Pateikti sausio, 2018 mėn. įrašai.


Mokytojas ir mokinys: ryšys per pasaulius

Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai miršta mokytojas, ar mokiniui lieka ryšys su juo?
Atsakymas. Ryšys lieka. Jeigu mokinys yra dvasiniame lygmenyje, jis šį ryšį supranta, palaiko. Priklausomai nuo jo lygmens, praktiškai nėra jokio skirtumo, ar mokytojas greta jo fiziškai, ar ne.
O jeigu tai paprastas mokytojas, kaip fizikas ar matematikas, ten, žinoma, jokių ryšių nėra. O čia ryšys tęsiasi, ir niekaip nenublanksta dėl to, kad mokytojas išėjo. Netgi priešingai – ryšys tampa tvirtesnis, tikslingesnis, tyresnis, aiškesnis, skambesnis.

Iš 2017 m. spalio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinės informacijos perdavimas

Mokytojas ir mokinys – ryšys tarp pakopų

Mokytojo ryšys su mokiniu

Komentarų nėra

Dvasinė ekonomika

Ateities visuomenė, Ekonomika ir pinigai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia dvasinė piniginių skolų šaknis?
Atsakymas. Pinigai hebrajų kalba „kesjef“, nuo žodžio „kisuf“ – „ekranas“ („masah“), „uždanga“.
Jeigu jūs turite ekraną, kuriuo galite kažką padengti, tai hebrajų kalba jis vadinasi „pinigai“. Iš esmės, hebrajų kalbos žodžiai perduoda to, kas vyksta, esmę – arba objekto, arba veiksmo.
Dvasiniame yra keletas skolų rūšių. Beje, dvasinė ekonomika labai įdomi. Ji pagrįsta ekranu, Šviesos atspindėjimu, gavimu dėl savęs / ne dėl savęs. Kartą per septynerius metus ir kartą per penkiasdešimt metų vyksta skolų nurašymas.
Klausimas. Jeigu kabalistas būtų ekonomistas, ar jis galėtų aprašyti visą naują ekonomiką?
Atsakymas. Žinoma. Gaila, dabartinė ekonomika yra tokia, kad ją aprašo kas tik nori ir kaip nori. Juk ji veikia ne pagal dėsnius. Dvasinis sudužimas viską visiškai pakeitė. Pasireiškė neigiamų jėgų valdžia: palūkanos, spaudimas, grobuoniškos sąlygos, vogimas vietoj davimo.
Ką reiškia veikti pagal įstatymus? Tai noras gauti, sumažinamas („cimcum“), ekranas („masah“), Atspindėtoji šviesa („or chozer“). Kiek galima gauti, kiek ne. Kiek atiduoti, kiek ne. Kiek gavai ir kiek galėjai gauti, jeigu atiduotum kitam. Ir taip toliau.
Čia pasveriamos tavo teigiamos ir neigiamos savybės. Beje, neigiami veiksmai nekelia nuostolių niekam. Juk kalbama apie tai, ką perdavei kitam, kad jis padarytų vietoj tavęs ir iš to uždirbtų.
Kokiu būdu tokiomis sąlygomis uždirbi tu? Tau nereikia iš nieko nieko gauti. Galimybė atiduoti kitam jau ir yra tavo uždarbis.
Ekonomika, perleista per egoizmą, nukreipta į tai, kad gautum ir dar su palūkanomis. O čia atvirkščiai, aš duodu, kad tai išeitų iš manęs, ir tada visa tai – mano.
Klausimas. Išeina, kad dvasinė ekonomika daug paprastesnė?
Atsakymas. Žinoma. Tu neturi išskaičiavimų kitų žmonių atžvilgiu. Svarbiausia – atiduoti!
Klausimas. Ar reikia jos mokytis?
Atsakymas. Ne. Ji pradedama suprasti grupėje natūraliai. Žmogus, kuris pasiekia dvasingumą, supranta, kaip reikia sąveikauti su kitais. Tai komutacijos dėsniai.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pinigų epochos pabaiga

Dvasiniai pinigai – tiesos atitikmuo

Užpildymas šviesa

Komentarų nėra

Už ką mums siunčia problemas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tarkim, žmogus pametė piniginę su pinigais. Staiga jam kyla mintis, kad taip atsitiko dėl to, kad jis nenuėjo į pamoką, ar padarė kažką blogo. Kaip tai paaiškinti?
Atsakymas. Niekaip. Tai kvaila! Jokiu būdu nedarykite tokių išvadų, nesuplakite šių dalykų. Vėliau pamatysite, kaip klydote. Ir, svarbiausia, tai jus apriboja, duoda klaidingas išvadas ir sąsajas.
Klausimas. Už ką man siunčia tokias problemas?
Atsakymas. Už tai, kad jūs – egoistas. Pirmiausia turite palaikyti gerus santykius su grupės draugais, per juos pritraukti Aukštesniąją šviesą, kuri jus ištaisys. Tada, jei nereikės, jūs nepamesite piniginės, o jeigu reikės, pamesite.
Klausimas. Taigi, aš galiu sėdėti dešimtuke nuo ryto iki vakaro ir kiekvieną dieną prarasti po piniginę? Ir nėra prasmės stengtis suprasti, kodėl tai vyksta?
Atsakymas. Ne tik nėra prasmės – tai draudžiama! Kol jums akivaizdžiai neatsiskleis visa sistema, jūs vis tiek nesužinosite priežasties ir pasekmės.
Klausimas. Tačiau „gydymas“ vis tiek vyksta per dešimtuką? Ar galiu aš sau pasakyti, kad visos mano problemos kyla dėl to, kad aš nepakankamai myliu draugus?
Atsakymas. Bet kokiu atveju dešimtuke jūs pataikysite į dešimtuką!

Iš 2016 m. sausio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes kenčiame, I dalis

Ar yra ryšys tarp dvasinio ir materialaus pasaulio?

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Komentarų nėra

Pasirinkimas, nuo kurio viskas priklauso

Antisemitizmas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманJeigu žmogus gali rinktis ir nesirenka, tai atveda prie katastrofos. Juk iš Kūrėjo visada ateina teigiamas poveikis, kad pakeltų mus į kitą pakopą. O jeigu nenorime kilti į tą pakopą, kur mus kviečia Kūrėjas, tai jaučiame tas pačias būsenas priešinga forma.
Jeigu Europos žydai būtų paklausę Baal Sulamo perspėjimų trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje… Jis kvietė žydus palikti Lenkiją ir kuo skubiau vykti į Izraelio žemę, mat greit prasidės sunaikinimas ir iš trijų milijonų Lenkijos žydų neliks nė vieno. Bet niekas neklausė jo balso.
Jie galėjo rinktis, tačiau nepasinaudojo tuo, ir mes visi žinome, kas nutiko vėliau, pamename iki šiandien.
Vėliau Baal Sulamas mėgino kalbėtis su Izraelio valstybės vadovais, įtikinėjo juos dėl tinkamo ugdymo, kad šioje žemėje būtų sukurta dvasinė Izraelio valstybė. Juk taip turi nutikti, po to kai gavome teisę sugrįžti į šią žemę.
Nūnai Izraeliui kaip valstybei septyniasdešimt metų, bet iki šiol ji netapo tokia, kokia turėtų būti. Tokiu atveju, be abejonės, tai geruoju nesibaigs, nes patys paverčiame kitus savo priešais savo elgesiu kūrimo tikslo atžvilgiu. O juk būtent čia ir yra mūsų vienintelis laisvas pasirinkimas, nuo kurio viskas priklauso.

Iš 2018 m. sausio 15 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Knygą Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Cunamis tavo sielos gelmėse

Sprendimas – tarp mūsų

Naujas laikas, nauji dėsniai

 

Komentarų nėra

Viską valdo tik Kūrėjas

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmogui būdinga galvoti, kad jis turi valios laisvę: laisvę norėti, elgtis, rinktis. Kodėl kabaloje sakoma, kad šio pasaulio žmogus neturi pasirinkimo laisvės?
Atsakymas. Jei tik matytumėte, kokiu būdu jus iš aukščiau nukreipia, kaip jus atvedė, pasodino, įdėjo į galvą klausimą, kurį dabar užduodate, tada suprastumėte, kad iš tikrųjų jūs – marionetė, kuri atveria burną arba stuksena kompiuterio klavišais ir užduoda klausimą. Ir taip – kiekvienas mūsų.
Visi mes – marionetės. Esame viso labo „angelai“, kitaip tariant, maži gyvūnai, kurie bendraudami tarpusavyje vykdo kūrimo programą.
Klausimas. Vadinasi, jūs nepykstate, kai jums sako, kad neturite jokio laisvo pasirinkimo ir dėstote ne laisva valia?
Atsakymas. Duok dieve, kad aš iš tikrųjų atlikčiau visus veiksmus, išlaikydamas absoliutų ryšį su Kūrėju, be jokių abejonių ir tariamai mano priimtų sprendimų. Ko iš tikrųjų norėčiau, – tai pamatyti, kaip visiškai esu Jo valdomas, ir mano „aš“ virsta nuliu.
Juk viskas, ką kol kas dar jaučiu, – tai priešiškos jėgos, kurios man sako: „Ne. Tu savarankiškas, tu spręsk, tu veik!“. O aš norėčiau pamatyti, kad visa tai ne taip, nes iš tiesų viską valdo tik Kūrėjas.

Iš 2017 m. sausio 22 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Griežtai susijusioje sistemoje

Ties pasirinkimo tašku

Laisvo pasirinkimo pakopos

Komentarų nėra

10 procentų altruistų

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Baal Sulamas rašo, kad pasaulyje yra 10 procentų altruistų. Kodėl? Jei Kūrėjas sukūrė egoizmą, tai 10 procentų altruizmo turi būti kaip pavyzdys?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje 10 procentų altruistų (atitinka dešimtąją parcufo dalį) laiko pasaulį. Mūsų pasaulyje turi būti taip pat. Jeigu jį sudarytų 100 procentų egoistų, šis negalėtų egzistuoti.
Altruistinis egoizmas, net ir su ketinimu gauti sau, būtinas, kad šiek tiek atskiestų šį pasaulį.

Iš 2017 m. vasario 26 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Neribotas egoizmo limitas

Teigiamas egoizmas

Komentarų nėra

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманPasaulis – tai Kūrėjas, įsivelkantis į viską, ką matome priešais save: negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, žmonės. Iš tikrųjų pasaulio nėra, yra šie keturi lygmenys: negyvasis, augalinis, gyvūninis, žmogaus, – ir jie visi žmoguje. Žmogus mato pats save ir nieko daugiau: savo vidines savybes aukštesniosios Šviesos fone.
Jeigu žmogus dirba ties tuo, kad nebūtų priešingas Šviesai, tai liaujasi matęs save Šviesos fone ir prilygsta jai savybėmis. Ir tuomet Šviesa, davimo ir meilės savybė apsivelka į žmogų, kuris virsta Šchina.
Kūrėjas nori atsiskleisti, nori padėti. Jis visada palaiko žmogų, bet negali sutikti, kad žmogus dėtų mažiau pastangų. Juk būtent dėdamas pastangas žmogus turi išsiaiškinti visus skirtumus tarp savęs ir Kūrėjo, išvystyti savo jausmus ir atskleisti aukštesniąją tikrovę. Tarp atskleidimo ir paslėpties žmogus kuria save. Todėl Kūrėjas gali jam nusileisti ir padėti visur, išskyrus ten, kur reikia dėti pastangas.
Pasaulis mums atrodo tamsus, grėsmingas, mat vis dar matome savo pačių egoistinę prigimtį baltos Šviesos fone. Jei stengsimės prilygti Šviesai, vienybei ir meilei, tai matysime ne save, o pačią Šviesą.
Tad reikia į pasaulį žvelgti kaip į Kūrėjo norą atsiskleisti. Jis tik reikalauja iš mūsų, kad dėtume pastangas, idant kliūtys virstų parama, pagalba. Kliūtys nurodo tas vietas, kur kol kas neatitinkame aukštesniosios jėgos – tol, kol visų priešininkų nepaversime mylimais draugais.

Iš 2018 m. sausio 14 d. pamokos rengiantis kongresui „Visi – viena šeima“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Kodėl mes nejaučiame Aukštesniojo pasaulio

Dievas blogas ar geras?

Komentarų nėra

Kad būtum sveikesnis

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali ligos rodyti neteisingus žingsnius dvasiniame kelyje?
Atsakymas. Į tai nurodo visos ligos. Turime suprasti, kad virš mūsų kūniškosios (materialios) sistemos yra dvasinė sistema, iš kur viskas ir nusileidžia.
Tad nėra nė vienos fizinės ligos, kuri nebūtų dvasinio išsiderinimo pasekmė. Gydymas taip pat. Galime savo kūnus gydyti kiek tinkami, bet kol neišgydysime savo sielų, kūnai neatsikratys jokių problemų. Yra tokių ligų, kurių gyvūniniame lygmenyje apskritai neįmanoma išgydyti.
Jeigu imsime kartu jungtis į tarpusavyje papildančią sistemą, tai iš tiesų galėsime tapti sveikesni. Netgi auklėtojai sako, jog ugdant vaikus gerame kolektyve, jie tampa sveikesni. Tai aišku visiems.

Iš 2017 m. rugpjūčio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

 

Komentarų nėra

Dykuma II d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra žmoguje esanti „dykuma“?
Atsakymas. Dykuma žmogaus viduje – tai jo egoistinis troškimas, kurio negalima nedelsiant ištaisyti. Tačiau žmogus turi ateiti į šią „dykumą“ ir pasistengti joje gyventi, kad iš jos išeitų į „žemę, kur teka pienas ir medus“.
Todėl mūsų protėviai pradėjo nuo dykumos: Abraomas išėjo į dykumą, nusileido į Egiptą, grįžo į Bėr Šėvą (miestas dykumoje – vert. past.) ir t. t. Izaokas, Jokūbas – visas jų gyvenimas buvo susijęs su dykuma. Mozė pabėga iš faraono namų ir susitinka dykumoje su Itro, kerta dykumą.
Žinoma, čia daugiau kalbama apie dvasinius, o ne materialius veiksmus. Bet tai vyko ir materijoje pagal egzistuojantį dėsnį, kad kiekviena dvasinė jėga kartą turi prisiliesti prie savo materialiosios šakos ir atspausti tą pačią tvarką materialiame pasaulyje.
Tad turime suprasti, kas yra dykuma, ir kaip ją paversti žydinčia, derlinga žeme, kaip parašyta Toroje. Tai priklauso ne nuo pervažiavimo į kitą vietą, kaip mūsų pasaulyje. Dvasiniame pasaulyje pakeisti vietą reiškia pakeisti savo vidines savybes.
„Vieta“ dvasine prasme yra vidinis žmogaus noras. Ir jeigu mano vidinis noras yra kaip dykuma, tai aš gyvenu joje. Jei mano troškimas yra kaip jūros krantas ar sodas, tai ir gyvenu ten. Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus ištaiso savo vidines savybes. Atsižvelgiant į tai, būtina suprasti, kas pasakojama Toroje.
Tora aprašo procesą, vykstantį žmoguje, kuris pereina iš vidinės dykumos būsenos, pilnos skorpionų ir gyvačių, į žydinčią žemę. Po keturiasdešimties metu ištaisymo klajojant po dykumą, ateinama į žemę, kur teka pienas ir medus.
Klausimas. Išeitų, kad dykuma yra blogai?
Atsakymas. Dykuma nėra blogai, tai pradinė būklė, nuo kurios pradedame savo vystymąsi: tiek vidinį, tiek išorinį.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 924

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės link per dykumą

Ištaisyti egoizmą – nedraudžiama

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Komentarų nėra

Ar būna atsitiktinių minčių?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jausmų derinys, emocijos yra iš anksto numatytos mumyse, ar jas galime vystyti? Kas jas vysto: pats žmogus ar visuomenė?
Atsakymas. Žmogus savo gyvenime nieko nesirenka, neturi valios laisvės. Jis pamažu patiria įvairiausius pojūčius, kurie jam duoti, kad galiausiai prikauptų tam tikrą kiekį tam tikros kokybės jausmų ir tinkamai juos diferencijuotų, realizuotų.
Tai gali trukti dešimtis gyvenimų, kol žmogus sukaups reikiamą išgyvenimų kiekį. Ir tada jis ateina į kabalą.
Žmogaus jausmų rinkinys, jo reakcija į įvairius įvykius numatyti iš anksto. Nė viename gamtos lygmenyje nėra nieko atsitiktinio, net kalbant apie mažiausius niuansus. Bet žmoguje tai supainiota: jam atrodo, kad jis kažką darąs, kažką veikiąs, kad staiga kas nors netikėtai nutinka. Jokių atsitiktinumų nėra, viskas absoliučiai apibrėžta!
Klausimas. Išeitų, kad mintis – mano norų vaisius. Negaliu galvoti apie tai, ko nenoriu?
Atsakymas. Taip. Mintys visada veda tave prie naujų užsipildymų. Ko nori, apie tai ir galvoji.
Klausimas. Kartais į galvą ateina kokių nors atsitiktinių minčių, kurių nekontroliuoju. Tarkime, sėdžiu pamokoje ir staiga prisimenu, kaip prieš šešerius metus plaukiau laivu ar važiavau kur nors automobiliu. Neaišku, iš kur jos kyla…
Atsakymas. Mumyse mūsų mintys nuolatos pertvarkomos, klasifikuojamos, jungiamos, tvarkomos – jose nėra nieko atsitiktinio. Galbūt jos tau atrodo visiškai kvailos, nereikalingos, bet taip tik atrodo.
Tiesą sakant, tai ne laivas ir ne prieš šešerius metus, o tie duomenys, kurie įrašomi į tam tikras jutimines ir protines atminties ląsteles, kad vėliau atvestų tave prie kokio nors dvasinio pojūčio.
Klausimas. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Niekaip. Privalai judėti į priekį tik su tuo, kas duodama šią minutę. Ir tai nėra trukdžiai, bet tai, kas yra. Nekreipk dėmesio ir nepaisant visko, užsiimk tik vienu dalyku: rūšiuok savo mintis, jausmus ir nukreipk juos į tikslą, kad jungdamasis su kitais atskleistum bendrą vienybės jėgą, vadinamą „Kūrėju “.
Tada pasieksi lygį, kur tau viskas atskleis ir suprasi visas subtilybes, visus ryšius, viską, kas egzistuoja.

Iš 2017 m. rugpjūčio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žmogus laikomas kūrinijos viršūne?

Mokslas apie jausmus

Pakeisti sapną ar prabusti?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai