Visa šio pasaulio tikrovė turi būti įtraukta į mūsų santykius su aukščiausia gamtos jėga. Tačiau šiandienos tikrovėje yra labai daug tuštumų. Juk kas yra koronavirusas?
Virusas parodo, kad vietoj ryšio tarp mūsų yra tuščių sričių, kurias reikia užpildyti tinkamais santykiais. Atskleisdami šias spragas tarp mūsų, pastebime, kad per jas neįmanoma bendrauti, nes per šį sugadintą ryšį vienas kitam perduodame virusą.
Virusas atskleidė milžiniškus plyšius tarp mūsų, kuriuos reikia užpildyti draugiškais santykiais. Jei negalime sukurti tokių jungčių, geriau neiti į šias zonas, o likti namuose.
Atstumas tarp žmonių yra noras, kitaip tariant, virusas atskleidžia mums naujus norus, naujas savybes, naujus ryšius, kurie turi būti užmegzti tarp mūsų. Jei per šį dviejų metrų atstumą vienas nuo kito susisieksime nauju būdu, tapdami kaip vienas žmogus su viena širdimi, tada Kūrėjas atsivers tarp mūsų.
Virusas atskleidžia tuštumas, kurias reikia užpildyti gerais santykiais. Ir tada pasieksime naują ryšį, panašesnį į Adam Rišon sistemą. Visos šios bendros sistemos dalys pradės veikti kartu, vieningai, esant tarpusavio supratimui. Užuot primetęs kitam tai, kas gerai man, duosiu tai, kas gerai jam.
Ir tada atstumai tarp mūsų pradės nykti, pasaulis ims jungtis būtent per tarpus tarp mūsų. Visos tikrovės dalys susivienys ir suformuos naują, ištaisytą Adam Rišon sistemą, kurioje pasirodys Kūrėjas, organizuodamas mūsų ryšius ir užpildydamas juos. Tai nėra dviejų metrų atstumas, o norai, užpildyti aukštesniosios jėgos atskleidimu.
Prireiks laiko tai suprasti ir įgyvendinti, tačiau taip įvyks ir visas pasaulis ims apie tai kalbėti. Tiesiog dar nepradėjome taisyti šių tarpų tarp mūsų tinkamais, gerais, geraširdiškais santykiais. Bet vos tai nutiks, pasaulis iškart pamatys, kad būtent toks yra sprendimas, vaistai nuo koronaviruso, nauja tikrovė ir kad būtent toks turi būti pasaulis.
#262826

2020 m. balandžio 7 d. iš rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur yra siela?

„Už ką man ši bausmė?“

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Klausimas. Kaip galima suformuoti laipsniško vystymosi dėsnį kabaloje?
Atsakymas. Laipsniško vystymosi dėsnis – tai neigiantis neigimą dėsnis. Praktiškai, tai marksistinis dėsnis, gamtos dėsnis. Jis iš tikrųjų teisingas.
Kabala sako tą patį: kiekviena ankstesnė būsena nulemia būsimą būseną, o pastaroji dar kitą ir tarsi yra joje, tik neatsiskleidusi.
Nereikia iškraipyti gamtos, neturime nieko keisti, tik save pačius. Net ir mumyse pačiuose nereikia nieko keisti, tik pagerinti mūsų tarpusavio santykius. Štai ir viskas.
Tad keisdami vos vieną nedidelį parametrą gamtoje – artėdami vieni prie kitų gerais darbais – keisime visą gamtą. Ir pamatysite, kokia ji bus gera. Staiga liausis cunamiai, uraganai, Saulės išsiveržimai, žemės drebėjimai, gaisrai. Visa gamta ims rimti.
Tai priklauso tik nuo žmonių, nuo to, kaip teisingai suartėsime tarpusavyje.
#251359

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Kam skubinti laiką, jei gyvenimas pralekia it akimirka?

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Klausimas. Kaip visiškai materiali, fizinė grupė gali paveikti dvasinį pasaulį, mano ketinimą ir Šviesą?
Atsakymas. Grupė – tai ne fizinė ir ne materiali substancija. Grupė – tai ryšiai tarp žmonių, ir jie patys savaime jau yra dvasiniai, jeigu grįsti davimo savybe.
Jei žmonės siekia davimo savybės, bendros vienybės, taip, kad tarp jų atsiskleistų Kūrėjas, tai šitai nėra materialu. Mes susiburiame draugėn, kad atliktume dvasinius veiksmus, kad prilygtume Kūrėjui, davimo savybei ir tuomet tarpusavyje pajausime Kūrėjo savybę, atskleisime Jį. Todėl mūsų siekiai ir ryšiai nėra materialūs.
Iš esmės, idėja labai paprasta. Juolab, kad jau suprantame, kaip tai turėtų būti ir kaip tai realizuoti. Tikiuosi, kad to pasieksime.
#262216

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę?

Kodėl davimo savybę galima įgyti tik grupėje?

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Tarpusavio laidavimas – tai visiems nuo vaikystės žinoma sąvoka. Mus visuomet mokė, kad turime palaikyti vienas kitą, kitaip, visi pražūsime. Bet šiandien laidavimas, ryšys tarp žmonių tampa neįprastai aktualia tema, įgyjančia naują, ryškų atspalvį.
Pasaulį apėmusi koronaviruso epidemija suteikia mums galimybę sužinoti šį tą naujo apie mūsų gyvenimą ir tarpusavio santykius globaliame pasaulyje. Be to, ji parodo kokią jėgą turi kiekvienas, net ir mažiausias gamtos elementas. Pasaulis atrodo toks didžiulis, bet staiga paaiškėja, kad mažytis virusas gali jį panardinti į chaosą ir tamsą.
Tai rodo mums, kokią asmeninę atsakomybę kiekvienas iš mūsų šiais laikais prisiimame už pasaulį, kad nebūtume jame kenkėjais ir neužkrėstume kitų. Pagalvokite, koks nors paprastas prekybininkas iš Kinijos turgavietės atliko tokius dramatiškus pokyčius pasaulyje. Tai parodo, koks galingas kiekvienas iš mūsų globaliame pasaulyje ir kokia atsakomybė tenka kiekvienam visų kitų atžvilgiu.
Kabalos moksle yra paprastas dėsnis: „dalis ir visuma lygūs“. Visuma – tik atskirų elementų suma, todėl ji priklauso nuo kiekvieno iš jų. Neįmanoma iš visumos ištraukti net mažiausio elemento, nesugriovus visumos. Be vienos dalelės ji bus ydinga, juk jai jos trūks.
Todėl žiūrime į koronavirusą ir nesuprantame, kaip tokia mikroskopinė dalelė sugebėjo pridaryti tiek daug bėdų pasaulyje? Tačiau iš tikrųjų virusas parodo mums, kokią žalą padarėme visoje didžiulėje sistemoje biologiniu, aukščiausiu gamtos lygiu. Virš jo yra tik žmogaus mintys ir ketinimai.
Reikia suprasti, kad viskas prasideda nuo galvos. Tad jei vyksta biologinės sistemos gedimas, jis yra minties ir noro sistemos gedimo, esančio aukščiau biologinio lygmens, pasekmė. Reikia išsiaiškinti, kokie nesklandumai yra žmogaus santykiuose su savimi, su kitais, ir su visa žmonija bendrai, per kuriuos biologiniame lygmenyje sukeliame tokius iškraipymus kaip virusai.
Matyt, mūsų santykiuose yra problema, ir jie nėra integralūs. Jau pažeidėme visus integralios gamtos dėsnius ir neleidžiame jai normaliai egzistuoti. Ir todėl naikinimai bendroje gamtoje, kur viskas turi būti sujungta ir harmoninga, tapo tokie reikšmingi, kad smogė visiems kaip virusas.
Epidemija išties palietė visus, juk gyvename integraliame pasaulyje. Ir todėl, nesvarbu, kas ir kur gyvena: nukentėjo visi – ar tai būtų kinų valstietis, ar biržos makleris Honkonge, ar amerikietis, mat esame bendroje, sujungtoje sistemoje.
Kažkada gyvenome labiau izoliuoti ir priklausėme tik nuo savo vietovės, nes pasaulis nebuvo globalus. Tačiau šiandieninis pasaulis yra toks integralus, kad bet kuris kinų kaimas per prekybinių santykių tinklo grandinę yra susietas su visa žmonija. Pripratome, kad pasaulio likimą sprendžia vyriausybės ir staiga vadelės atsidūrė mažyčio viruso rankose.
Visi esame vienos integralios sistemos, vadinamos Adam, dalys ir be išimties priklausome vieni nuo kitų. Ir jeigu ši sistema vis labiau atskleidžia mūsų priklausomybę ir įpareigoja ją tobulinti, tada išmokime, kaip prilygti šiai sistemai, kitaip, mums bus blogai. Priešingu atveju kasdien atsiskleis nauji, mirtini virusai.
Sistema rodo, kad esame įpareigoti užmegzti gerus tarpusavio ryšius. Tačiau turime išsiaiškinti, ką reiškia „gerus“, juk mūsų egoizmas vertina tik tai, kas jam naudinga.
Norint sužinoti, kas iš tikrųjų gerai, reikia išstudijuoti visą sistemą, o paskui kiekvienam ir visiems kartu palaikyti jos integralumą. Be šito, daugiau nieko nereikalaujama, tik rūpintis kitais, kaip savimi.
Mus turi sieti globalus, abipusis laidavimas, kuris aukščiau už bet kokius atskyrimus ir asmeninius tikslus. Laidavimas, ryšys tarp mūsų – aukščiau visko ir jis turi nulemti visus mūsų asmeninius ryšius. Laidavimas – aukščiausias, vienintelis gamtoje egzistuojantis dėsnis. O visi kiti dėsniai bei elgesio formos remiasi juo.
Dėl koronaviruso laidavimo dėsnis dabar atsiskleidžia visame pasaulyje. Gamta nusprendė parodyti mums, kas mes tokie ir kokie esame priešingi gamtai.
Galbūt iš šios krizės išmoksime, ką verta daryti, kad taptume integralia gamtos dalimi. Laikydamasis laidavimo dėsnio, žmogus atves gamtą į pusiausvyrą. O pasiekti visišką gamtos jėgų pusiausvyrą ir harmoniją – tai tikras rojus.
#261737

Iš 2020 m. kovo 10 d. laidos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 1212

Daugiau šia tema skaitykite:

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Ties raudona linija

Egoizmas ir yra virusas

Širdis apsunkinama tam, kad suteiktų mums pasirinkimo laisvę. Dėl koronaviruso epidemijos pasaulį apėmusi globali krizė rodo, kad aukštesnioji jėga užsiima kiekvienu žmogumi, palikdama jam galimybę laisvai rinktis, kad šis subalansuotų gėrį ir blogį, pastatydamas vidurio liniją ir visuomet linktų prie gėrio.
Koronavirusas kiekvienam žmogui, kiekvienai šaliai – visam pasauliui atskleidžia, kokie iš tiesų yra mūsų tarpusavio santykiai. Jis verčia mus sėdėti užsidarius namuose ir galvoti, kodėl taip vyksta, dėl ko?
Jei patys suprasime, kad galime gyventi kitaip, ne taip, kaip anksčiau, o būdami harmonijoje su gamta, kai mus sieja geri tarpusavio santykiai, pakilus virš savojo egoizmo, tai mums neteks patirti šios ilgos ir skausmingos krizės. Galėsime labai greitai išsivaduoti iš šios epidemijos. Virusas rodo mums, kaip išvedėme pasaulį iš pusiausvyros.
Gamta kaskart duoda mums vis efektyvesnę situaciją taisymuisi. Todėl koronaviruso epidemija ir karantinas – viskas į naudą taisant pasaulį. Virusas rodo mums, kad neįstengiame būti drauge.
Užuot vieni kitiems perdavę tai, kas gera ir naudinga, mes perduodame ligą ir pasmerkiame kitus mirčiai. Išmokime, kaip susijungti gerais ryšiais, kad perduotume tarpusavyje gerus virusus, malonumą, džiaugsmą, meilę, vienybę, šilumą. Kaip tik šitai turi būti tarp žmonių.
Išsiaiškinkime, kodėl vieni kitiems perduodame mirtiną virusą ir kaip šį blogį paversti gėriu, kad priartėtume prie naujojo pasaulio. Labai tikiuosi, kad patys šitai suprasime ir galėsime apie tai visiems papasakoti.
#261786

Iš 2020 m. kovo 17 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Antikūnai prieš egoizmą

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Žmogus išnaudoja kitus su nauda sau – tai griauna integralią gamtos sistemą. Egoistinių norų neįmanoma pripildyti. Integrali, globali gamtos sistema nesutinka su tuo ir gamina antikūnus, neleidžiančius žmogui sugriauti gamtos sistemų…
***
Virusas išryškino apgaulingą ES šalių ryšį. Dar daugiau, užuot veikusios išvien, ES šalys užveria savo sienas. Virusas atskleidė melagingą sandraugą – ji buvo dalinė ir tik ekonominė, t. y. egoistinė, tačiau ne suartinanti tautas!
***
Jei matytume, kad geras žvilgsnis išgydo nuo koronaviruso, žemėje visi akimirksniu taptų teisuoliais. Tačiau iš mūsų reikalauja sąmoningumo, davimo siekio, o ne savanaudiškų interesų, minčių apie visus, o ne apie save. Kai visiems bus gera, žmogus liausis sirgęs.
***
Nūnai mūsų tarpusavio priklausomybė atsiskleidžia tuo, kad bijodamas užsikrėsti užsidarau nuo kitų, atjungiu neigiamus ryšius. Tačiau atskleiskime teigiamą priklausomybę! Jeigu tinkamai susijungsime, paleisime teigiamus virusus!
***
Žmonija praėjo ilgą raidos kelią ir ima jausti save kaip vieną kūną. Reikia padėkoti koronavirusui – jis atvedė visą pasaulį prie tokios vienybės. Jei epidemija užtruks, žmonija atskleis, kad išties priklauso vienai sistemai, kur visi priklauso vieni nuo kitų.
***
Jei Š. ir P. Amerikos, Europos šalys užvers sienas, žmonija grįš prie pasienio užtvarų. Vienintelė išeitis – išsiaiškinti, koks turi būti tinkamas mūsų tarpusavio ryšys ir sukurti gerus santykius, kad neprasiveržtų joks virusas. Virusas rodo nutrūkusius ryšius!
***
Atsiskleidžiančios problemos žmonijai tarnauja kaip vaistas, stumiantis mus į vienybę. Nenorime kitam gero. O virusas perduodamas nuo žmogaus žmogui per negerą žvilgsnį, teisiančius žodžius, kurie materializuojasi kaip virusai.
***
Virusas atvedė prie masinių atleidimų. Ši banga išjudins žmoniją, stovime prie raudonos linijos, gamta neleis mums taip toliau egzistuoti. Pirmąsyk per visą žmonijos istoriją įsisąmoniname, kad tai smūgis iš aukščiau. Kiekvienas pajaus, jog tai bausmė iš aukščiau, kad mus tempia iš viršaus.
***
Žmones sieja tarpusavio priklausomybė pramonėje, prekyboje – visur, tačiau mes negeriname savo santykių. Jie prieštarauja tarp mūsų augantiems ryšiams. Aš susisiekiu su visais, kad iš kiekvieno išspausčiau visus syvus. Kai šie ryšiai tampa nebepakenčiami, gamta suduoda smūgį ir juos pertraukia.
***
Koronaviruso epidemija – pirmoji bausmė visų smūgių serijoje, kurie vienas po kito ims atsiskleisti. Juk jeigu vieni su kitais elgiamės blogai, tai šitaip sukuriame vietą virusui. Virusas kyla ten, kur trūksta apibusio laidavimo, kurio turėjome laikytis.
***
Kiekvienas žmogus pasaulyje turi suprasti: koronavirusas – ne atsitiktinumas. Gamtos jėgos vedą žmonių visuomenę ir siekia sujungti mus į vieną sistemą. Šioje sistemoje galioja dėsniai, ir gamta įpareigos mus jų laikytis, jei ne savo noru, suprantant, tai priverstinai.
***
Koronavirusas – bendra visų problema, ji iš žmonijos reikalauja tinkamos vienybės ir tarpusavio laidavimo. Gamta siekia atvesti mus prie būtino, sąmoningo abipusio laidavimo, kad taptume tartum vienas žmogus, viena sistema.
***
Koronavirusas stipriai pakeitė žmonių tarpusavio santykius visuomenėje, iškeldamas mums rimtas problemas: 1. Esame stipriai susiję ir priklausome vieni nuo kitų. 2. Mūsų ryšys nėra geras, reikia mokytis, kaip jį pakeisti. Koronavirusas atskleidžia visą mūsų būsenos sunkumą.
***
Pats pavojingiausias virusas – mūsų egoizmas. Jei nesinaudosime savo vidiniu egoizmu, neutralizuosime išorinius virusus – panašus gydo panašų. Norint išsigydyti nuo griaunančio egoizmo, mūsų veiksmai turi virsti altruistiniais, kaip vieninga žmonija mažoje Žemėje.
***
Mums būtina įsisąmoninti, kad virusai perneša informaciją – ir taip skatina mūsų vystymąsi. Tokį greitą ir galingą pokytį gali sukelti tik biologiniai informacijos pernešėjai. Koronavirusas – ne epidemija, o visos žmonių rasės pasikeitimas…
***
Dėl koronaviruso žmonija gali atskleisti didžią įžvalgą: visi pajaus, kiek tarpusavyje susiję ir kiek mums reikia vieniems kitų, kad mūsų neatriši, kad ir kaip stengtumės nutraukti tarpusavio ryšius. Arba gera priklausomybė, arba alkana mirtis…
***
Infekcijos proveržiai rodo mums ryšio principą ir žmonių atsakomybę, kiek kiekvienas veikia visus kitus. Gamta mokys mus tinkamai tarpusavyje sąveikauti, kol įsisąmoninsime geros sąveikos tarp visų žmonių taisykles. Taip priartėsime prie visiško savo egoizmo ištaisymo!

Iš 2020 m. kovo 5-16 d. M. Laitmano twitter

Komentaras. Ramiajame vandenyne buvo aptiktas šeštasis žemynas – šiukšlių sala, kurią daugiausiai sudaro plastikas ir kuri yra maždaug JAV dydžio.
Tai didžiulė problema, nes plastikas suyra tik per tūkstantį metų.
Atsakymas. Nemanau, kad mes egzistuosime šioje planetoje tūkstantį metų. Mes labai greitai ją pribaigsime. Žemė taps planeta be gyvybės.
Mes neturime kur bėgti. Niekur nėra tinkamų planetų. Taigi neverta svajoti apie Marsą ar kokias kitas planetas. Ir kam? Argi ten vėl neužteršime visko?
Kol žmonija savęs neištaisys, nėra ko blaškytis. Turime galvoti tik apie tai, kaip ištaisyti savo prigimtį. Kaip egoistinę prigimtį paversti altruistine, kad žmonės galvotų vieni apie kitus, suprastų, jog tik geras tarpusavio ryšys atvers žmonijai ateitį. Priešingu atveju mes kiekvieną dieną laidojame save gyvus šiame šiukšlių sąvartyne. Gaila vaikų.
Klausimas. Tarkime, prasidės kilimo virš egoizmo procesas. O kas bus su šiukšlėmis? Jos niekur neišnyks.
Atsakymas. Išnyks. Apskritai visas materialus pasaulis visiškai priklauso nuo mūsų vidinių savybių. Todėl išnyks.
Klausimas. Todėl, kad aš jo nematysiu?
Atsakymas. Ne. Paprasčiausiai mūsų tarpusavio santykiai bus tokie geri, kad nebus vietos blogio jėgoms. Ir šios šiukšlės pamažu pradės mažėti.
Kur jos dings? Taip, kaip ir gamtoje. Iš kur atsirado mūsų egoistinis pasaulis? Atsirado Visata, staiga pradėjo plėstis ir t. t. Taigi viskas egzistuoja pagal kažkokį vidinį, slaptą planą.
Yra daug to, ko mes nematome, nejaučiame. Egzistuoja kiti ryšiai gamtoje. Didingos gamtos jėgos – jos slaptos, paslėptos. Imkime ir pradėkime jas atskleidinėti.
Pati pagrindinė slapta gamtos jėga – tai žmogaus protas, jo jėga, minties jėga, noro jėga. Jei pradėsime tai naudoti, naujame lygmenyje ims skleistis visiškai naujos savybes tarp skirtingų gamtos dalių.
Plastiko nebus. Viskas taps taip skaidru, natūralu ir švaru, kad turėsi dar priprasti prie tokios švaros. Tu negalėsi kvėpuoti šiuo švariu oru ir neapsinuodyti šiuo tyru šaltinio vandeniu.
Jei mes kartu nukreipsime savo mintis vienas į kitą ir panorėsime pasiekti davimo, meilės, bendrystės, susietumo savybes, tai blogis pasišalins iš pasaulio visuose lygmenyse. Nes gaila, bet esame pačiame aukščiausiame lygmenyje. O laimė bus, jei išties užsiimsime savimi.
Klausimas. Bet ar spėsime tai padaryti?
Atsakymas. Spėti tai spėsime, tačiau kiek reikės patirti kančių ir kiek žmonių pasieks tokią būseną – klausimas.
#248616

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? IV dalis

Kodėl mes kenčiame? I dalis

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Anksčiau paprastomis psichologinėmis priemonėmis galėjome rasti kažkokį kontaktą tarpusavy ir subalansuoti savo gyvenimą: tai – moteriška, tai – vyriška, o tai – bendra, ir mes turime daryti ir viena, ir kita, kad gautume trečia.
Iš esmės, bet kuri šeima atkartojo savo tūkstantmetį modelį, ir viskas buvo aišku. O dabar to nėra – ryšiai nutrūko. Egoizmas tapo toks didelis, kad vyras nenori dirbti šeimai, o moteris nenori vaikų ir šeimos, nors, iš esmės, jai tai – natūralu, bet motiniškas instinktas dažnai nebesuveikia.
Ir vyrams taip pat: „Kodėl aš turiu dirbti dėl kitų? Tegul ji eina dirbti“. Kaip tik atsiranda tokių specialybių ir galimybių, kad moteris galėtų dirbti, reikalauti lygių teisių su vyrais, juk dažniausiai moterys reikalingiausios ten, kur vyrai negali dirbti, o tai – ir biurų darbuotojai, ir net valstybės vadovai.
Apskritai, pasaulis per 100 metų labai pasikeitė, kažkas su juo nutiko. Iš tikrųjų tai – revoliucija, kurios mes kažkodėl nepastebime. Ji vyksta taip tyliai todėl, kad mums kiltų klausimas: „Kaip veikti toliau? Ką daryti su savimi ir pasauliu?“
Išeina, kad užmegzti normalaus ryšio jau nebegalime, nes egoizmas yra aukščiau mūsų. Vaikų nenorime, šeimos – taip pat. Norime sukurti pasaulį, kuriame kiekvienam bus patogu. Kitaip tariant, man nieko nereikia, mane aptarnaus šiuolaikiniai robotai. Dronai tiesiai per orlaidę pristatys picą ir kolą. Ir viskas bus gera, gražu. O greitai pasieksime, kad kiekviename kambaryje bus „krosnis“, ir tiesiai į ją per laidus bus siunčiama pica, kuri materializuosis, ir galėsime ją vartoti.
Trumpai sakant, viskas daroma dėl to, kad ištrauktų žmogų iš jo įprasto, tikro pasaulio. Ir mes nieko negalime padaryti, tokia programa įdiegta gamtoje. Bet užtat kabalos padedami galime įsivaizduoti, kas bus toliau.
O toliau vyks labai įdomūs dalykai. Mes staiga aptiksime, kad pasiekėme tokį išsivystymo lygį, kuris mus pačius baisiai slopina: tarsi viskas gerai, o iš tikrųjų aš iš to nieko neturiu – negaunu malonumo.
Kažkada pasitenkindavau tuo, kad grįždavau vakare po darbo, sėsdavau su šeima prie bendro stalo, ir mes vakarieniaudavome: vaikai, šeimos šiluma, ramybė. Tai buvo įprasta žmogui tvarka, kuri buvo ir yra būdinga gyvūnams. O kai egoizmas išaugo, žmogus suprato, kad tai – ne jam.
Įdomu tai, kad gyvūnų šeimos gyvenimas trumpas. Juk ir jiems galėjo būti įdiegta programa visam gyvenimui. Bet ne! Jie susitinka, poruojasi, patelė paprastai lieka viena, auklėja jauniklius, o patinas juos palieka, ir šeimos praktiškai nėra. Jie nevaikšto poromis, nesirūpina dviese savo mažyliais, nebent kokie atskiri balandėliai, – labai mažai gamtoje pavyzdžių, kai vyriška ir moteriška būtybė ilgą laiką gyvena kartu. O žmonėms kažkodėl tai buvo įprasta.
Psichologai aiškina, kad tai reikalinga, kad kurtume vis didesnę visuomenę, valstybę. Žmogui norisi, kad iš mažos bendruomenės išsivystytų didelė valstybė. Bendruomenėje viskas buvo kartu, todėl ten nebuvo šeimų. O paskui kilo būtinybė turėti savo namą, savo šeimą, skirtingai nuo gyvūnų, kurie gyvena savo oloje miško tankynėje, ir jiems daugiau nereikia nieko.
Bet mūsų laikais vėl lendame neaišku kur, atsisakydami to, kas visada buvo būdinga žmogui: šeimos, vaikų, senelių. Mes skirstomės, kas kur išsisklaidome. Suaugę vaikai arba gyvena kartu su tėvais, – o kam išeiti, jei jiems taip gera pas mamą, – arba išeina ir nutraukia visus ryšius su tėvais. Štai tokia mūsų būsena.

Tęsime.
#247218

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Ar su Rabašu aptarinėjote santykių tarp vyro ir moteris klausimus, kokia buvo jo nuomonė?
Atsakymas. Ne. Viena, ką galiu pasakyti – jo žmona, viena vertus, suprato, kuo jis užsiima, kita vertus, pati tuo neužsiėmė.
Jie gimė XX a. pradžioje. Tai buvo visiškai kitas laikas, kita epocha, kita visuomenė.
Klausimas. Tačiau jūs rašote savo atsiminimuose apie Rabašą, kad jo ir žmonos ryšys buvo itin tvirtas.
Atsakymas. Iš tiesų tarp jų buvo itin stiprus vidinis ryšys. Jie abu jautė vienas kitą, nors kartu neužsiėmė dvasiniais dalykais. Visa tai ateičiai. Todėl nepatariu jums dabar primesti tokių tarpusavio santykių šeimose.
#247578

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kodėl neįmanoma susitarti su Kūrėju?
Atsakymas. Žiūrint dėl ko. Nori, kad Jis tau nuolaidžiautų, pataikautų? To nebus.
Mes visi esame labai griežtoje tarpusavio ryšio sistemoje. Čia nėra prašymų: „Padaryk man – Tau juk niekai. Kodėl Tu taip ilgai tyčiojiesi iš manęs? Pažiūrėk, kaip aš kenčiu!“
Visa tai nepadeda. Jūs matote, kad žmonija mėgina maldauti Kūrėją, neša Jam kokias nors aukas, tarsi Jis būtų kažkas, trokštantis jūsų aukų. Tai neveikia.
Egzistuoja itin tiksli pasaulių sistema, kur visi egoistiniai norai tarpusavyje susijungia į altruistinę ryšių sistemą. Šią sistemą mums reikia gerai išmokti, suprasti ir tada galėsime egzistuoti joje, atskleisime ją sau dar gyvendami šiame gyvenime, šiame pasaulyje.
#242304

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas mus girdi?

Kaip kreiptis į Gamtos dėsnį

Praeiti per pasaulių filtrą