Klausimas. Ar galima ir ar reikia įvertinti savo pastangas? Jei taip – kaip tai atlikti teisingai?
Atsakymas. Dabar negalite įvertinti savo pastangų, nes negalite tiksliai sugraduoti norų, Šviesos ir ekrano. Kol kas neturite galimybės tinkamai dirbti su savo vidiniais elementais. Bet ateityje galėsite tai daryti.
Įgiję antiegoistinį ekraną, kuris leis dirbti kuriant bendrą kli (indą) nepriklausomai nuo to, kas vyksta jūsų egoisme, galėsite tiksliai apibrėžti ir sugraduoti visas savo pastangas, išvysite, kokią Šviesą į juos gaunate. Kol neturite ekrano, dirbate aklai.
Klausimas. Besitreniruodamas sportininkas mato, kaip auga raumenys, o čia viskas aklai…
Atsakymas. Esmė ta, kad tai jau atlygis matyti kaip auga raumenys, ir tuomet dėl to dirbsite. Todėl, kad mūsų negasdintų, mums neparodo, kiek išaugome, kol atsiras ekranas, ir įstengsime būti nepriklausomi nuo savo pastangų rezultato, kad stengtumėmės visiškai neatlygintinai.
#233373

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apdovanojimas – tai atspindėta Šviesa

Nematomas apdovanojimas

Dvasinis atlygis

Materialus kalendorius ir jo šventės nevisiškai atspindi, kas vyksta dvasiniame pasaulyje. Būsena, vadinama „jom kipur“, gali būti realizuota per Chanuką, ar per Pesachą, kitaip tariant, bet kuriuo metu galima „išeiti iš Egipto“.
Mūsų pasaulyje viską lemia bendra negyvoji sistema, tačiau dvasiniame pasaulyje viskas priklauso nuo žmogaus, nuo jo individualios raidos. Todėl įmanoma, kad vienas iš mūsų patiria būseną „purimas“, kitas – „pesachą“, o trečias – įprastą dieną ar Avo mėnesio 9 d.
Dvasinės būsenos priskiriamos prie žmonių vienybės, kol bus visiškai atkurta bendra pirmojo žmogaus (Adam) sistema. Ši sistema sudužo, ir mums reikia ją surinkti draugėn. Pamažu atsiskleidžia visi jos sudužę ryšiai, visas sudužimo sunkumas, prasiskverbęs iki pačių gamtos gelmių.
„Jom kipur“ – itin sunki būsena, bet itin svarbi taisymuisi, juk tądien mums atsiskleidžia, kad trūksta mūsų tarpusavio ryšio, tikėjimo, Kūrėjo jautimo. O šios dienos taisymas: „Grįžkite, Izraelio sūnūs, pas Kūrėją“, kitaip tariant, pajauskite aukštesniąją jėgą kaip save patį. Jungdamiesi tarpusavyje leidžiame Kūrėjui atsiskleisti tarp mūsų ir susiliejame su Juo.
„Jom kipur“ – tai viso noro, kuriam reikia taisytis, atskleidimas. Svarbiausia atskleisti savo blogį, o Šviesa juk ištaisys. Mūsų užduotis – įsisąmoninti savo blogį, neapkęsti jo ir panorėti iš jo išeiti. O Kūrėjas šį darbą atliks už mus.

* * *
Galima sakyti, kas visi prasižengimai vyksta dėl vienos priežasties – Kūrėjo nejautimo. Galima net sakyti, kad Kūrėjo nejautimas ir yra pagrindis prasižengimas.

* * *
Jom kipur pasninkas simbolizuoja tai, kad apribojame savo sudaužytus norus ir esame pasirengę juos išnaudoti tik dėl davimo. Jeigu norai sugadinti, tai jų taisymas prasideda nuo apribojimo, nuo sąlygos, kad nepriimame jokios Šviesos neturėdami ketinimo duoti artimui.
Galėsiu naudoti savo norą kitų labui, jei liausiuos gavęs „visą dieną“, o paskui vėl galėsiu gauti Šviesą. Tai reiškia, kad perėjau visą pakopą būdamas atsiplėšęs nuo gavimo, atlikęs apribojimą, ir dabar vėl galiu gauti Šviesą, bet jau dėl davimo. Dvasiniame pasaulyje toks veiksmas vyksta ant kiekvienos naujos pakopos.

* * *
Egzistuojame pilnoje AVAJA, penkiose sfirose: Keter, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut. Jei nuo jų pašalinsime visas Malchut sfiras, tai likusius kelim galima naudoti. Todėl Teismo dieną (per Jom kipur) yra penki apribojimai Keter, Chohma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut atžvilgiu: draudimas valgyti ir gerti, turėti intymių ryšių, maudytis ir avėti odinę avalynę.
Visa kita – tai mūsų vidinės mintys ir norai, ten jau atlik išskaičiavimą, kad jie nebūtų dėl savęs.
Tai reiškia, kad atlieki apribojimą ir taip pervedi save per „teismą“. Jom kipur – tai teismo diena.
#233534

Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Savęs teisimo diena

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kabalistinės šventės

Klausimas. Moterims būdingos tokios savybės kaip: kantrumas, jautrumas, gebėjimas daryti daug darbų vienu metu, minkštumas ir nuolaidumas, estetiškumas.
Moteriai labiau būdinga harmonija, labiau išvystyta intuicija. Moteris jautresnė, šeimyniškesnė, širdingesnė.
Tyrimai rodo, kad moterys – geros vadovės, turinčios platų akiratį, lanksčią mąstyseną, sugebančios susieti skirtingus dalykus. Pasinaudodama savo intuicija, moteris gali kurti ilgalaikius planus. Kokia tos ypatingos moteriškos galios paslaptis?
Atsakymas. Iš tiesų, lyginant su vyrais, moterims būdingos labiau teigiamos savybės. Tačiau ar mes galime lyginti moteriškas ir vyriškas savybes? Visas moteriai būdingas savybes ji gauna iš gamtos, todėl tai – ne jos nuopelnas. Yra žmonių, apdovanotų gamtos ypatinga jėga ar protu, turinčių muziko ar tapytojo talentą, o yra negabių, silpnų.
Moteris iš gamtos gauna labai daug gerų, ypatingų savybių, bet tik todėl, kad ji moteris. Negalima pasakyti, kad ji jas užsidirbo, išvystė savyje. Jei aš galėčiau pagal savo norą pridėti sau gerų savybių, tai pasirinkčiau daugiau moteriškų savybių negu vyriškų.
Klausimas. Remiantis tyrimų rezultatais, grupė, kurioje yra moterų, paprastai protingesnė, sugebanti atlikti platesnį spektrą užduočių. Kokia to priežastis?
Atsakymas. Jei į vyrišką tyrėjų grupę įtraukiamos moterys, tai ji tampa tobulesnė gamtos atžvilgiu. Juk nė viena lytis nėra tobula. Todėl grupei bus naudingas moteriškas protas ir požiūris, gebėjimas labiau jausti visus dalykus.
Klausimas. Moterys paprastai labiau užjaučia ir išgyvena, t. y. geba geriau bendradarbiauti?
Atsakymas. Tai priklauso nuo situacijos. Moterys labai stiprios, kai reikia vienytis kovai už savo teises. Tačiau, kai tik išnyksta bendras priešas: vyrai ar valstybė, su kuriais reikia kovoti, ginant save, jų vienybės jėga dingsta.
Moteris labai tikslinga ir stipri, kai reikia kartu su kitomis moterimis kovoti už savo teises. Tačiau tuo jos galimybės vienytis viena su kita baigiasi. Ji nesijaučia galinti susivienyti su kitomis moterimis.
Kiekviena moteris pagal savo prigimtį turi savo sritį, kuria ji nepasiruošusi dalintis. Ir ji nenori artintis ir liestis prie kitos moters asmeninės srities. Moterys yra labai didelės individualistės.
#220532

Iš 2018 m. sausio 4 d. 946-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Moters verta vieta

Moterys valdžioje

Dvasinė moterų paskirtis

Klausimas. Kas yra mano jaučiamos kančios?
Atsakymas. Žiūrint kokios kančios – meilės ar neapykantos.
Kančios – tai ko, nori, nebuvimas. Jei noriu kam nors duoti, suteikti malonumą ir negaliu – tai vieno tipo kančios. Jeigu, priešingai, noriu gauti ir negaunu – tai kito tipo kančios.
Klausimas. Sakoma, kad jeigu gyvenimo Šviesa neįvilkta į gailestingumo Šviesą, tuomet tai kaip aštrus peilis. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Bet kuri mums ateinanti Šviesa turi įsivilkti į davimo savybę, ir turi būti perduota kitiems, tuomet ji bus mūsų labui. Tam reikia pasirengti, kitaip Šviesa neateis.
Nejaučiame Šviesos, nes neturime noro jos perduoti kitiems. Vos tik paverčiu save Šviesos laidininku, iškart Šviesa atsiskleidžia manyje tiek, kiek esu atviras kitiems.
Klausimas. Tuomet galima sakyti, kad kai jaučiu skausmą ir kančias gyvenimo Šviesa (chochma) neįsivelka į gailestingumo Šviesą (chasadim), į mano davimą?
Atsakymas. Taip, uždarau ją savyje, o ji mane spaudžia norėdama įeiti.
#232571

Iš 2018 m. balandžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Veržtis pirmyn net nuo lengvo pliaukštelėjimo

Plytelės iš šviesos ir tamsos

Kaip gi gauti Begalybės šviesą?

Klausimas. Tarkim, žmogus paskyrė savo gyvenimą vaistų, kurie išgelbės milijono žmonių gyvybes, atradimui. Ar tai reiškia „susieti save su amžinybe virš laiko, judėjimo, erdvės“?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje nėra pavyzdžių, kaip „susieti save su amžinybe“. Su amžinybe susieti tik kabalistai, t. y. žmonės, kurie atskleidė amžiną tikrovę. Amžina gali būti tik davimo jėga, kurios nėra mūsų pasaulyje, nes ji priešinga pasauliui.
Kabalistai atskleidžia Aukštesnįjį pasaulį, priešingą šiam pasauliui: atskleidžia ir gyvena jame. Ir jie gali palikti mūsų pasaulyje tikrą vaistą, kuris gali padėti žmonėms irgi pasiekti amžinybę, atskleisti Aukštesniąją jėgą, esančią virš materialios prigimties.
Klausimas. Gyvenimo prasmė susijusi su religija?
Atsakymas. Ne su religija, o su dvasiniu pasauliu. Aukštesnioji jėga – tai davimo ir meilės jėga, kuri susijusi su amžinybe, nes veikia ne gavimui ir savęs užpildymui. Ir todėl ji – beribė.
Tokiam žmogui nereikalingas apdovanojimas ar pripažinimas, – jis nori susivienyti su kitais, kad galėtų turėti galimybę jiems duoti. Ir jis turi ką duoti, nes per meilės ir davimo savybes jis susietas su Aukštesniąja jėga.
Klausimas. Ką jis dovanoja žmonėms?
Atsakymas. Jis juos moko, kaip pakilti iki Aukštesniosios jėgos lygmens ir pasiekti amžinybę.
Klausimas. Ir kaip elgiasi žmogus, pasiekęs Aukštesniosios jėgos lygmenį?
Atsakymas. Jis elgiasi labai paprastai: rūpinasi, kad visi žmonės atskleistų ryšį su Aukštesniąja jėga, su Kūrėju. Tai ir yra gyvenimo prasmė, visa kita – laikina ir laikui bėgant išnyksta.
Klausimas. O ką daryti su užkietėjusiais materialistais, kurie netiki Aukštesniąja jėga ir dvasiniu pasauliu?
Atsakymas. Labai puiku, tegul būna absoliučiais materialistais, čia nereikia jokio tikėjimo. Kaip tik materialistai labiausiai tinka gyvenimo prasmės paieškai: kodėl viskas taip sukurta, kokiu tikslu, kas su manimi atsitiks, kodėl aš gyvenu ir mirštu, kokia mano gyvenimo prasmė? Tai labai rimti, principiniai, egoistiniai klausimai, į kuriuos reikia rasti atsakymą.
Pats svarbiausias klausimas: „Kaip rasti gyvenimo prasmę“? – nuo ko viskas prasideda.
#220474

Iš 2018 m. sausio 9 d. 945-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi prasmingai, I dalis

Gyventi prasmingai, II dalis

Gyventi prasmingai, III dalis

Klausimas. Ką daryti žmogui, kuris be nuotaikos, ir neturi dabar jėgų nei rūpintis grupe, nei savimi?
Atsakymas. Galima užsidaryti kambaryje ir šokti, suktis, dainuoti, klausytis dainų. Tai padeda. Bet iš esmės niekas nepadeda taip gerai, kaip įsipareigojimas. Reikia teisingai susiorganizuoti.
Aš pats turiu daugiau mažiau tikslų tvarkaraštį ir negaliu jo nesilaikyti. Nuolatos dirbu bloge, Twiteryje, ruošiuosi pamokai, užsiėmimams, pokalbiams. Laisvu laiku, kai nedirbu su medžiaga mano mintys vis tiek sutelktos į dvasinį pasaulį.
Klausimas. Kabalistas nuolatos kontroliuoja situaciją 100%?
Atsakymas. Situaciją kontroliuoja Kūrėjas. O kabalistas nori tik vieno: priimti visas savo būsenas su dėkingumu Kūrėjui.
#232574

Iš 2018 m. vasario 8 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusitaikyti į Kūrėją

Tikrasis žmogaus laimėjimas

Kaip paklusnus molis meistro rankose

Klausimas. Kas yra kūrinys?
Atsakymas. Kūrinys – tai ne Kūrėjo sukurtas noras ir ne iš Jo išeinanti Šviesa.
Kūrinys – kai žmogus kuria ryšį tarp noro ir užpildymo: apribojimas, ekranas, atsispindėta Šviesa, kuri yra tiltelis tarp užpildymo (Šviesos) ir užpildymo vietos (noro).
Klausimas. Ko turi norėti kūrinys?
Atsakymas. Kūrinys turi norėti sujungti visus ketinimus, mintis, savybes – viską, kas tik yra, į vieną sistemą, kurioje jis pajaus Begalybės pasaulį.
#231747

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kūrinys?

Nuo ko prasideda kūrinys?

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos

Šventės prasidedančios nuo Naujųjų metų pagal žydų kalendorių simbolizuoja žmogaus dvasinio darbo pradžią. Tačiau iš esmės tai prasideda gerokai anksčiau, parengiamuoju laikotarpiu. Ir todėl Ėlul mėnuo reiškia „aš pas Mylimąjį, o Mylimasis pas mane“. Kitaip tariant, žmogus ima atskleisti, kad jis turi ryšį su Kūrėju.
Po keletos kabalos studijų metų, žmogus pamato, kad patiria pakilimus ir nuopuolius, ar tai būtų nuotaika, supratimas, ar tekstų suvokimas. Paskui po kurio laiko įsisąmonina, kad dvasinį pasaulį galima pasiekti tik susijungus, t. y. ima tikėti tuo, ką perskaitęs, ima susisieti su medžiaga.
Žmogus supranta, kad neturi pasirinkimo: reikia įsijungti į grupę ir imtis praktinio darbo. Juk nepakanka vien gražių pokalbių, reikia įsiskverbti širdimi, pažadinti savo jausmus. Tai būtina dvasiniam suvokimui, pajautimui, savo gyvenimo realizavimui. Jis nenori, kad gyvenimas praeitų tarp gimimo ir mirties datų, ir be pėdsakų pasibaigtų, jis nori pakilti virš jo ir tęsti toliau.
Ir tuomet jis supranta, kad reikia ištaisyti save, įgyti davimo jėgą virš gavimo jėgos. Kai įsisąmoninama vidinių pokyčių būtinybė – prasideda Ėlul mėnuo.
Ėlul – tai savianalizės mėnuo: ką galiu atlikti su savo siela, kad imčiau artėti prie pirmojo kontakto su Kūrėju. Laukiu aukštesniosios jėgos atskleidimo ne tam, kad tuo mėgaučiausi, o tam, kad nusilenkčiau prieš ją.
Tegu mano egoizmas nusilenkia ir leidžia man tapti Kūrėjo vergu. Džiaugsiuosi galėdamas atiduoti save Šviesos valdžiai ir pajausti jos tobulybę, amžinumą, didybę. Priešais tokį atskleidimą mano noras mėgautis yra pasirengęs nusilenkti, susimažinti ir atsiduoti aukštesnės jėgos valdžiai.
Taip ateiname į Naujuosius metus, Roš ha Šana, kurių esmė – paskelbti Kūrėją viso pasaulio karaliumi. Aukštesnioji jėga yra ir viso ko pradžioje, ir pabaigoje, ir viduryje, ji valdo viską be išimčių. Mums tereikia pajausti, kad esame veikiami aukštesniosios jėgos, kad esame Kūrėjo vergai, jo ištikimi pavaldiniai: gauti tikėjimą aukščiau žinojimo, t. y. davimo aukščiau gavimo jėgą, ir jai padedant pradėti dirbti su savo noru.
Visas šis darbas priskiriamas Roš ha Šana šventei – pirmajai stotelei kelyje į kūrinijos išsitaisymą.
#232119

Iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ypatingas dvasinio gimimo taškas

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kiek metų liko žmonijai?

Visi Toros priesakai – tai rekomendacijos, kaip atlikti vienintelį svarbiausią priesaką „pamilk artimą kaip save“. Todėl jis vadinamas bendruoju gamtos dėsniu.
Kiti priesakai – tarsi sudedamosios dalys, nurodančios kaip kituose lygmenyse, skirtingomis aplinkybėmis laikytis dėsnio „pamilk artimą“, kitaip tariant, susijungti virš skiriančio, stumiančio mus egoizmo.
#232824

Iš 2018 m. kovo 15 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – sielos išsitaisymas

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Tora kalba apie visus

Klausimas. Kodėl būtent po sudužimo galima suprasti Kūrėją?
Atsakymas. Tik po sudužimo, iš sudužusių norų galime suprasti Kūrėją, nes neturime pasirinkimo. Pažiūrėkite, kaip suvokiame materialią gamtą, kuri jau egzistuoja aplink mus. Gyvename joje, tačiau nesuprantame jos.
Dvasinis pasaulis mums duotas kitaip: tik tuomet, kai patys jį kuriame, suprantame, ką suvokėme, ką atlikome, surinkdami jį iš pagrindų, iš atskirų dalių. Ir tuomet jį suvokiame. Juk Kūrėjui svarbiausia – kad suvoktume ir tada tas suvokimas – pilnas, jaučiame dvasinį pasaulį su visa jo gelme, iki paskutinio atomo.
#232494

Iš 2018 m. gegužės 23 d. pokalbio Islandijoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra sielos sudužimas?

Sudužimas būtinas

Šiek tiek nukristi, kad pakilttum iki begalybės