės būsenos vienybe tarp mūsų.

Iš 2011 m. kovo 24 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Parengiamojo etapo maistas: beskonis, tačiau kaloringas

Kaip panorėti to, kas svarbiausia?

Mano „taško širdyje“ draugai

Komentarų nėra

Kas pasikeitė šiandien?

Egoizmo vystymasis, Kabala

Klausimas: Kodėl kabalos mokslas taip ilgai buvo paslėptas nuo masių? Ar todėl, kad nepakenktų tiems, kurie dar nepasirengę? Ir kas pasikeitė dabar, kad jau esame pasirengę ir jis gali mums padėti?
Atsakymas: Žmonės galėjo pradėti ją naudoti egoistiškai, kad paprasčiausiai gautų iš jos malonumą. O tai – klipos, nešvaraus naudojimo, rūšis.
Reikalas tas, kad kol žmogaus noras nesubrendo kabalos mokslui, jam neverta artintis prie jos, nes jo nesubrendęs noras paverstų kabalą į visai kitą užsiėmimą. Matome, kiek žmonių kabalos vardu vadina (ir parduoda) įvairius tikėjimus, religijas, meditacijas. Bet jeigu noras subrendo dvasiniam vystymuisi, tuomet jis nukreipia žmogų tame bendrame sielų lauke, kurį užpildo Šviesa, ir žmogus tarsi elektros krūvis lauke juda ir pasiekia reikiamą vietą. Taip žmogus vystosi.
Todėl per visą istoriją mums teko laukti, kol žmonių norai daugiau ar mažiau išsivystys, ir bus galima jiems atskleisti kabalos mokslą. O dabar jau nuo kiekvieno žmogaus priklauso, kaip jis save realizuos.
Bet kabala buvo slepiama, kol sielos nebuvo subrendę ją naudoti. Žmogaus noras nebuvo jai pasirengęs, dar nebuvo aišku, į ką jis nukreiptas. Tuo metu, kai noras pasiekia brandą, tampa aišku, kam jis priklauso: savęs paties ištaisymui, kabalos mokslui, ar masėms, kurios paprasčiausiai seka paskui kabalistus.
Bet kol visos sielos nebuvo visiškai susimaišę vienos su kitomis, nebuvo įmanoma to pasakyti.

Iš 2011 m. vasario 20 d. pamokos pagal straipsnį „ Pratarmė knygai Panim Meirot

Daugiau šia tema skaitykite:

Ištaisyti egoizmą – nedraudžiama

Piramidė

Visgi kodėl kabala buvo uždrausta?

Komentarų nėra

Ruošiantis būsimam susitikimui

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Kelis kartus per dieną reikia atlikti išskaičiavimą ir žiūrėti kokios būsenos esi, kokia tavo pozicija Kūrėjo, aplinkos, savo paties atžvilgiu – ir koreguoti savo kryptį.
Mes visada nukrypstame nuo kelio, tai natūralu. Juk mūsų ego nuolatos auga ir mums kas kartą reikia pridėti dar jėgų, kad išlaikytume ego savo valdžioje.
Savo gyvūninį kūną turiu atskirti nuo dvasinio tikslo, duoti kūnui tai, kas būtina, o visa kita sukoncentruoti į tai, kaip pasiekti davimą, tikrinant jį aplinkos atžvilgiu, pagal tai, kaip stipriai noriu į ją įsijungti.
Ir tada nesusipainiosiu, ir man bus aišku, kiek man reikia normaliam gyvenimui, ir kiek galiu duoti aplinkai. Kitaip tariant, tiksliai žinosiu, kur esąs ir kur mano riba. Tai labai svarbu, nes jeigu jauti ribą, tai jau gali teisingai susiorientuoti: materialiam gyvenimui – tai, kas būtina, o viskas, kas įmanoma, – dvasiniam.
Dabar, prieš kongresą, reikia save patikrinti, kiek tau būtinas susijungimas. Reikia pažadinti save peržiūrint senų kongresų įrašus, kad įsijungtum į tą džiaugsmingą aplinką, kuri laiminga, nes vystosi. Tai labai gerai paruošia žmogų.
Dvasiniame pasaulyje nėra laiko: nėra praeities, dabarties ir ateities. Todėl tuomet, kai žiūrime įrašą – tai nėra praeitis, juk įsijungiame į tą būseną, kuri egzistuoja dabar. Ir nėra jokio skirtumo, ar žiūriu prieš pusę metų padarytą įrašą, ar dalyvauju šios dienos įvykiuose. Visos šios būsenos įsijungia į vieną ir tą pačią realybę. O gavęs įkvėpimą iš praeities, galiu pasiruošti būsimam susitikimui.

Iš 2011 m. kovo 21 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paskutinis lašas

Kad nereikalautume „Duok“!

Gyvuliams namuose ne vieta

Komentarų nėra

Pilnas sankryžų kelias

Valios laisvė

Mes ne tik turime galimybę pasiekti pasirinkimo laisvę, bet tiesiog privalome tai padaryti. Niekam nepavyks šito išvengti, juk to link mus stumia ir traukia visos Gamtos jėgos: ir tave, ir visus likusius, − bet kurį žmogų pasaulyje! Kiekvienas privalės kažkaip realizuoti savo valios laisvę.
Prieš mus nutiesti du keliai: Šviesos (kabalos) ir kančių kelias. Ir rinktis turime kiekvieną akimirką! Tai nereiškia, kad kažkada patekęs į kelių sankirtą kartą pasirinkau, pasukau į dešinę ar į kairę ir jau eisiu tuo keliu.
Pajudėjau metrą kuriuo nors keliu ir vėl stoviu prieš laisvą pasirinkimą, prieš kelių sankirtą. Pasirinkau, žengiau žingsnį šiuo keliu ir vėl patekau į naują sankryžą, kurioje vėl turiu rinktis. Kiekviename žingsnyje man duota pasirinkimo laisvė, du keliai priešais mane! Nuolatos, kiekvieną akimirką turiu rinktis vieną iš jų: judėdamas pirmyn iš vienos būsenos į kitą, kiekviename taške, kurdamas iš jų liniją, kelią į savo galutinį išsitaisymą, į Gmar Tikun.
Ir kiekviename tokiame taške turiu spręsti, kuria kryptimi iš visų 360 laipsnių judėsiu (juk taškas − tai apskritimas). Bet, iš esmės, visos šios kryptys susijungia į du galimus pasirinkimo variantus: Šviesos kelią ar kančių kelią.

Iš 2011 m. vasario 18 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Venkite loterijos

Tokia neapčiuopiama sąvoka − laisvė

Diena prasideda vakare

Komentarų nėra

Ar svarbu kaip miršta žmogus?

Filmai, klipai, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Ar svarbu kaip miršta žmogus?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -74“

„Klausk kabalisto -73“

„Klausk kabalisto -72“

Komentarų nėra

Nesutaikomas Kūrėjo ir Faraono ginčas manyje

Grupė, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Kaip prieš kongresą pakilti virš visų nesutarimų grupėje?
Atsakymas: Ruošdamiesi kongresui turime pamatyti, kad visi šie išardymai duoti mums kaip „pagalba prieš Jį“ – kaip Faraonas, kuris sukyla ir klausia: „Kas gi toks tas Kūrėjas, kad klausyčiau Jo balso?! “
Kūrėjas sako tau susijungti su draugais, o Faraonas sako: atsiskirkite! Kūrėjas sako, nusileisk, o Faraonas: ne, turime juos valdyti tvirta ranka! Kūrėjas sako: dirbkite džiaugsme, o Faraonas: ne, dirbsi liūdesyje, mano vergovėje.
Dvi šios jėgos kovoja žmogaus viduje, kai jis prieina „10 Egipto bausmių“, ir aiškinasi, kuris iš jų teisus. Ir turime suprasti, kad tai aš nustatau, kas iš jų paims viršų ir valdys – Kūrėjas ar Faraonas! Viskas priklauso nuo manęs.
Tai pats pagrindinis taškas, o aš stoviu viduryje tarp dviejų šių realybės dalių: teigiamos ir tariamai neigiamos, paruoštų tokia forma, kad suteiktų man laisvą pasirinkimą. O aš turiu nuspręsti: noriu, kad valdytų davimo, meilės, laisvės nuo egoizmo jėga, ir kad pakiltume aukščiau jos.
Esu pasirengęs priimti smūgius, praeinančius per Faraoną bei egoistinį Egiptą ir džiaugiuosi jais. Tegul smūgis tenka man, bet jis smogia mano egoizmui, padėdamas man išsilaisvinti iš jo, pakilti aukščiau jo ir egzistuoti jau ne jo viduje.
Taigi po tokių smūgių jau išeinu iš Egipto ir daugiau nebesu jo vergijoje!
Tačiau žmogus turi dirbti ne su savimi, o aplinkos, grupės atžvilgiu. Jam reikia ištaisyti ne kažkokias vidines savybes, o savo požiūrį į kitus. Čia svarbiausia nesusipainioti ir nepakeisti savo pastangų krypties.

Iš 2011 m. kovo 22 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai neapykanta – į naudą

Kad nereikalautume „Duok“!

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Komentarų nėra

Mes ir kaip mus valdo

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Visa žmonijos istorija – tai egoizmo vystymosi istorija. Šiandien matome savo akimis, kad egoizmas daugiau nebegali suteikti žmogui pasitenkinimo.
Anksčiau aš veržiausi pirmyn: man norėjosi mašinos, jachtos, lėktuvo ir t. t. Bet dabar manyje daugiau nebeįsiplieskia perspektyvių, daug žadančių norų. Juk aš kiekvieną kartą privalau mėgautis kažkuo nauju, o naujam jau nėra iš kur atsirasti.
Prisipildymo, mėgavimosi savo noruose jausmas man ir yra gyvenimo jausmas. Jeigu nejaučiu pripildymo nore, tai nėra ir gyvenimo – noras miręs. Tada iš beviltiškumo aš pasiruošęs net mirti, kad tik nejausčiau tuštumos. Tokia amžina schema, pagal kurią judame į priekį.
Mūsų laikais žmonija nesąmoningai kuria problemas ir sumaištį, krečia kvailystes – kad tik nejaustų to vakuumo viduje.  Žmonės pasiruošę kautis, kelti revoliucijas – bet ką, kad tik pajaustų kokį nors pripildymą, tegul ir neigiamą. Pavyzdžiui, jeigu aš neturiu apetito, ragauju ką nors rūgštaus, kad po to norėtųsi užkąsti ir pasimėgauti.
Jeigu neišeisime į teisingą kelią, toks požiūris prives mus prie karų. Ir mes sutiksime su tuo, kad paskui nors truputi pajaustume: štai dabar yra dėl ko gyventi. Iš tikrųjų, kodėl gi nepakariauti, kad pasipurtytume, atsinaujintume?
Tai labai rimta bėda. Apie tai gerai informuota valdžia ir žiniasklaida. Todėl jos stengiasi suklaidinti visuomenę, aprūpinti ją visokiausiais dirgikliais, kurie vers žmones kažkuo užsiimti ir gauti iš to malonumą. Kitaip žmonės pajus tuštumą ir iš bejėgiškumo pradės versti vyriausybes, griauti visas ribas, žudytis.
Jų jau nebebus galima valdyti. Kaip galima valdyti žmogų, kuriam viskas vis vien, kuris iš nieko negauna malonumo?
Taigi reikia suprasti, kad visuomene labai manipuliuojama, taip pat ir virtualiame Tinkle. Neatsitiktinai jis taip veržliai plečiasi, neatsitiktinai jis toks prieinamas ir skverbiasi į kiekvienus namus. Tai ne dėl mūsų – tai dėl to, kad valdytų mus.
Tiktai taip dabar galima valdyti žmones, kartas nuo karto parodant jiems papildomus „pelno šaltinius“, t. y. pripildymą. Kitaip žmogus bus pasiruošęs bet kam. Juk be mėgavimosi gyvenimas jam praranda bet kokią vertę.

Iš 2011 m. kovo 21 d. pamokos tema „Vieningo auklėjimo principai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Interneto mašina kol kas sukas tuščiai

Atlapoti duris rytojui

Kai technika bejėgė

Komentarų nėra

Pasakyk savo kainą

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kaip galima įvertinti, kiek man svarbus tikslas?
Atsakymas: Tikslas svarbus tiek, kiek svarbi aplinka kaip priemonė jam pasiekti.
Pavyzdžiui, aš noriu būti sveikas. Tam turiu vartoti vaistą. Kiek esu pasiruošęs už jį sumokėti? Lygiai tiek, kiek trokštu būti sveikas. Nesvarbu, už ką moku, kaina nustatoma pagal svarbumo skalę.
Klausimas: Pinigai – aiški atsiskaitymo priemonė, o kaip žinoti, kiek moku dvasiniame kelyje?
Atsakymas: Tai gali įvertinti pagal aplinką. Kiek ji tau svarbesnė už save, tiek dvasinis tikslas tau svarbesnis už materialųjį. Kiek esi įsijungęs į grupę, kiek pasirengęs į ją investuoti, kiek draugai yra aukščiau tavęs, kiek tu juos vertini, kad laiką ir jėgas skirtum jiems įsigyti? Juk taip ir pasakyta: „Nusipirk draugą“.
Tai ir yra vertinimas – potraukis investuoti į grupę kaip į trokštamą prekę. Pavyzdžiui, tu nori biržoje nusipirkti kokių nors akcijų, arba eksponatą aukcione „Sotheby‘s“. Kiek esi pasiruošęs sumokėti?
Taip mes ir atliekame apskaitą – tik mūsų konkurencija vyksta tarp egoizmo ir dvasinio tikslo. Pabandyk kokį kartą.

Iš 2011 m. vasario 22 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas svarbiau?

Žiūronai kelyje į tikslą

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Komentarų nėra

Kad nereikalautume „Duok“!

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Manau, kad Naujojo Džersio kongrese pasieksime tokį tarpusavio ryšį, kokį jau mokame kurti.
Kai kiekvienas užmiršta apie save ir perduoda save visuomenei visiškai nuskęsdamas šiame vienybės ir ištaisytos vienos sielos pojūtyje, kur nejaučia savęs, o jaučia bendrą norą.
Be to, kiekvienas trokšta ir deda visas jėgas, idant pasiekta būsena liktų amžinai ir kad nuo jos pradėtume kilti dar aukščiau. Juk tik dėl tokios aplinkos, įdėjus į ją abipusių pastangų (aš į ją, o ji į mane) savo viduje atskleisime davimo jėgą. Tada nesitikėdami jokios reakcijos ir kompensacijos sau įgysime Binos savybę. Ir džiaugsimės dėl to, kad mumyse valdo viena tyra davimo savybė.
Tik iš aplinkos gaunu jėgų ir palaikymą. Tokią galimybę turiu pats išsiugdyti, jei ne – tai nebus laikoma mano pasiekimu.
Žinoma, dabartiniam mano egoizmui tai atrodo neracionalu – kam gi pačiam kurti visuomenę, kuri painios ir diegs savąsias vertybes bei vers pagal jas elgtis ir dar tuo džiaugtis? Argi iš to turėsiu kokios nors naudos?
Tiesa, nieko negausiu savo egoizmui, bet pakilsiu virš savosios prigimties. Tai pirmasis išsitaisymo etapas, kuris vadinasi „tikėjimas aukščiau žinojimo“. Po to dėl šio tikėjimo pritrauksiu Šviesą Chochma į „žinojimą“, į noro vidų − gaudamas, kad duočiau. Bet pirmiausia turiu pakilti virš savojo egoistinio noro.
Deja, mes kaip vaikai stovime užsispyrę ir reikalaujame, kad Kūrėjas atsiskleistų, visiškai nesuprasdami, kas yra Kūrėjas ir ką reiškia Jo atskleidimas. Turime visas sąlygas davimo savybės atskleidimui – prašom, gali atskleisti! Bet atsiskleisti turi būtent davimo savybė, o ne naujas, ypač gudriai užmaskuotas, tavojo egoizmo pripildymas.
Ir mūsų nusivylimas byloja tik apie tai, kokie egoistiški yra mūsų lūkesčiai – net nesuprantame, kad reikalaujame: „Duok!“.
Todėl tokia būtina tarpusavio laidavimo jėga, kuri kiekvienam suteiks tikrumą, pagrindą, būtinybę pakilti virš savojo egoizmo, davimą nesižvalgant į save ir nereikalaujant kompensacijos. Tai pirmoji Binos savybė, kurią turime įgyti.
Viena, ką galime padaryti būdami tokios būsenos, tai nuolat prašyti aplinkos palaikymo. Bet reikalauti ne pripildymo sau, o tik palaikymo, leidžiančio laikytis aukščiau egoistinių reikalavimų. Džiaugsmas ateina dėl „gerų darbų“, dėl judėjimo nuo savęs į išorę, nes šitaip tampu panašus į Kūrėją.

Iš 2011 kovo 21 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas – pats galingiausias tobulėjimo greitintuvas

Nulenk galvą – ir imk kiek nori

Kas svarbiau?

Komentarų nėra

Laisvo pasirinkimo pakopos

Dvasinis darbas, Valios laisvė

Klausimas: Kokiu būdu visa žmonija pasieks išsitaisymą? Ar laisvo pasirinkimo klausimas kils visiems, ar tiktai vadovaujančiai šiam procesui mažumai?
Atsakymas: Laisvas pasirinkimas, kaip bet koks reiškinys, susideda iš 4 lygių: negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus. Laisvo masių pasirinkimo esmė – prisijungti ir sekti paskui einančius proceso priekyje.
Tai reiškia, kad jie turi suprasti savo būseną, lyderių užduotį, bendrą tikslą ir įsijungti į jo siekimą. Kitaip tariant, jie irgi turi atitinkamą pasiekimą pagal savo sielos šaknį – kaip ir dabar mūsų pasaulyje.
Sakykime, kodėl vieni žmonės pasitenkina kukliais pasiekimais, o kiti veržiasi prie didžiausių? Todėl, kad priklausomai nuo sielos šaknies juos taip veda noras gauti, ir tai nepriklauso nuo žmogaus pasirinkimo – jis toks gimė.
Išsitaisymo pabaigoje, kai visi susivienys, sudarydami ratą, visi skirtumai išnyks, bet išsitaisymo procese kiekvienas privalo atskleisti savo sielos šaknį ir pagal ją vystytis.
Baal Sulamas rašo, kad po to, kai Izraelis – sielos, besiveržiančios prie Kūrėjo, esančios piramidės viršuje, – mesis į priekį, paskui jas paseks visas pasaulis. Taigi kad tikrąją pasirinkimo laisvę turi tiktai tie, kuriems gimsta noras duoti, ir tokių žmonių pasaulyje vis daugėja. Kartu jie vadinasi Izraelis, nes turi polinkį atskleisti aukštesnįjį pasaulį, o visi likusieji gauna iš jų.
Todėl, jeigu mes atliksime savo darbą, nelaukdami, kad jį atliks kažkas kitas, tuo pasieksime viską. Visi likusieji taip pat turi atskleisti tikslą ir Kūrėją, bet kiekvienas gauna pagal savo vietą toje bendroje sistemoje, kuri maitina visus. Be kita ko, kalba eina ne apie kiekvieno svarbumo laipsnį, o apie įsijungimo tvarką.
Iš pradžių atskleidė dvasinį pasaulį, realizavo laisvą pasirinkimą ir pritraukė Šviesą Protėviai. Po to veikė išminčių kartos, o dabar atėjo mūsų eilė, kaip rašo Baal Sulamas „Įvade į knygą Zohar“.
Kiekvienas turi savo vietą šitame procese ir savo išsitaisymą – niekas nuo šito netampa mažesnis už kitus. Kalba eina tiktai apie pakopų seką, apie vystymosi ir išsitaisymo tvarką.
Ankstesniųjų kartų kabalistai veikė bendroje sistemoje iki mūsų, atsiskleidė iki mūsų, ir mes gauname iš jų – kaip šitame pasaulyje per jų knygas, taip ir dvasiniame. O per mus gaus kiti. Taip palaipsniui atsiskleidžia iš viršaus žemyn Gyvybės medis.

Iš 2011 m. vasario 18 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką vadinsime žmogumi?

Pusiausvyra visuomenėje

Piramidė

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai