Klausimas. Ar galima sukurti naują miestą, kur gyvens tik tie, kurie nori keisti šį pasaulį ir save? Kiti, pavargę nuo nelaimių, pamažu pereis į tą gyvenimo lygmenį ir supras, kad materialus pasaulis nelaimingas.
Atsakymas. Jeigu sukursite miestą, į kurį persikels norintys pasikeisti egoistai, tai jie tiesiog išžudys vieni kitus. O kiti žiūrėdami į juos tikrai nenorės prisiartinti prie tokios būsenos.
Nėra ko kurti „saulės miesto“. Reikia veikti tiksliai, kaip sako kabalos mokslas. Taisantis pamažu atsiskleis tie, kurie galės sukurti ne miestą, o atskiras tokių žmonių intarpus visuomenėje.
Atsiras grupės, kurios susijungs tarpusavyje altruistiškai. Jos ir paskatins mūsų pasaulyje didesnį dvasinių jėgų pasireiškimą. Taip pamažu pasieksime to, kad imsime sveikinti dvasines savybes, norėsime jų, suprasime, kad jų norime sau, visuomenei ir t.t.
O iš egoistų statydamas „saulės miestą“, gausime „tamsos miestą“. Iš pradžių reikia taisyti save.
#254827

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar reikia taisyti žemišką egoizmą?

Idealus ateities visuomenės principas

Dvasinis stimuliatorius – žingsnis į ateities visuomenę

Klausimas. Ar galima žmoguje pažadinti tašką širdyje ir jį išvystyti? Išeitų, kad nėra prasmės gyventi šio gyvenimo, jeigu nėra tolimesnio vystymosi.
Atsakymas. Taip ir pasakyta Toroje: „Kas laimingesnis – gimęs ar ne gimęs? Negimęs“. Juk jeigu apibendrintume mūsų gyvenimą, tai čia nieko nevyksta – tik bėgama nuo kančių prie kokios nors įsivaizduojamos laimės, kuri visąlaik tolsta, kol nemiršti. Kokia viso to prasmė?
Todėl išminčiai sakė, kad laimingesnis tas, kuris negimė. Bet jeigu gimei, tai pasistenk pasiekti tiesą.
Klausimas. Kodėl šis paveikslas paslėptas nuo žmogaus?
Atsakymas. Tada žmonės baigtų gyvenimą savižudybe. Nėra didesnio pralaimėjimo varianto nei mūsų gyvenimas.
Tačiau vis dėlto, žmogui nereikia išbraukti savęs, atitolinti, pribaigti savęs. Tam yra daugybė kliūčių, kad nukreiptų žmogų į teisingas vėžes.
#254768

Iš 2019 m. sausio 8 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pakelti tašką širdyje?

Kokia gyvenimo prasmė ir kam gyventi

Amžinojo gyvenimo paslaptis

Klausimas. Kaip žiūrite į kabalistinio meno kūrimą, ypač tapybą? Kokia jūsų nuomonė, jei bus sukurti mokomieji filmukai vaikams, ir kokius juos matote?
Atsakymas. Kabala tik pradeda atsiskleisti. Ji jūsų laukia. Iš mūsų gavote dvasinius pojūčius ir imate toliau vystyti kabalą, atskleidžiate ją žmonėms skirtingais aspektais, galėsite papasakoti, parodyti, leisti pajausti, ką mums atneša dvasinio pasaulio suvokimas.
Pradėsite kurti ir vaikams, ir suaugusiems įvairiausias priemones, vadovėlius, užduotis, kurie juos vystys, artins prie aukštesniojo pasaulio pajautimo bei teisingos žmonių tarpusavio būsenos.
Manau, kad čia vietos yra visoms meno rūšims. Net piešimui, ko kabaloje niekada nebuvo. Taps įmanoma kažkaip perteikti jausmus, ypač vaikams.
Studijuojant kabalą stenkitės mėginti, kaip pasitelkę savo meno sritį galėtumėte ką nors perduoti kitiems, kad jie šiek tiek daugiau suprastų, kokią žinią jiems neša kabala. Pagalvokite apie tai.
#248748

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Jei gamtoje, kuri yra harmoninga, gyvūnai ryja vienas kitą, ar tai reiškia, kad mes taip elgdamiesi irgi esame harmoningi?
Atsakymas. Taip, tačiau tik gyvūniniame lygmenyje. Negyvasis, augalinis ir gyvūninis gamtos lygmenys sukurti taip, kad kovotų ir vienas kitą rytų. Ir ši kova – evoliucija.
Šiuose lygmenyse naudojimasis vienas kitu nelaikomas gėdingu, kritiniu. Vienas gyvūnas, ėsdamas kitą, nejaučia jokios sąžinės graužaties. Jei vienas žmogus kovoja prieš kitą, tada jis svarsto, kaip pateisinti save, stengiasi kažkaip sau paaiškinti, kas ir kodėl. O gyvūnai to nedaro, jų išskaičiavimas: man reikia suėsti silpnesnį tam, kad gyvenčiau. Todėl visa tai gyvūniniame lygmenyje yra normalu. Tačiau, dabar, kai mes išeiname į lygmenį „Žmogus“, iškyla problema: mes turime vystytis, ne rydami vienas kitą, ne pataikaudami savo egoizmui, o pakildami virš jo.
Aš tikiuosi, kad žmonės pradės tai suprasti, nes kitaip išgyventi bus neįmanoma. Aišku, egzistuosime ir toliau, bet būsenos bus labai blogos. Todėl privalome kuo plačiau paskleisti informaciją apie tai, kokiais būdais turime siekti kūrinijos tikslo. O tikslas – atvesti žmoniją į harmoniją, vienas kito užpildymą, sukurti tinkamą tarpusavio ryšį. Ir tada visa likusi gamta – negyvoji, augalinė, gyvūninė – irgi pasieks harmoniją. Tada sugebėsime pasirūpinti ekologija, kuri visiems tokia svarbi. Jei pasieksime pusiausvyrą tarpusavyje, viskas bus gerai. Kadangi mes, žmonės, esame pačiame aukščiausiame vystymosi lygmenyje, lyginant su kitais gamtos sluoksniais, mūsų išsitaisymas lems pusiausvyrą ir juose.
Ateina laikas tapti žmonėmis.
#243942

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

2019-ieji – „nėštumo metai“

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, VI dalis

Kas valdo pasaulį?

Klausimas. Kas ypatingo nutiko Baal Sulamo laikais, kad jis pirmas pajuto stiprią vidinę būtinybę platinti kabalą, nors jis gyveno prieš šimtą metų?
Atsakymas. Pasaulyje įvyko posūkis su staigiais pokyčiais. Pasaulis tapo egoistiškesnis, įvyko mokslinė, techninė, kultūrinė ir tiesiog revoliucija. Daugelyje šalių pasikeitė santvarkos, sukilo tautos, valstiečiai leidosi į miestus. Kitaip tariant, pasaulis tapo labiau koncentruotas, reiklesnis.
Todėl buvo galima pradėti platinti kabalos mokslą taip, kad ją būdu galima realizuoti. Žmogus ėmė klausti: „Kam gyveni? Kodėl?“, o ne šiaip gyventi kaip karvė, kuri ganosi pievoje.
Jį ėmė traukti pasaulis, kultūra, technika. Atsirado mašinos, lėktuvai, ryšys tarp žmonių. Žmonija tapo visiškai kitokia. XX amžius su mumis atliko tai, ko neatliko ankstesnieji laikai. Todėl atsiskleidė kabala.
#248699

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Platinimas: lengvai ir be paliovos

Didieji kabalistai – ypatingos sielos

Kam skirtas kabalos mokslas?

Klausimas. Yra žmonių, kurie jau daug metų mokosi kabalos ir pašvenčia tam visą savo gyvenimą, tačiau jiems nepavyksta pasiekti tikslo ir pereiti visus 125 laiptelius. Iki visiško išsitaisymo termino liko tik 250 metų. Kas bus su žmonija, jeigu nespės visiškai išsitaisyti laiku? Šiame kontekste visiškas išsitaisymas atrodo sunkiai įgyvendinamas arba neįmanomas.
Atsakymas. Ne, jūs neteisus. Esmė ta, kad šiandien visuomenė vystosi su dideliu pagreičiu. Pažiūrėkite, kas įvyko, pavyzdžiui, su europine bendruomene, vadinamąja susivienijusia Europa. Per 20 metų beveik nieko iš jos neliko! O juk tai – labiausiai išsivysčiusi, išsilavinusi, pažangiausia pasaulio dalis.
Europa – ne Amerika, ir netgi ne Rusija. Ar suprantate, kas darosi tokiame nedideliame kontinente? Kas atsitiko su šiuo istoriniu, kultūriniu, technologiniu regionu, kuriame sukoncentruota viskas: dailė, muzika, mokslas, išsilavinimas! Visa tai – Europa!
Kas yra Amerika? Kiek jai metų? Dar prieš 150 metų ten plėšė skalpus. Mums tik atrodo, kad tai buvo labai seniai. Iš tiesų – visai neseniai, – mes tiesiog labai greitai vystomės.
Arba, kas yra Rusija? Vos prieš 100 metų ten žemę ardavo arkliais ir mirdavo iš bado!
Europa – vis dėl to – Europa! Ir kas su ja atsitiko per 20 metų? Ką tik bandė susivienyti, o jau viskas griūna. Pažiūrėkite, ką su ja daro liberalizmas ir demokratija, kaip greitai jie žlugdo Europą!
Tai įvyko per 20 metų, o mes dar turime, sakykim, 200 metų. Taigi, spėsime pasiekti išsitaisymą. Aš tuo visiškai įsitikinęs.
Gamta viską paruošė taip, kad būtent paskutiniuose etapuose pagreitis tapo kokybinis, o ne kiekybinis. Dar tai pamatysime, kaip kiekvienais metais mus tiesiog išsvies į priekį. Mes spėsime!
#244975

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Iš anksto nulemtas kelias

Kiek liko iki taisymosi pabaigos?

Klausimas. Jūs esate mūsų dvasinis vedlys šiame pasaulyje. Ar yra koks nors paaiškinimas, kodėl pasaulinė grupė turi rusakalbį mokytoją?
Atsakymas. Esmė ta, kad rusakalbė auditorija imliausia pasaulyje, dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, pagrindinė žydų tautos masė gyveno Rusijos caro ir Rytų Europos teritorijoje, persmelkdama šią teritoriją kabalistinėmis idėjomis. Tai labai daug reiškia. Pati žemė pradėjo auginti kabalistus.
Antra, jei kabala atsiskleidė, pradedant nuo XVI a., nuo Ari, kuris gyveno Izraelyje, Cfate, tai pagrindinis jos vystymasis vyko Rusijoje Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose, kur gyveno kabalistai.
Daugybė kabalistinių knygų, žinomų iki šių dienų, medžiaga iš kurių mes aktyviai naudojamės, buvo parašytos šiose vietose XVII–XIX a. Taigi, teritoriniu požiūriu Rusija yra šiuolaikinės kabalos pramotė. Dėl to iš čia ir atsirado ši dalis žydų ir ne tik žydų tautos, tokia imli kabalai ir siekianti dvasinio suvokimo.
Aš matau, kad šie žmonės linkę į kabalistines žinias, sveikinu juos ir labai rūpinuosi, kad patenkinčiau jų dvasinius siekius.
Kabala – tai gyvenimo prasmės ir visos visatos struktūros suvokimas. Ji aiškina, kaip veikia ši sistema, kaip ji yra užsukta, kaip žmogus gali veikti ją ir t. t.
Todėl, tikriausiai, neatsitiktinai, aš esu rusakalbis. Ivritą aš moku tik kabalos rėmuose, o gimtoji kalba man – rusų, aš mąstau ja, jaučiu ja. Su tuo neįmanoma išsiskirti, nors aš ir persikėliau į Izraelį 1974 metais. Toks mano likimas.
#243236

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Kokią matote pasaulio ateitį už 15 metų? Kas išsiverš į priekį? Koks Izraelio vaidmuo?
Atsakymas. Pageidautinas vystymosi kelias – kad Izraelio gyventojai drauge su mūsų grupėmis pasaulyje ir progresyviąja žmonija įsisąmonintų, kad svarbiausia – vienybė, ir parodytų visam pasauliui vienybės pavyzdį.
Kai įstengsime nors šiek tiek susivienyti tarpusavyje, tai per mus praeis Šviesa, kurią jausime visuose žmonijos lygmenyse. Žmonės pajaus, kad suartėjus iš tiesų yra gyvenimas, ir galimybė pakilti į kitą raidos etapą, kad išeitume į naują egzistavimo lygmenį.
Būdami materialiame pasaulyje, vienu metu imsime prasiskverbti į aukštesniąją materiją, į aukštesnįjį egzistavimą, į tas sritis, kur dirba ne mūsų protas, o jį valdančios komandos.
Labai tikiuosi, kad pajausime tai per artimiausius metus. Tai stovi ant slenksčio ir nuo mūsų priklauso, kiek būsime pasirengę adaptuoti šias žinias ir pojūčius.
#244810

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio valdymo dėsnis, II dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Atskleisti Kūrėjo lauką

Klausimas. Ar gali kabalistas išpranašauti, kas bus po 10 metų?
Atsakymas. Kabalistas niekada neužsiims pranašystėmis. Jis gali paaiškinti žmonijos, visuomenės vystymosi tendencijas, parodyti egoistinės prigimties tėkmę, kokia būtų nepridėjus nuo mūsų priklausančio ištaisymo.
O jei pridėsime ištaisymą, niekas nieko tiksliai numatyti negalės, nes viskas priklauso tik nuo žmonių, užsiimančių kabala, valios laisvės. Todėl Baal Sulamas, kuris spausdino savo knygas, daugino ir dalijo jas su tikslu platinti kabalą, priėjo prie išvados, kad karta dar tam nepasiruošusi.
Jis net rašė apie galimybę kilti trečiajam ir ketvirtajam pasauliniam karui. Tačiau vis tiek kabalistas tiksliai nežino, kada tai įvyks, nes jis neturi teisės traktuoti valios laisvės kaip duotosios realybės. Jis palieka ją realizuoti žmogui.
Kabalistas gali numatyti natūralaus žmogaus vystymosi tendenciją. Tačiau, turint omenyje žmogaus valios laisvę, jis negali žinoti, kaip greitai žmonija įsijungs į šį procesą, todėl neužsiiminės spekuliacijomis.
Klausimas. Gal kabalistai gali išpranašauti kažką gera?
Atsakymas. Gera kabalistai išpranašaus tik tiek, kiek jūs panorėsite, kad įvyktų geri pokyčiai.
Komentaras. Beje, aš niekada neskaičiau gerų pranašysčių. Tai keista.
Atsakymas. Todėl, kad viskas priklauso nuo žmogaus! Jei tu išsitaisysi, tai matysi gerą ateitį. Neišsitaisysi – matysi blogą. O pačios savaime ateities nėra. Kiek bus ištaisyti tavo jutimo organai, taip tu ją ir matysi. Tu pats kuri savo ateitį! Taigi, pasistenk!
#231450

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pranašai – dvasiniai futurologai

Ar kabalistai buvo pranašais?

Išeiti už laiko ribų

Sunkiausia tai, kad išvis negalime įsivaizduoti dvasinio darbo. Jis netelpa nei mūsų jausmuose, nei prote. Iš esmės esame šio pasaulio žmonės, operuojantys tik jo sąvokomis, dydžiais, vertinimais – jame visas mūsų gyvenimas.
Mūsų darbo laukas sudarytas iš šio pasaulio sąvokų ir neišeina iš jų ribų.
O visą šį pasaulį apibūdina sąvokos gauti arba duoti tam, kad gautum, nuo to priklauso mūsų pojūčiai: malonumas arba kančia. Esame sukurti iš noro mėgautis medžiagos, todėl įvairius garsus, kvapus, vaizdus, daiktų dydžius, net mechaninius reiškinius savo viduje visada paverčiame pojūčiais.
Gyvename pagal šiuos malonius ir nemalonius pojūčius. Juk tai, ko nejaučiame, mums tiesiog neegzistuoja. Mes to apskritai nematome. Ir iš tikrųjų to nėra, juk šis pasaulis egzistuoja tik mūsų pojūčių diapazone, noro mėgautis suvokime.
Todėl esame užprogramuoti jausti. Iš patirties jau žinome, kas teikia malonumą, o kas ne, ir taip kuriame pasaulio vaizdą. Bet staiga žmogų patraukia kažkokia kita būsena – tai reiškia, kad jo širdyje įsižiebė taškas. Jis ima ieškoti, kur šis taškas jį veda, ir randa kabalos mokslą.
Iš pradžių jis mokosi ir nesupranta, apie ką kalba kabala. Juk ji pasakoja apie kažkokį kitą pasaulį, neegzistuojantį mūsų pojūčiuose ir supratime.
Kabalistai teigia, kad viskas suvokiama tikėjimu aukščiau žinojimo. Bet tai ne tas tikėjimas, kurį pažįstame šiame pasaulyje. Galvojame, kad „tikėti“, tai priimti be įrodymų. Jei yra įrodymų, tai jau ne tikėjimas, o žinojimas.
Senovės kabalistai, atskleidę dvasinį pasaulį, tikėjimu pavadino savybę duoti ir mylėti artimą kaip patį save, nes tai Binos pakopa. Bina – tai tikėjimas. Anuomet žodis „tikėjimas“ neturėjo kitos prasmės. Tikėjimu vadinosi davimas dėl davimo, o absoliučiu tikėjimu – gavimas dėl davimo.
Tačiau vėliau, prieš du tūkstančius metų, žmonės ėmė leistis nuo davimo ir meilės pakopos, ir apie davimo savybę teliko prisiminimas. Tuomet savo pojūčius jie pavadino tikėjimu, taip iškreipdami tikėjimo sąvoką. Nuo tada laikoma, jog tikėti – tai tiesiog patikėti, nesiremiant žinojimu.
Ir iki šiol tikėjimas – labai miglota sąvoka. Kiekvienas tiki sau kuo nors ir tuo gyvena. O sąvoką „tikėjimas aukščiau žinojimo“ itin sunku suprasti, juk ji reiškia dvasinio indo sandarą, tai yra noro duoti virš noro mėgautis.
Labai svarbu sudaryti teisingų kabalistinių apibrėžimų žodyną, kad taptų aišku, jog kalbama apie kitą pasaulį, kitą tikrovę. Ir žodžiai, neva žinomi mūsų pasaulyje, įgyja visiškai kitą reikšmę kabaloje, atskleidžiant dvasinę tikrovę.
Reikia prisiminti, kad materialūs apibrėžimai priešingi dvasiniams, ir stengtis pereiti prie tikrųjų, dvasinių sąvokų. Jei suprasime, kad stengiamės iškelti davimo savybę virš gavimo, o tai vadinama tikėjimu virš žinojimo, tuomet bus aišku, kad tai dvasinis kli.
Svarbu sekti, kad vartotume tinkamus apibrėžimus: „šviesa šviečia“ – reiškia, kad davimo savybė atsiskleidžia noro mėgautis viduje. Reikia nuolat savyje koreguoti apibrėžimus, vietoje šio pasaulio bandyti įsivaizduoti dvasinį. Ir tuomet išvysime, kad kylančios kliūtys padeda mums susidaryti teisingą vaizdą.
#220495

Iš 2018 m. sausio 23 d. pamokos tema „Nuo kliūčių į pakilimus“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokymasis – tai malda

Stebuklinga Šviesos jėga

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo