Klausimas: Sąvokos „lygybė“, „vienybė“ ir „laisvė“ mums buvo žinomos nuo Prancūzijos revoliucijos laikų. Prieš ją ir po jos, žmonės kovojo dėl šių principų.
Matome, kad žmonija yra įtraukta į vieningą ekonominių, socialinių, politinių ir kultūrinių tarpusavio santykių sistemą, vadinamą globalizacija. Bet tai tik išorinė vienybė.
Jūs visą laiką kalbate apie jausminę vienybę minčių ir norų lygmenyje. Ar galėtumėte apibūdinti, kaip matote žmonijos vienybę šiame lygyje?
Atsakymas: Tai tolimos ateities reikalas. Žmonija visiškai neklausia apie tai, nėra tam pasirengusi, nieko negali padaryti.
Problema ne ta, kad priverstinai nuvarytume žmoniją į vienybės būseną, bet ta, kad ji pati to norėtų, o jos noras iš anksto nulemtų jausminę vienybę iki pat maldos ją pasiekti. Dabartinei žmonijai dar labai toli iki to.
Klausimas: Ir vis dėlto, ko turėtume pasiekti? Visuose pirminiuose šaltiniuose rašoma, kad žmonija turi tapti vieninga. Kokia turėtų būti galutinė būsena?
Atsakymas: Žmonija turėtų tapti vieninga struktūra. Žmonės visiškai skirtingi, skirtingi interesai, skirtingi judėjimai. Kiekvienas turi savo tašką, iš kurio gimė ir vystėsi. Tačiau suprantame, kad visi turime bendrą tikslą – sukurti iš savęs tokią struktūrą, kurios būsena – dvasinė ir žemiška pusiausvyra.
Visi juda vieno tikslo link, palaiko vienas kitą. Būtent abipusis palaikymas yra svarbiausias dalykas naujojoje visuomenėje, kuri turėtų būti po visų mūsų patiriamų sunkių laikotarpių.
Mūsų tikslas itin paprastas – sukurti iš žmonijos vieningą sistemą, kur priešingybės palaikytų kita kitą ir suformuotų vieną bendrą harmoningą visumą. Kai dvi priešybės susivienija siekdamos bendro tikslo – už savo ribų, tuomet jos harmoningai egzistuoja.
Turime įsisąmoninti, kad su savo įgimtais gabumais dabar to negalime padaryti. Tačiau vis tiek turime to siekti. Tad pirmiausia turime pajausti vienybės poreikį, o paskui suvokti, kad neįmanoma to pasiekti patiems.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad nuo pradžių buvome sumanyti kaip vienas organizmas?
Atsakymas: Taip ir buvo. Tai dar vadinama „Adam“ sistema iki jai sudūžtant. Kitaip tariant, jau buvome tos būsenos.
Mes – tai visos sielos, visi mūsų vidiniai informacijos įrašai (rešimot).

#273416

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieninga aukštesnioji ugdymo sistema

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Vieningas pasaulis – nauja realybė

Net jeigu neprašome ištaisytų norų, Kūrėjas visgi atskleidžia mums norus, bet jie sugadinti ir atitinka mūsų netinkamą prašymą.
Tarsi vaikas prašytų mamos ko nors nereikalingo ar netgi šiek tiek kenksmingo. Ir ji duoda jam šiek tiek to, ko jis prašo, kad šis įsitikintų, kad jo prašymas neteisingas, negeras, ir kad reikia jį pakeisti.
Taip ji moko vaiką, ir tai teisingas mokymas. Mama juk nesimuša kakta kakton kategoriškai pareikšdama: „Ne, tau šito negalima!“ Ji sako: „Nori tai gauti? Duosiu šiek tiek, kad pajaustum, jog tai negerai, ir suprastum, kad tau geriau tai, ką patariu tau.“
Taip motina moko vaiką, kad ji geriau supranta, kas jam naudinga, ir jam verta paklausyti jos patarimų ateityje. Ir tuomet kitąkart jis jau žinos, ko prašyti.
Pasistenkite taip elgtis su vaikais ir su savimi, tuomet išmoksite ir suprasite, kaip su mumis elgiasi Kūrėjas. Visa tai atsiskleis priešais mus kaip vieninga, aukštesnė ugdymo sistema, pagal kurią Kūrėjas mus moko. Tora skirta tam, kad iš mūsų ugdytų iškilius, amžinus, tobulus kūrinius, o svarbiausia, susivienijusius.
#272338

Iš 2020 m. spalio 13 d. rytinės pamokos „Bėrėšit“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokius norus galima ištaisyti?

Kūrėjas pamažu mus ištaisys

Treniruojamės šuoliams į aukštį virš egoizmo

Klausimas: Gamta – tai kažkas gyvo, protingo, ji turi emocijas, mintis, planus ir galimybę apgalvotai reaguoti į mūsų poveikį?
Atsakymas: Gamta – tai griežta sistema, susidedanti iš negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogiškos dalių. Viso jos tarpusavyje išlaiko tam tikrą dinamišką pusiausvyrą. Jeigu savo egoistiniu poveikiu sugriauname šią pusiausvyrą, tai gamta reaguoja į tai priešinga kryptimi, kaip švytuoklė, siūbuodama į kitą pusę. Tai patiriame šiandien koronaviruso akivaizdoje.
Dabar gausime tokius smūgius, kurie privers mus integraliai susisieti, juk egzistuojame „paskutiniojoje kartoje“. Paskutinioji karta – tai paskutinė egoistinė karta, kai ištaisomas egoizmas. Egoizmą ir turime ištaisyti.
Klausimas: Vadinasi visos tos kančios kyla iš gamtos?
Atsakymas: Žinoma. Visos kančios iš to, kad sugriauni gamtos integraciją, jos pusiausvyrą. Tik dėl tavo kaltės netekus pusiausvyros gamtoje, sulauki iš gamtos reakcijos, kurią jauti kaip skausmą, nemalonumą, problemas.
Žmogus pats savaime itin silpnas. Jį šiek tiek paspausi, ir jis jau dejuoja, verkia, pasirengęs viską atlikti, kaip reikia. Taip gamta privers mus suaugti, tapti gerais, o svarbiausia – geromis viena kitai gamtos dalimis.
#266598

Iš 2020 m. gegužės 10 d. rytinės pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Gamta ima mus mokyti

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Klausimas. Mokslininkai padarė išvadą, kad žmogaus imuninė sistema efektyviam kūno funkcionavimui naudoja chaoso teoriją. Chaoso teorija sako, kad chaoso priežastis yra jautrumas pradinėms sąlygoms ir parametrams, o bet kokie nedideli pradinio lygio pokyčiai bėgant laikui lemia didelius pokyčius ir visos sistemos dinamiką. Pavyzdys yra „drugelio efektas“: drugelis mostelėjo sparnais vienoje šalyje, o dėl to uraganas prasidėjo kitoje.
Mokslininkai teigia, kad imuninėje sistemoje tokiu „drugeliu“ tapo kažkoks baltymas, kuris suaktyvina atskirus genus, taip keisdamas ląstelių būklę. Imuninė sistema, reaguodama į šį baltymą, kuris taip pat yra labai jautrus ir veikia skirtingai, kiekvieną kartą elgiasi vis kitaip. Tai yra, ne formaliai, kaip atrodo, o labai chaotiškai. T. y. ji nuolat atsinaujina, vyksta įvairūs procesai. Ji nestovi vietoje, todėl netampa pažeidžiama ir sugeba atremti skirtingus išpuolius.
Ar visuomenė irgi veikia pagal šią chaoso teoriją? Kaip tinkamai veikti žmogui visuomenėje ir pačiai visuomenei, siekiant vystytis, o ne žlugti, sirgti ir pan.?
Atsakymas. Pirmiausia turime suprasti, kad mes tyrinėjame gamtą, priklausomai nuo savo savybių. O mes patys esame chaotiški: kaip mes suprantame, kaip mes žinome, kaip mes jaučiame. T. y. mes patys savęs nepažįstame, todėl laikome save tokiais nenuspėjamais, chaotiškais, ir tokį matome mus supantį pasaulį. Iš tiesų nieko atsitiktinio jame nevyksta. Viskas pagrįsta griežtais, aiškiais gamtos dėsniais, bet mes jų nematome ir nejaučiame jų tarpusavio priklausomybės.
Gamtoje nėra jokių atsitiktinumų ir nėra jokio chaoso. Todėl, jei kažkoks drugelis kažkur mostelėjo sparnais, reiškia, kad taip turėjo būti. Visa tai yra visiškai aiškiai nustatyta, nurodyta ir užfiksuota gamtoje tiek prieš milijardus metų, tiek po milijardų metų. Kitaip gamtoje nebūna.
Komentaras. Sistema yra labai sudėtinga ir kiekvieną kartą atsinaujina…
Atsakymas. Tai vyksta tik prieš mūsų akis, nes gilesnių procesų mes nematome! Nematome sistemos, kuri visa tai valdo! Kur yra tas kompiuteris, visa ši didžiulė programa, valdanti visą gamtą, – to nematome.
Klausimas. Kažkada indėnai, gyvenantys atokiai, tiesiog nematė lėktuvų, kurie skrido virš jų. Kaip žmogui pasiekti tą tikrovę, kur kažkas vyksta?
Atsakymas. Jis turi sufokusuoti savo regėjimą į ką nors konkretaus. Jis turi tai įsivaizduoti. Jo smegenyse turi būti paruošti tokie trafaretai, kaip lėktuvas ar laivas. Kitaip jis jų nepamatys. Mes dirbame su sistema, kuri gali aiškiai kažką rasti arba nerasti, priklausomai nuo to, ar tai įrašyta mūsų genuose, savybėse, atmintyje, ar ne. Kaip kompiuteris. Mes iš esmės ir esame kompiuteris. Tarkime, jis randa kažkokių ypatumų tekstuose ar pavekslėliuose, kuriuos jam pasiūlo, ir jei jo atmintyje to nėra, tai jis to nemato. Taip ir mes. Mums tai – aklosios dėmės.
Komentaras. Kvantine fizika užsiimantis mokslininkas Mensky teigia, kad tarp neuronų smegenyse yra nutiesti „bėgiai“, kuriais žmogus juda ir negali pasukti į šalį. Pasirodo, visas jo gyvenimas praeina tarsi su akidangčiais ant akių, eina viena vaga ir negali pasisukti.
Atsakymas. Taip. Mes matome tai savyje ir aplinkiniuose.
Klausimas. Taip pat Mensky mano, kad tuo pačiu momentu egzistuoja begalybė įvairių alternatyvių situacijų. Kaip žmogui persijungti ir kiekvieną kartą būti tokioje dinamikoje? Kaip būti sistemos dinamikoje? Ir kas jam padės persijunginėti?
Atsakymas. Ne, taip elgtis netinka. Persijunginėti, nepersijunginėti, taip savęs nepaveiksi.
Reikia suprasti, kad mus verčia veikti aukštesnė jėga, bendra gamtos jėga, kuri ir vadinama gamta. Ir paveikti tą bendrą jėgą mes galime tik susirinkę į grupes, kurios turės vieną tikslą, vienas pastangas, viena kitos palaikymą, ir tada bendromis jėgomis galėsime paveikti gamtą savo norais, ir ji atsilieps gerais, o ne blogais veiksmais.
Taip galime paveikti šį milžinišką kompiuterį, kuriame esame. Ir vis tiek tokiu atveju tegalime tik pagreitinti mūsų vystymąsi ir siekti tikslo tik geresniu, patogesniu būdu. Jei esame susiderinę tarpusavyje, jei siekiame to paties tikslo, kurį padiktavo gamta, tai galime savo pastangomis procesą pagreitinti. Pastangos turi būti kolektyvinės.
Klausimas. Savo tviteryje rašėte, kad mus veikia aukštesnioji sistema, o mes šį veikimą priimame kaip neigiamą tik dėl to, kad mūsų ir jos – skirtingos savybės. Kaip tą poveikį priimti kaip teigiamą?
Atsakymas. Tam jūs turite suprasti, koks yra gamtos tikslas, kodėl ji mus veikia, kaip ji mus veikia, ir būti iš anksto pasirengę tinkamai priimti šiuos veiksmus. Jei aš suprantu, iš ko aš gaunu, kam gaunu, kur tai gali mane nuvesti, tai kiekvieną akimirką esu geros būsenos ir esu pasiruošęs vis labiau stengtis.
Pasistenkite suprasti, ko gamta reikalauja iš jūsų, ir tai realizuoti. Tada pamatysite, kaip greitai, sklandžiai, patogiai judėsite į priekį.
Klausimas. Kaip žmogus gali atpažinti, ko gamta reikalauja iš jo?
Atsakymas. Gamta reikalauja to, ko mes nenorime girdėti – „pamilti savo artimą, kaip pačiam save“.
Komentaras. Žmonės klausinėja: „Kam daryti kaimynui kažką gero? Paprasčiau sunaikinti, pašalinti, ir tada nereikia niekam daryti gera.“
Atsakymas. Tačiau tada aš nejudu į priekį, t. y. nejudu gero tikslo link. Galutinis mūsų vystymosi tikslas, kad visi kartu susijungtume savo norais, mintimis, planais – viskuo į vieną visumą. Mes sukuriame vieną uždarą sistemą, nors mūsų pojūčiuose ir supratime ši sistema ne uždara, o sudužusi. Ir todėl esame tolimi vienas kitam, mums nusispjaut vienam ant kito, mes nenorime klausyti kitų, padėti kitiems ir t. t. Gamtoje viskas atvirkščiai: mūsų ateitis – kai mes visi kartu, susivieniję savo norais ir ketinimais į vieną vienintelę sistemą, padedame vienas kitam.
Jei aš nors kiek to siekiu, aš jau judu tikslo, kurį numatė gamta, link. Ir todėl man nereikia iš gamtos didelių skatinimų, žiaurių smūgių.
Klausimas. Taigi, savo veiksmais aš sukeliu tokią pat atsakomąją reakciją iš kito?
Atsakymas. Taip. Aš jam parodau, kad aš tai darau, nes linkiu sau ir jam gero.
Klausimas. Ar įmanoma reikiamai nuteikti, perprogramuoti žmogų, rodant tokį požiūrį į jį?
Atsakymas. Pabandykite tai padaryti. Bandykite rodyti kitiems žmonėms, kad darydami jiems gera, jūs didinate gėrį pasaulyje ir norite, kad visas pasaulis būtų toks.
#248214

Iš 2019 m. kovo 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Teigiate, kad Kūrėjo mūsų pasaulyje nėra. Kas tuomet stumia mus jį atskleisti?
Atsakymas. Taip galima paklausti apie ką tik nori. Pavyzdžiui, kas suka saulę? Kas suformuoja visus tuos dėsnius, suteikia energiją, kad visa tai egzistuotų? Iš kur visa tai kyla?
Esmė ta, kad mūsų pasaulėlis – itin mažas. Jis egzistuoja mūsų vaizduotėje. Jei nestebėtume mūsų pasaulio, jis neegzistuotų. Apie tai kabalistai kalbėjo dar prieš kelis tūkstantmečius, ir tik dabar mokslininkai ima tuo įsitikinti.
Mūsų pasaulis egzistuoja subjektyviai, mūsų vaizduotėje, ne daugiau. Norint išeiti už jo ribų, mums reikia įsikibti į grupę, su ja sukurti naują suvokimo sistemą. Taip pajausime tikrąją būtį, tikrąją sistemą.
#248685

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tinkamas tikrovės suvokimas

Kas mato teisingą tikrovę?

Kiek tikra mūsų tikrovė?

Klausimas. Kuo skiriasi Baal Sulamo ir Ramako kabalos dėstymo sistema?
Atsakymas. Tarp jų didžiulis skirtumas. Esmė ta, kad Ramakas viską aiškino iš šviesos sklidimo požiūrio taško, o Ari – iš indų, kelim, norų taisymo požiūrio taško. O kadangi mes – tai indas ir noras, tad mums artimesnė Ari sistema.
Kalbant apie Baal Sulamą, – jis tęsia Ari, todėl jo veikaluose aiškinama ta pati ekranų sistema.
#247903

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Jeigu dešinioji linija (Šviesos jėga) ir kairioji linija (mano ego jėga) išeina iš Kūrėjo, tai ką reiškia jas valdyti?
Atsakymas. Jas valdyti gali, tik jeigu būsi susijęs su kitais draugais. Niekaip kitaip. Be šios ryšių sistemos daugiau nieko nėra. Tik joje atskleidžiame dvasinį pasaulį.

Tai neįtikėtina. Išeiname „iš savęs“, liaujamės jausti savo „aš“ ir jaučiame tik tai, kas tarp mūsų. Tai ir yra Kūrėjas, aukštesnysis pasaulis.
#241077

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Galimybė išeiti į dvasinį pasaulį

Kaip atskleisti Kūrėją?

Klausimas. Kaip Kūrėjas sprendžia ir supranta, kas man naudinga, o kas kenkia?
Atsakymas. Kūrėjas ne koks nors turtingas dėdulė, kuris kaip senukas Chottabič ištraukia plauką iš barzdos ir kažką užmina.
Tai absoliuti, visiškai tobula visų pasaulių altruistinė sistema. Kiek tarpusavyje tampame panašūs vieni į kitus, tiek jaučiame tą idealą, tą bendrumą, kuris egzistuoja šioje sistemoje.
Taip sujungiame teigiamas bei neigiamas savybes, ir todėl neutralizuojame gyvenimą, mirtį, viską, kas vyksta mūsų lygmenyje. Visa tai išnyksta ir pajaučiame aukštesniojo gyvenimo tobulumą.
#242202

Iš 2018 m. lapkričio 18 d pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pažinti Kūrėją?

Iš savęs suvoksiu Kūrėją

Kūrėjas visur kur

Klausimas. Bendroje Adam sieloje kiekvienas turi savo vaidmenį ir dalį. Tarkime, man parengtas nedidelis Kūrėjo suvokimas. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Nesvarbu, jums parengtas didelis ar mažas Kūrėjo suvokimas, juk esate vieno integralaus organizmo ląstelė.
Todėl iš savo ląstelės jaučiate visą organizmą. Beje, visą jo veiklą, visą jo darbą, visus jo planus suvokiate priklausomai nuo jūsų įėjimo į šią sistemą.
Tuo pat metu suvokiate visą sistemą. Jums nelieka jokių pojūčių, kad kažko nesuvokiate. Jaučiatės visiškai užpildyti pažinimu.
#239946

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – viena visiems?

Kaip pavienė siela gali veikti visas kitas sielas?

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Bendroji siela, kuri buvo bendra ir vientisa, po sudužimo suskilo į daugybę dalių, kurias turime surinkti bei sujungti ir šitaip atskleisti Kūrėją.
Pirminis indas ir atkurtasis po sudužimo skiriasi tuo, kad skilimas išryškina naujas savybes, kurios anksčiau buvo neaiškios.
Būtent dėl jų siela sudūžta, o jas ištaisius atskleidžiamos papildomos Šviesos savybės, priešingos sudužusiems norams, taip išsiaiškiname vidines savybes Kūrėjo, savo Šviesa sukūrusio ir taisančio šitą sielą.
Jei nebūtų sudužimo ir ištaisymo, jaustume ne daugiau už pirmąjį žmogų Adomą prieš pirmapradę nuodėmę – tik mažąją būseną „Nefeš/Ruach de-Ruach“. O po skilimo ir ištaisymo atskleidžiame visą Šviesą Naranchai, tai yra susiliejame su pačiu Kūrėju, tapdami panašūs į Jį savo savybėmis, suprasdami Jo kelią ir išmintį, esančią kūrime.
Todėl negalima apsieiti be sudužimo ir ištaisymo. Ištaisymo pabaiga – tai taškas, iš anksto numatytas kūrimo programoje.
Siela turi išsitaisyti, kad atitiktų visą kūrimo sistemą, talpinančią savyje visus pasaulius A“K ir ABEA. Siela – vidinė visos kūrimo sistemos dalis, todėl mums išsitaisius ji turi įgyti visų aukštesniųjų pasaulių formą, sudarytą iš trijų dalių: galvos, kūno ir galūnių, taip pat iš trijų linijų, daugybės sudėtingų formų.
Jiems susijungus skirtumai neišnyksta, juk „visus nusikaltimus padengia meilė“. Ištaisyta siela savyje išsaugo visą didžiulį egoizmą, visus norus ir prieštaravimus. Išlieka viskas, kas buvo anksčiau, niekas neištrinama. Netgi atvirkščiai, negatyvios apraiškos padeda mums atskleisti Šviesą, kurios pranašumas išryškėja tamsoje.
Mūsų laukia didelis darbas, juk Adomas neturėjo galvos, kūno ir galūnių – buvo tik kūnas, glūdintis viename lygmenyje ir pripildytas Chasadim šviesos. Jis gimė „apipjaustytas“, lyg angelas, mažo būsenos. Kūdikis neturi proto, jis negeba stovėti, o tik gulėti, taigi, jo galva yra tame pačiame lygmenyje kaip ir kūnas.
O mums reikia visą šią sudaužytą sielą pastatyti ant kojų, visu ūgiu, kaip žmogų. Todėl mūsų darbas – išrinkti sielos dalis, priklausančias galvai bei kūnui, ir išsiaiškinti kiekvienos iš jų funkcijas. Visos sielos dalys po sudužimo jau pasiruošusios ištaisymui, bet mes turime pritraukti Aukštesniąją šviesą, rasti sudužusias vietas ir ištaisyti jas.
Tie, kas bus įtraukti į dvasinį darbą, vadinsis Adomo galva, bendrąja siela. O likusieji – jo kūno dalys. Todėl Israel, tai yra „siekiantis Kūrėjo“, vadinasi „Man galva“.
#226520

Iš 2018 m. gegužės 9 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Sielos gyveimas

Evolicijos siurprizai, I dalis