Klausimas. Kurioje noro dalyje įsisąmoninama? Kodėl vieni įsisąmonina daugiau, o kiti visai nieko?
Atsakymas. Apie kiekvieno iš mūsų asmenines savybes nieko negalime pasakyti. Mes visi labai skirtingi. Iš kur mums žinoti, kodėl vienas ar kitas žmogus sukurtas taip, o ne kitaip. Tai mums paaiškės, tik kai imsime vienytis kaip dantratukai, kurie įsikimba vienas į kitą.
Mes pirmoji karta, mėginanti suformuoti bendros sielos skeletą. Mūsų šimtai, tūkstančiai Žemėje, ir kai imsime rinktis vis daugiau, išvysime šią struktūrą: kaip nuostabiai Kūrėjas stumtelėjo mus vienus pas kitus, susodino į vieną „dėžutę“, kad joje pamažu susijungtume tarpusavyje.
Tačiau dabar šito negalime suprasti, nes manyje nėra to, ko man reikia, – manyje yra, ko reikia tau!
Klausimas. Vadinasi visko, kas yra manyje, reikia tam, kad tarnaučiau kitiems?
Atsakymas. Žinoma! O kam gimei? Kam užsiimi kabala? Kad duotum. Visas mūsų gyvenimas – tarnauti kitiems žmonėms.
Klausimas. Sąmoningai ar nesąmoningai?
Atsakymas. Tik sąmoningai! Kitaip būtum it skruzdėliukas – šmirinėtum tai šen, tai ten, vis tempdamas viską į savo skruzdėlyną.
Visų sielų vienybė vadinasi Šchinos švytėjimu, sielos švytėjimu. Kai žiūri, kaip visos sielos dirba drauge, matai amžinybę ir tobulybę, kaip darbiai jos funkcionuoja su visomis savo priešingomis savybėmis, papildydamos kita kitą. Būtent tai absoliučiai užpildo žmogų.
#235206

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsikirtę dantimis arba susikibę dantukais

Gyvenimo tikslas

Gyvenimas duodant: lengvai ir gražiai

Klausimas. Kodėl negalima pasakoti vienas kitam apie savo dvasinius pojūčius?
Atsakymas. Mes visi – egoistai, ir todėl negalima dalintis savo asmeniniais pasiekimais. Galima kalbėti apie tai, ko mokomės, nes tada išsisakome knyginėmis frazėmis, o apie tai, ką jaučiame asmeniškai, kalbėti negalima.
Komentaras. Tačiau jūs kongreso metu dažnai klausiate: „Papasakokite, ką jūs pajutote“, tada kiekvienas atsistoja ir pasakoja.
Atsakymas. Na, tai yra bendri pojūčiai, o ne asmeniniai išgyvenimai, kurių geriau nepasakoti draugams.
#226229

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Sakote, kad mūsų laikais egoizmas skiriasi tuo, kad į pasaulį nusileido žemos sielos, egoizmas išaugo, šoktelėjo aukštyn. Ką turite omenyje?
Atsakymas. Turiu omenyje, kad pasiekėme būseną, kai mums reikia veržtis į Aukštesnįjį pasaulį.
Su mūsų mažu egoizmu, nukreiptu į tai, kaip daugiau užsidirbti ir kad kur nors pasisektų, šito nepasieksi. Per gyvenimą tau iškyla visokių tikslų, pirmenybių, vertybių, ir visą gyvenimą maskatuojiesi tarp jų.
Tačiau žemiški tikslai – tai ne egoizmas. Tikrasis egoizmas atsiranda dvasinės žmonių tarpusavio vienybės atžvilgiu – ten, kur rimtos kliūtys.
Klausimas. Ar yra egoizmas Kūrėjo atžvilgiu?
Atsakymas. Dar ir koks – noriu būti Jo vietoje! Juk Kūrėjas sukūrė egoizmą lygiu sau, todėl ego jaučia tokį impulsą.
Klausimas. Vadinasi, kabalistai turi ryšį su Kūrėju, ir jie nori Jį išnaudoti sau?
Atsakymas. Jei jau esi šioje sistemoje ir turi ryšį su Kūrėju, tai dvasinis egoizmas vadinasi „klipa“, ir tai visiškai kitokios, ypatingos kliūtys, kurias reikia ištaisyti.
#234982

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Buitinis ir dvasinis egoizmas

Artimas ryšys su Kūrėju

Visas dvasinis darbas vyksta tikėjimu aukščiau žinojimo. Tikėjimu tai vadinama dėl to, kad jo nepateisina mano dabartinės, materialios juslės, tame nore, su kuriuo gimiau.
Tačiau iš viršaus gaunu tokį švytėjimą, kuris išlaiko mane vadinamosios „tikėjimo“ būsenos ir leidžia dirbti nepaisant to, kad nejaučiu aukštesnės pakopos.
Aš ir pats nenoriu jos jausti, nenoriu dirbti dėl savo malonių pojūčių, tapdamas jų vergu, bet siekiu pakilti virš jų, aukščiau savo prigimties. Ir todėl prašau duoti man tikėjimo jėgą.
Nepaisant to, kad nematau, negirdžiu, nesuprantu, kaip veikia davimo jėga, tačiau noriu veikti pagal jos dėsnius, kad ji įsivilktų į mane.
Šio pasaulio žmonės yra visur vedami gavimo jėgos, nukreipiami savo noro mėgautis ir nesąmoningai paklūsta jam kaip lėlės, užmautos ant lėlininko rankos. O aš noriu apsirengti kitą Jo ranką, kuri vadinasi tikėjimu, kad ji imtų mane valdyti, apimtų visą mano protą ir širdį.
Tačiau taip darydamas nepalieku savo ankstesniosios prigimties. Noriu jausti ją ir palyginti, kaip viena prigimtis skiriasi nuo kitos, kad dirbčiau tikėjimu aukščiau žinojimo. Turėsiu protą ir tikėjimą, jis bus aukščiau proto, kitaip tariant, davimo jėga valdys gavimo jėgą. Žinosiu ir suprasiu, kaip veikia davimas ir imsiu pats jį nukreipti. Kontroliuosi jį.
Tikėjimu tai vadinama todėl, kad nereikalauju žinoti, kaip veikia davimo jėga, tenoriu, kad ji pranoktų gavimo jėgą.
Todėl visas dvasinis darbas prasideda nuo to, kad įgyju tikėjimo jėgą, davimo jėgą virš gavimo jėgos, kuri vadinasi žinojimu. Tuo pat metu lieku protingu žmogumi, neskraidau padebesiuose tarsi eičiau vien tikėjimu ir būčiau pasirengęs bet ką atiduoti. Niekam nesu pasirengęs, visiškai realiai žiūriu į daiktus. Tikėjimas aukščiau žinojimo remiasi realia jėga, dar galingesne nei gavimo jėga.
Dirbu su pilnai įjungęs jausmus ir protą, su savo aplinka, su visu pasauliu, tačiau pagal naują metodą, keisdamas darbo stilių. Taip prasideda dvasinis darbas.
#235385

Iš 2018 m. spalio 22 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Davimo mokslas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentaras. Norint tapti turtingam ir patenkintam, reikia talento, pastangų bei sėkmės.
Italų mokslininkai iš Katanijos universiteto sukūrė kompiuterinį modelį, vadovaudamiesi tyrimais gyvenimo 1000 žmonių, kuriuos tikrino 40 metų, jie priėjo prie išvados, kad sėkmingiausiais ir turtingiausiais tampa ne patys protingiausi.
Atsakymas. Žinoma, tai – likimas. Ir tik! Tam, kad valdytum savo likimą, reikia būti kabalistu, t. y. pakilti virš likimo iki tos jėgos, kuri jį valdo.
Likimas yra tai, kas žmogui nulemta, ir kabalos moksle vadinama „kančių keliu“. Galima pakilti virš jo ir pačiam valdyti savo likimą.
Galų gale, viskas, kas atsitiks su tavimi, vyks natūraliai, pagal gamtos dėsnius, tačiau tai, kaip tu juos išnaudosi, priklausys nuo tavęs.
Tada tu suprasi gamtą, būsi susijęs su ja ir todėl valdysi savo likimą.
#226383

Iš 2018 m. kovo 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie nulemtą likimą

Kaip valdyti likimą

Aplenkiant likimo smūgius

Klausimas. Žmogui, jaučiančiam natūralią baimę netekti savo individualumo, netinka mokytis kabalos?
Atsakymas. Priešingai, jis tinkamas kabalai – jis turi, ko netekti. Tačiau jis dirba ties savo individualumu tik įsijungdamas į grupę.
Klausimas. Kas yra žmogaus „aš“?
Atsakymas. Žmogaus „aš“ – kiek jis įsijungė į grupę, visiškas savęs anuliavimas kiekvieną akimirką. Būtent ten atsiskleidžia jo tikroji individualybė.
Klausimas. Ką reiškia lygybė grupėje?
Atsakymas. Kol ji mumyse nebus realizuota, tol nesuprasime. Reikia to siekti, o aukštesnioji Šviesa/Kūrėjas pabaigs už mus.
#234998

Iš 2018 m. balandžio 12 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio individualumas ir egoizmo globalumas

Altruistas vilko kailyje

Kaip pakilti virš egoizmo

Klausimas. Kartais per pamoką noriu jums užduoti klausimą, o jūs jau į jį atsakote. Kaip tai įmanoma?
Atsakymas. Aš ne burtininkas, ne magas, ne didis pranašautojas. Pagal kabalą tarp mūsų egzistuoja kontaktas, jis veikia abipusiai.
Pavyzdžiui, net jei apie tai nesusimąstau, galiu iš anksto atsakyti į jūsų klausimus, o jūs užduosite man tuos klausimus, kuriuos norėčiau išgirsti. Toks informacijos, norų, jausmų tekėjimas tarp mūsų vyksta natūraliai ir taip bus visada.
#235039

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur rasti atsakymus į klausimus?

Mokytis būti suaugusiam

Kontaktas jėgos lauke

Klausimas. Kaip pamilti sielą?
Atsakymas. Siela – tai davimo ir meilės kitiems savybė. Todėl reikia daryti viską, ką gali, kad išeitumei iš savo egoizmo ir pamiltumei kitą. Tai įmanoma tik tada, kai nori to per draugus.
Pavyzdžiui, esi grupėje. Be tavęs joje yra dar keletas žmonių. Tie žmonės tave erzina. Žiūri į juos ir tau visąlaik atrodo, kad jie jau kažką jaučia, kažką mato, patiria. Kartais tau atrodo, kad jie tarpusavyje kažką aptaria, o tau apie tai nesako.
Keliesi naktimis ir galvoji, kaip atsilieki nuo jų, koks niekam tikęs esi, ir kad tave laiko grupėje tik iš gailesčio. Bijai, kad jie neatskleistų, kad dar nepasiekei dvasinio pasaulio, o jie jau tikrai ten. Esi tikras, kad jie jau jaučia dvasinį pasaulį. Tave tai taip graužia!
Kažkada pats labai stipriai tai pajutau. Man atrodė, kad jei nepasieksiu to paties, tai jie mane pamažu nustums į šalį. Kam jiems reikalingas toks žmogus?
Man tai padėjo. Dėjau nežmoniškas, neįtikėtinas pastangas, nes nėra pasaulyje didesnės jėgos nei pavydas.
Todėl pasistenkite taip, kad pavydėtumėte savo draugams grupėje. Pavydėkite jų Kūrėjui: „Tam Kūrėjas labiau padeda! O tam daugiau duoda! O anas turi tokių ypatingų savybių iš Kūrėjo, ko aš neturiu!“.
Pavydas itin stiprus jausmas! Jis ims jus deginti, jums bus labai nemalonu, tačiau eisite pirmyn. Stenkitės tai atlikti, ir tuomet jums viskas pasiseks.
#235213

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavydas – gera savybė

Pavydėkite sau į sveikatą!

Pavydėk Kūrėjui!

Komentaras. Dėl skaitmeninės medicinos mes tapsime sveikesni, gyvensime ilgiau, dirbtinis protas prisiims varginančius namų ruošos darbus ir darbines funkcijas, o mes, jei norėsime, galėsime keliauti, atrasti virtualius pasaulius ir t.t.
Mes vystome dirbtinį intelektą, robotus, kurie tampa panašūs į žmones, prisitaikančias valdymo sistemas ir t.t. Kita vertus, žmogus prisitaiko prie dirbtinio intelekto: įtaisyti lustai, programos, dirbtinės kūno dalys. Besivystančios technologijos žmogų taip pat paverčia mašina. Ar liks tarp jų koks skirtumas?
Atsakymas. O kuo robotas skiriasi nuo žmogaus mūsų pasaulyje, kuris taip pat elgiasi pagal tam tikrus kanonus, kuriuos įgijo iš gamtos ar visuomenės, kurioje jis augo, vystėsi? Kuo jis skiriasi? Aš nematau jokio skirtumo. Galima sukurti mechaninį žaislą, kuris bus visiškai panašus į žmogų, tik jei jį perpjausi, rasi laidus.
Mes galime programuoti absoliučiai viską. Aš galiu susikurti sau žmoną, kuri atitiks visus žmogaus, moters parametrus. Tik sielos joje nebus.
Klausimas. Ar liks žmogui noras vystyti tai, kas yra vadinama siela?
Atsakymas. Aš manau, kad atskleidęs robotą savyje, kai pamatys, kad niekuo nesiskiria nuo jo, žmogus susimąstys: kur gi jo privalumas?
Ir tada jis atskleis turįs ypatingą substanciją, vadinamą „siela“. Ją reikia atskleisti, išvystyti. Ji tėra gemalas, bet ją turi kiekvienas. Ir ją pradės auginti. O visa kita – gaus. Kažkam picą ir kokakolą dronai pristatinės į namus, o kažkas jungsis prie maitinimo lizdo, kad prisipildytų vietoj picos ir kolos.
Bet gyvieji žmonės skirsis nuo dirbtinių tuo, kad jiems reikės taisyti savo sielą. Ir tai taps būtinybe, kuri iš jų prigimties gilumos šauks ir reikalaus gyvenimo.
Klausimas. Kitaip tariant, prisižaidę su žaislais, žmonės prieis prie tikro klausimo?
Atsakymas. Tai – ne žaislai. Žmonės turi susitvarkyti savo išorinį gyvūninį gyvenimą. Mes vystomės per negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir kaip žmonės. Po gyvūno ateis eilė ir žmogaus vystymui. O kol kas dar nesame šiame lygmenyje, nes žmogų savyje galėsime išauklėti tik tada, kai pradėsime vystyti sielą.
#221615

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mus pakeis robotai

Tuštuma – tai laisvės kaina

Futurologų prognozės

Pasaulis – tai mano atspaudas, tik 620 kartų didesnis. Visus savo vidinius trūkumus, kurių nejaučiu savyje, matau per padidinamąjį stiklą, kaip per rentgeno spindulius.
Tirdami pasaulį, norime atskleisti, kas yra mumyse. Verždamiesi į kosmosą ar į okeano gelmes, mes iš esmės norime iš vidaus save suvokti, tik to neįsisąmoniname.
#233319

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko sukurtas šis pasaulis?

Visas pasaulis susijungia manyje

Suvokti visatos protą