Komentaras: Didžiąją gyvenimo dalį žmogus skiria maistui, viskas sukasi aplink valgymą. Kodėl taip sudaryta sistema, kad maitinimosi procesas praktiškai užima visą mūsų gyvenimą?
Atsakymas: O kuo dar užsiimtum?
Jeigu tinkamai organizuotume gyvenimą mūsų pasaulyje pagal aukštesniąsias dvasines šaknis, tai maisto problemomis užsiimtume daugų daugiausiai dvi valandas per parą, kad normaliai, racionaliai save aprūpintume, o visas kitas laikas būtų skiriamas mūsų dvasiniam vystymuisi, prisipildymui.
O taip švaistome laiką gamindami nereikalingus daiktus, pardavinėjami juos vieni kitiems, greitai atsikratome ir gaminame naujus.
Iš esmės, miegas, maistas ir dvasinis darbas – to ir reikia žmogui šiame gyvenime, kad imtų greičiau jausti naują, kvantinį, dvasinį pasaulį ir pasiektų amžinybę, tobulumą.
Ko dar mums reikia? Kam mums užtrukti čia, šioje pusiaukelėje?

#310077

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Maistas – gyvenimo prasmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šiukšliadėžių maistas

Maistas sielai

Apie skanų ir sveiką maistą

Klausimas: Priešinga savisaugos siekio pusė – netolerancija ir net diskriminacija, kuri gali išaugti iki milžiniško masto ir paskatinti bendruomenes smurtauti prieš kitas tautas. Kaip manote, kokia yra tokios ksenofobijos šaknis ar priežastis?
Atsakymas: Žmogaus egoizmas, jo apsauga, jo savisauga, kai vedinas siaurų siekių žmogus mato, kad svarbiausia jam susivienyti su į save panašiais, nes tada bus stipresnis. Jis nesupranta, kad gamtos jėga slypi būtent įvairovėje, o ne vienpusiškume.
Komentaras: Be ksenofobijos, rasizmas taip pat gali būti bendravimo problema.
Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad žmonių rases galima atskirti pagal fizinius skirtumus. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad žmonija nėra sudaryta iš atskirų, tiksliai apibrėžtų biologinių grupių, o rasė – tai įsivaizduojama kategorija arba socialinis darinys. Visi žmonės yra žmogiškos būtybės, todėl nėra prasmės kalbėti apie rases.
Atsakymas: Manau, kad dvasiniam vystymuisi, kuriuo užsiima kabalos mokslas, nėra svarbi nei odos spalva, nei kilmė, nei tautybė. Turime suprasti, kad esame žmonės ir turime susivienyti į vieną bendrą visumą.
Komentaras: Mokslininkai teigia, kad rasizmas yra žmogaus smegenyse. Tam tikromis smegenų dalimis suprantame, kuriai etninei grupei priklauso žmogus. Per sekundės dalį mūsų smegenys nustato, kas yra svetimas, o kas – savas.
Todėl žmonės, kurie net nėra rasistai, gali nesąmoningai demonstruoti rasistinius polinkius.
Atsakymas: Taip, tai labai giliai įsišakniję mumyse, nevalingai vertiname žmogų būtent pagal jo priklausymą rasei ar net tautai. Suprantame, kad svarbiausia mums – žmogaus mentalitetas: kaip jis žiūri į pasaulį, mąsto ir t. t.
Nemanau, kad europiečiai pagal kilmę, užauginti Kinijoje ar Indijoje ir perėmę vietinę kultūrą, galės tinkamai bendrauti su europiečiais. Jiems bus artimesni žmonės, su kuriais užaugo, kuriuos supranta.
Todėl negalima sakyti, kad svarbiausia yra tautybė, rasė ir t. t. Sakyčiau, kad pagrindinis dalykas yra gilus vidinis, psichologinis vienas kito supratimas.

#275032

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įveikti neigiamus įsitikinimus

Rasizmo šaknys

Babilono pasipriešinimas po Amerikos vėliava

Po to, kai žmoguje atsiskleidė taškas širdyje, ir žmogus jo nepalieka (net jeigu šis yra juodas ir jame nėra jokios Šviesos, jokio užpildymo), tuomet jis supranta, kad šis taškas kalba apie kažką aukščiau nei šis pasaulis. Jis mano, kad geriau būti tokios neaiškumo būsenos bei apimtam depresijos nei gyvūninės mūsų pasaulio būsenos.
Ir jis ima skirti laiko savo dvasiniam vystymuisi. Juodas taškas pamažu atskleidžia žmoguje įvariausius judesius į vieną ar į kitą pusę. Kitaip tariant, žmogus siekia dvasingumo, paskui kažkaip atsilieka, bando prieiti prie to arba iš mokslinės, arba iš mistinės, arba iš jausminės pusės.
Apskritai jis daro viską, ka pataria didieji kabalistai Baal Sulamas ir Rabašas: daug skaito, mokosi, studijuoja. Tačiau vis tiek pirmyn juda labai lėtai, praktiškai be pokyčių.
Vyksta vidinis informacijos, kol kas nesuprantamų pojūčių kaupimo procesas. Juk tai, kaip sėkla patenka į gimdą ir ima joje vystytis irgi visiškai nuo mūsų paslėpta, tik paskui apie tai sužinome. Tas pats ir su mumis.
Problema tik ta, kad dvasinė žmogaus raida gali užtrukti daug metų. Galiausiai, nušvitimas, įsisąmoninimas, pojūtis – tai dar ne jo dvasinis gimimas, o tik tam tikras etapas, kai jis jaučiasi esąs aukštesnėje pakopoje, bet dar nesupranta, kas su juo vyksta.
#261041

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų k.

Sielos struktūrą sudaro keturios dalys. Todėl kita būsena, kuri praeina per žmogų po sielos vystymosi gimdoje – tai padalijimas į tam tikras dalis, vadinama TaNTA: taamin, nėkudot, tagin, otijot arba Chochma, Bina, Zeir Anpin (Tifėret) ir Malchut.
Svarbiausia, kad šios stadijos, kaip keturios tiesioginės Šviesos stadijos, nuo pradžių formuoja mus pagal alėf, bėt, gimėl, dalėt lygius. Taip iš Šviesos gimsta noras, kitaip tariant, iš Kūrėjo savybės per keturias stadijas vystosi kūrinio savybė: iš noro duoti – į norą gauti.
Lygiai taip pat kiekvienoje pakopoje per keturias stadijas kiekvienoje atkarpoje vyksta vadinamieji keturraidžiai pokyčiai (taamin, nėkudot, tagin, otijot). Jie atsiskleidžia kiekviename menkiausiame nore: ir tarpusavyje susijungiančiuose, ir tuose, kurie susideda į vieną dvasinį kli (norą).

Kitaip tariant, dėsnis paprastas: keturių stadijų vystymasis, formavimas, noro kūrimas.
Lygiai tą patį galime atsekti ir mūsų pasaulyje: negyvoji, augalinė, gyvūninė ir žmogaus prigimtis. Kiekvienas iš šių lygių dar turi savo keturias stadijas.
Todėl dvasiškai vystydamiesi būtinai praeiname visas keturias mūsų noro stadijas; noras palaipsniui formuojasi ir auga per vidinį pasidalijimą. Kaip tai, iš esmės, vyksta ir žmogaus gemale, taip vyksta ir mumyse.
#261223

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos raidos pradžia

Kūrinio vystymosi stadijos

Visatos struktūra, 3 d.

Klausimas. Vos tik atsikleidžia dvasinio pasaulio svarba, iškart kyla koks nors ramybės neduodantis noras šiam pasauliui. Jis tampa stipresnis už norą dvasingumui. Kam duodama ši kliūtis?
Atsakymas. Vadinasi, problema ta, kad neturite patikimos aplinkos, kuri suteiktų jums didesnę trauką, kaip atskleisti gyvenimo prasmę.
Jei esate vienas, aišku, kad supanti aplinka bus kur kas stipresnė ir įtrauks jus. Bet jeigu aplink save sukursite mažą bendruomenę, kurioje stengiamasi tinkamai tarpusavyje veikti, tai kiekvienas galės remtis kitais ir taip eiti pirmyn.
#260957

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur ateina mintys ir norai?

Dvasinis malonumas iš fizinio veiksmo

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Klausimas. Kaip moksliškai, be mistikos ir religinių priemaišų paaiškinti, kad kabalistinių knygų skaitymas padeda ištaisyti ketinimą ir keičia vidinę būseną?
Atsakymas. O kaip čia susijusi mistika ir religija? Nė vienos, nė kitos kabaloje nėra.
Kabalistinių knygų skaitymas padeda jums viduje susitelkti į tikslą, nes kalba apie tai, kaip jūsų siela turi būti į jį nukreipta. Kaip reguliuojame muzikos instrumentą, taip ir skaitydami kabalistines knygas reguliuojate save.
Šis kamertonas skamba per knygas. Pamėginkite skaityti jas ir tai pajausite. Ir jokiu būdu nereikia jo apkurtinti įvairiais religiniais paliepimais, įvairiausiais, būtinai nutiksiančiais mistiniais sukrėtimais.

#246507

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinių tekstų poveikis

Kabalistinių knygų efektas

Stebuklingas vaistas – kabalistų dovana

Klausimas. Sakykime, pasirinkau mokytoją ir po dviejų trijų metų matau, kad man jau nėra ko iš jo mokytis, arba žinau daugiau už jį. Taip nutinka mūsų pasaulyje muzikoje, sporte. O kabaloje?
Atsakymas. Taip, ir čia būna taip. Visai įmanoma, kad verta pakeisti mokytoją. Bet reikia suprasti, ką ir į ką keiti. Arba keiti mokytoją, nes nenori dėti daugiau pastangų, arba tikrai kilo būtinybė, nes su ankstesniuoju mokytoju negali eiti pirmyn.
Klausimas. Ar yra koks nors ypatingas ryšys tarp mokytojo ir mokinio?
Atsakymas. Mokytojas perduoda mokiniui aukštesniąją energiją, aukštesniąją Šviesą, aukštesniąsias žinias. Ir todėl mums taip svarbu, kad mokinys susijungtų su savo mokytoju, nes ši grandinė niekur nedingsta.
Komentaras. Tačiau anksčiau grupės buvo itin mažos, ir todėl ten iš tikrųjų egzistavo tamprus ryšys tarp mokytojo ir mokinio. O šiandien turite milijonus mokinių, ir, žinoma, pažįstate tik mažą jų dalį.
Atsakymas. Nesvarbu, ką pažįstu, svarbu – kas iš jų laiko save mano mokiniu, svarbus jų santykis su manimi: tiek žmogus savo vidiniu judėjimu veržiasi pas mane, ir tai jam suteikia ryšį per mane su aukštesniąja jėga.
#257398

Iš 2019 m. kovo 4 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Klausimas. Sakėte, kad tašką širdyje turi visi žmonės, bet vieniems jis pabunda, kitiems ne. Kas yra tamsa ir šviesa žmogui, kurio taškas nepabudo? Kokia jo gyvenimo prasmė? Jis juk egzistuoja it gyvūnas.
Atsakymas. Mes irgi gyvenome taip pat, kaip šiandien gyvena kiti žmonės, kol mumyse nepabudo taškas.
Negalvokite, kad kitų gyvenimas eina veltui. Jie irgi turi praeiti būsenas, juk juose kaupiasi tam tikri „rešimot“ (informaciniai įrašai), be kurių jie neįstengs pasiekti dvasinių būsenų, įeiti į dvasinį pasaulį.
#258716

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Kaip išvystyti „tašką širdyje“

Nepaperkamasis taškas širdyje

Klausimas. Kūrėjas – tai tobulybė. Kodėl taip primityviai, taip lėtai, taip kentėdami judami pirmyn?
Atsakymas. Nes mes nejudame.
Judėti pas Kūrėją galima tik tuo atveju, jeigu imsite vis labiau vienytis. Prietaisas, atskleidžiantis Kūrėją, – tai kuo didesnis žmonių skaičius, susijungusių draugėn ir pasirengusių sunaikinti visus skirtumus tarpusavyje, kad surastų Kūrėją.
Jeigu Kūrėjas – tai vienintelė jėga, lygus laukas, tai jūs turite padaryti taip, kad tarp jūsų nebūtų jokių skirtumų, t. y., susijungti nepaisant skirtumų. Tokiu atveju tampate šio lauko detektoriumi, ir Kūrėjas atsiskleidžia jumyse.
Klausimas. Ar galiu iš šio stebėjimo taško veikti Kūrėją, ir kaip?
Atsakymas. Jūs galite Jį veikti tik į vieną pusę – kad Jis greičiau vestų jus ir visą žmoniją prie Jo atskleidimo, suartėjimo su Juo.
#257354

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

„Malchut“ būsena – kai nieko neturiu, o „Kėtėr“ – kai turiu viską. Turėti viską dvasiniame pasaulyje reiškia pasiekti galimybę duoti Kūrėjui.
Ir staiga iš savo Kėtėr, kuriame turiu viską, iš pasiektos davimo pakopos, krentu į tamsą, kitaip tariant, galvoju apie save, apie tai, ko neturiu. Nieko nesuprantu, nieko nejaučiu, pavydžiu kitiems ir imu jų nekęsti. Jaučiuosi visiškai niekam tikęs, visiškas nulis.
Tai vadinasi „aukštesniojo Malchut“. Gavau neištaisyto noro priedą, kur jaučiu tiesą: kas iš tiesų esu. Kaip man iš tos būsenos pakilti toliau, į aukštesnės pakopos Kėtėr?
Pirmiausia reikia liautis galvojus apie save, tai vadinama apribojimu. Man nesvarbu niekas, ką pats jaučiu, man svarbu, kas vyksta su grupe. Tai tarsi motina, kuriai kur kas svarbiau, kas vyksta su kūdikiu nei jos pačios būsena. Kitaip tariant, svarbesnė turi tapti grupė, o po grupės Kūrėjas.
Jeigu įstengsiu džiaugtis, kad iš visiškos tamsos įstengiu galvoti apie grupę ir Kūrėją, vadinasi, įėjau į dvasinę erdvę ir esu „tikėjime aukščiau žinojimo“, duodu aukščiau savo noro mėgautis.

#231305

Iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. pamokos „Nuo bejėgiškumo prie šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp menkumo ir didybės

Grupė =10 + žmonija

Darbas Kūrėjo pasaulyje